Trakai

Trakų rajonas

Trakų rajono plotas 120.274 ha. Jame gyvena 38.2 tūkst. gyventojų. Rajono administracijos centras – Trakai (6 142 gyventojų, plotas – 1152 ha), įsikūręs 28 km į vakarus nuo Vilniaus. Rajone yra apie 200 ežerų, tarp jų 388 ha Galvės, 337 ha Vilkokšnio, 296 ha Skaisčio. Rajono teritorijoje yra įsteigti Trakų istorinis nacionalinis ir Aukštadvario regioninis parkai.

Trakų istorinis nacionalinis parkas įkurtas 1991 m., siekiant išsaugoti Trakus kaip Lietuvos valstybingumo centrą su jo autentiška gamtine aplinka. Tai vienintelis istorinis nacionalinis parkas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Parko teritorija apima 8.2 tūkst. ha plotą, iš kurių apie 3.4 tūkst. ha užima miškai, o 1.3 tūkst. ha plote tyvuliuoja 32 ežerai.

Aukštadvario regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti vertingą Verknės ir Strėvos aukštupių kraštovaizdį. Parkas užima 15350 ha ploto teritoriją, kurios didesnė dalis apaugusi miškais. Čia tyvuliuoja 72 ežerai, didžiausias jų – Vilkokšnis.

Trakų miestas

Miestas ir aplink jį esančios apylinkės, kaip valstybės centras, pradėjo formuotis 13 a. Kaip teigia metraščiai, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas po geros medžioklės aptiko gražių vietų netoli nuo tuometinės sostinės Kernavės ir nutarė čia pastatyti pilį. Taip atsirado nauja sosto pilis – Senieji Trakai, tuo metu vadinti Trakais. Pirmą kartą Trakai vokiečių metraščiuose paminėti 1337 m., tai ir laikoma oficialia miesto įkūrimo data. Kai kunigaikštis Gediminas galutinai įsikūrė Vilniuje, Senieji Trakai atiteko jo sūnui kunigaikščiui Kęstučiui. Čia 1350 m. gimė ir žymiausias Lietuvos valdovų – Vytautas Didysis.

Kunigaikščio Kęstučio laikais intensyviai buvo statomos Naujųjų Trakų pilys: viena – Galvės ir Lukos ežerų sąsmaukoje, kita – Galvės ežero saloje. Apie pilį išaugo gyvenvietė. Trakų prieigas saugojo Senųjų Trakų, Strėvos, Bražuolės, Daniliškių ir kiti piliakalniai. Vytautui tapus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vasaliniu valdovu, Trakai tapo politiniu ir administraciniu centru. Buvo baigtos statyti pilys, pastatyta katalikų bažnyčia. Trakai saviti tuo, kad juos kūrė ir puoselėjo įvairių tautų atstovai. Trakuose gyveno karaimų, totorių, lietuvių, rusų, lenkų bendruomenės. Krikščionių ir karaimų bendruomenės turėjo atskiras savivaldos – Magdeburgo – teises.

XVI a. Trakai neteko politinės reikšmės, smuko ekonomiškai. Vykstant karui su Rusija (XVII a.), miestas buvo apiplėštas, sudegintas, pilys sugriautos.

XX a. antroje pusėje Salos pilis buvo atstatyta. Nuo 1962 m. pilies rūmuose veikia istorijos muziejus. Vasarą Salos pilyje vyksta įvairūs festivaliai, koncertai.

Trakai – tai miestas ant vandens. Miestą supa Lukos (Bernardinų), Totoriškių, Galvės, Akmenos, Gilušio ežerai. Trakuose yra nemažai architektūros, kultūros, istorijos vertybių. Trakai plačiai atspindėti ir pašto ženkluose.

Trakų miestas 1996 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vokietijos miestu Rheine. 2001 metų rugpjūčio mėnesį Rheine pažymėtas 5 metų sėkmingo bendradarbiavimo jubiliejus. 1997 metais pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Malborko miestu.