Širvintos

Širvintų miestas

Pirmą kartą miestas paminėtas 1475 metais, kai buvo pastatyta Širvintų bažnyčia. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1855 – 1860 m.,vadinamuoju istorizmo laikotarpiu, kai architektūroje savaip interpretuoti įvairūs stiliai. Širvintų bažnyčios išorėje bene ryškiausios renesanso interpretacijos, yra ir baroko bruožų. Viduje – XIX a.paveikslai. Bažnyčia įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Legenda pasakoja, kad Širvintų miesto vardas yra kilęs nuo Širvintos upės. Žiloje senovėje per miškų tankmę prie upės kelią pramynė briedžiai, širviais vadinami. Todėl ir upė buvo pavadinta Širvinta. Nuo jos kilo ir miesto vardas. Širvintų miesto herbe – šakotais ragais pasipuošusi briedžio galva, o kalavijas simbolizuoja kovas su priešais. Vilniaus -Ukmergės kelią pertvarkius į pašto traktą, 1879 m.Širvintose buvo įsteigta pašto stotis. Nors ir įsikūręs prie judraus prekybos kelio, miestas ilgai neaugo.

1920 m. lapkritį ir gruodį prie Širvintų ir Giedraičių įvyko Lietuvos kariuomenės susirėmimas su Lenkijos L. Želigovskio rinktine, kuri jau buvo okupavusi Vilnių ir veržėsi gilyn į Lietuvą Ukmergės kryptimi. Po atkaklių mūšių lenkų kariuomenė buvo sustabdyta. Istorikai teigia, kad prie Širvintų ir Giedraičių buvo apginta Lietuvos Nepriklausomybė. Toms kovoms atminti prie Širvintų bažnyčios pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. Kaune buvo pasirašytos paliaubos, pagal kurias Širvintos atsidūrė neutralioje zonoje, o po trejų metų atiteko Lietuvai. Tačiau demarkacinės linijos atstumas ir toliau trukdė miesteliui augti.

Širvintos pagyvėjo, kai 1949m. tapo apskrities, o 1950m. – rajono centru. 1951m. gavo miesto teises. Prie užtvenktos Širvintos suformuota aikštė. Joje pastatyta skulptūra „Širvinta” (1981 m. , skulptorius V.Ketvirtis) – grakšti mergina, tarsi kylanti iš upės juostos. Atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, kuris buvo sunaikintas Tarybų valdžios metais. Paminklą atkūrė Robertas Antinis ( sūnus ).

Miestą puošia 40 ha marios. Įrengtas paplūdimys.

Mieste yra 2 vidurinės mokyklos. Prie Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vidurinės mokyklos veikia vaikų dailės galerija „Vieversys”. Veikia Sporto, Meno mokyklos. Daug lankytojų susilaukia VšĮ Širvintų laisvalaikio centras, kuriame yra baseinas, sporto salė, sauna, kavinė, biliardas. Mieste yra Svečių namai, hipodromas, kuriame rengiamos ne tik respublikinės, bet ir tarptautinės žirgų lenktynės. Miesto centre – erdvūs, gražiai suremontuoti Kultūros namai. Čia įvairiais metų laikais vyksta daug įdomių tradicinių, širvintiškių pamėgtų renginių. Čia pat įsikūrusi ir Viešoji biblioteka su erdvia skaitytojų sale. Yra viešojo interneto prieiga.

Mieste veikia interneto kavinė.

Širvintų krašto istorija

Pirmieji gyventojai Širvintų rajono teritorijoje kūrėsi IX-VIII tūkstantmetyje prieš Kristų. Musninkų, Čiobiškio, Gelvonų, Kernavės apylinkėse aptikta akmens amžiaus stovyklų liekanų. Gražiausias perlas Širvintų krašte-Kernavė. Čia vienas šalia kito stūkso penki piliakalniai. Seniausias-Aukuro kalnas, apgyvendintas I tūkstantmetyje prieš Kristų. XIII-XIV a. piliakalniai sudarė vieningą gynybinį kompleksą. Kernavės vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas 1279 m. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio valda. Amatininkų ir pirklių miestas buvo įsikūręs Pajautos slėnyje. Kernavė buvo stambus gynybos centras, saugantis Vilnių nuo priešų. Per Kernavę ėjo penki kryžiuočių keliai į rytų ir pietryčių Lietuvą. XV a. Kernavėje dažnai apsistodavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Jis buvo ir pirmosios Kernavės bažnyčios, pastatytos 1420 m. , fundatorius.

Lietuvos didiesiems kunigaikščiams priklausė Musninkų dvaras. XVI a. viduryje Žygimantas Augustas Musninkus su daugeliu dvarų užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. Yra išlikusi šalia Musninkų pastatyta Barboros Radvilaitės koplyčia.

Pakeliui iš Gelvonų į Liukonis yra savitas Mikalajūnų gatvinis-rėžinis kaimas., išsaugojęs XIX a. vidurio autentiškumą.

Po 1920 m. lapkričio 29 dienos paliaubų su Lenkija rytinis rajono kraštas pateko į neutraliąją zoną ir iki 1939 metų liko Lenkijos valdžioje.

Atkaklios rezistentų kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės vyko Čiobiškio krašte. 1998 m. vasarą Gelvonų miestelyje buvo atidengtas skulptoriaus Jono Jagėlos paminklas Didžiosios kovos apygardos partizanams.

Šeiniūnų kaime 1889 m. gimė rašytojas ir diplomatas Ignas Jurkūnas-Šeinius. Dabar šiame kaime stovi žinomo tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas stogastulpis Ignui Šeiniui.

Musninkų bažnyčios šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. Jam pastatytas paminklas.

Širvintų rajonas-vienas mažiausių respublikoje, bet jame daug vaizdingų kampelių. Tai savitas kraštas, išsaugojęs įvairių epochų ir kultūrų palikimą.

Unikali ir nepakartojama Kernavės apylinkių gamta. Kernavė garsi Rasos šventėmis. Čia kasmet rengiamos Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu Kernavę aplanko per 20 tūkstančių turistų. 1989 m. čia archeologijos , architektūros ir istorijos paminklų pagrindu įkurtas vienintelis Lietuvoje 199,2 hektarų kultūrinis rezervatas. Kernavė sėkmingai įveikė reikšmingą įtraukimo į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašo etapą. Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Paryžiuje Kernavė kartu su kitomis kandidatėmis buvo atrinkta galutiniam svarstymui, kuris įvyks 2004 metais.

Žmones vilioja ne tik Kernavė, bet ir vaizdingos Neries pakrantės, pušynai Čiobiškyje.

Rajono apylinkes puošia nemažai architektūros paminklų: Lauryno Stuokos-Gucevičiaus suprojektuotas Čiobiškio dvaras, Bartkuškio, Šešuolėlių I dvarai, Alionių medinė bažnyčia, didingos Čiobiškio, Širvintų, Musninkų, Šešuolėlių II šventovės.

Tai tik trumpas Širvintų krašto pristatymas. Kviečiame atvykti į mūsų nedidelį, bet gražų kraštą.