SAAB

Lietuvaičiams, ypač buvusiems “Lietuvos avialinijų” klientais, SAAB vardas nėra naujiena – mūsų nacionalinė oro kompanija turi keletą šio švedų koncerno lėktuvų, kurie, tiesa, nėra paskutinis technikos žodis. Ir jei, sakysime, SAAB lėktuvai yra lyginami su amerikietiškaisias “Boeingais”, tai “švedai” tegali pretenduoti ne į komfortabilaus oro lainerio, bet į vangiai arimais puškojančio traktoriuko vardą.

“Krokodiliniai” automobiliai
Dar prieš dešimtmetį panaši situacija buvo ir su kitu šio švedų koncerno iš nedidelio Trollchetteno miestelio produktu – lengvaisiais automobiliais. Ne vienas mūsų automėgėjas, matyt, ne kartą yra pasišaipęs, pavyzdžiui, iš neįprasto dizaino ir kampuotų formų aštuntajame-devintajame dešimtmetyje gaminto “SAAB 900” automobilio.

Tokių mašinų dar apstu Lietuvos keliuose. Šiam modeliui prilipo “krokodilo” pravardė. Nors, tiesą sakant, jis savo techninėmis charakteristikomis ir komfortabilumu anuo metu buvo vienas iš geriausių savo klasėje. Ypač tą stengiasi pabrėžti dar ir šiandien jais važinėjantys vairuotojai, kurių teko pažinti bene penketą. Vargo su jų remontu šeimininkai turi labai nedaug, nes tinkamai prižiūrimi “SAAB’ai” labai retai genda, gal tik daugiau išlaidų turima, norint nupirkti naujas padangas, nes šie “SAAB 900” standartiškai išleidžiami tik su 15 colių dydžio ratais, o tokios padangos yra kur kas brangesnės už “trylikines” ar “keturiolikines”.

Devintojo dešimtmečio viduryje švedai iš “SAAB” koncerno pagaliau pradėjo vaduotis iš perdėm išreikšto konservatyvumo gniaužtų. Savotiškai keisto dizaino ir netradicinės komponuotės automobiliai (turimi galvoje jau paminėtas “900” bei kitais modelis – “99”) tiesiog privalėjo išnykti iš “SAAB” asortimento ir jo akiračio aštrios konkurencijos ir negailestingos rinkos sąlygomis.

Išsklaidė konseravtyvumą
Dar kartą pasklaidyti “SAAB’ų” konservatyvumo dvasią pabandė ir šių palyginus brangių švediškų automobilių pardavėjai Lietuvoje – Vilniaus “Žaibo rato” bendrovė, oficialaus “SAAB” automobilių importuotojo į Lietuvą – Kauno Rymanto Spūdžio įmonės “Piliakalnis” padedama. Žina, kad “Žaibo ratas” – yra vienas pagrindinių “Opel” dilerių Lietuvoje, o kartu ši bendrovė yra oficialus “SAAB” dileris Vilniaus regione.

Tik menkai nusimanantis šiuolaikinės automobilių pramonės vystymosi tendencijose pilietis galėtų pašmaikštauti: “Ką gali bendro turėti aukšta reputacija Lietuvoje nepasižymintys “Opeliai” ir į prabangiąją automobilių markę pretenduojantys “SAAB’ai” ?”. Žinia, kad priklausomybė čia yra tiesioginė – šio dešimtmečio pradžioje lygiai pusę “SAAB” koncerno automobilių gamybos padalinio nusipirko planetos gamintojas “numeris vienas” – “General Motors”, kurio europinis padalinys ir gamina “Opel” markės lengvuosius automobilius.

Ryšiai su kitais gamintojais
Bet grįžtant į pačią konservatyvumo apraškų atsikratymo pradžią, skaitytojams verta priminti, jog pirmasis “pokrokodilinio” dizaino “SAAB” automobilis – “9000” buvo kurtas su kito aviacinei technikai nesvetimo koncerno – italų “FIAT” pagalba. Žinia, kad automobilių gamintojai iš Turino taip pat kuria puikius lėktuvus bei aviacinius variklius. Tuomet daugelis “SAAB’ų” gerbėjų pagrįstai nuogastavo, ar tik netaps švediški automobiliai “masinio vartojimo preke”, kuomet produkto kokybė yra tik antraeilis veiksnys lyginant su pagaminamų automobilių kiekiu.

Ačiū Dievui, kad su minėtojo “General Motors” pagalba taip neatsitiko. Unifikuotų itališkų “FIAT’o” platformų buvo atsisakyta, o “9000” modelį pakeitęs “SAAB 9-5” pradėtas leisti panaudojant “Opel Vectra” bazę. Parduodamų automobilių kiekis Europoje pradėjo smarkiai augti, bet prisiekę “SAAB’ų” fanai nenustojo urzgę: “Geriau mažiau, bet labai aukštos, “super” kokybės”.

Pasaulinės naujienos – iškart į Lietuvą
Šiųmetiniame Frankfurto automobilių salone švedų koncernas ir pabandė patenkinti savųjų fanų lūkesčius – visuomenės teismui pateiktas “SAAB 9-5 Aero” su dviem kėbulo variantais – universalo bei sedano.

Nepraėjo nė mėnesio po debiuto Frankfurte, ir šiuos naujokus gavo galimybę išbandyti ir mūsų tautiečiai – per dvi prezentacijos Vilniaus rajone, Riešės apylinkėse dienas, net keturiais naujausiais, bet kartu skirtingais “SAAB’ais” galėjo “palakstyti” ne tik būrys žurnalistų, bet ir nemaža grupelė verslininkų.

Po pasivažinėjimų vykusiame vakarėlyje vienas iš “Žaibo rato” akcininkų – Merkys Saukevičius prisipažino, jog jis prieš bandymus maždaug 80-čia procentų buvo įsitikinęs, jog bent vienas iš bandytų keturių “švedų” bus sumaltas į šipulius. Bet plunksnos broliai pasirodė ęsą kur kas pranašesni vairuotojai nei verslininkai, kurie antrąją bandymų dieną “turboreaktybinį naikintuvą” – “SAAB 9-3 Viggen” (švedai gamina to paties pavadinimo karinį naikintuvą) įvertė į griovį. Laimei, kad šis modelis, kaip ir dauguma kitų “SAAB’ų” bazinėje įrangoje beveik visada turi net keturias oro saugos pagalves. Ir apskritai, “SAAB” pasaulyje yra pripažinti kaip vieni iš saugiausių automobilių. Kad ir dabar pristatytuose modeliuose įrengtas specialus galvos atlošas “SAHR” – aktyvusis pogalvis, kuris, kaip sako jo kūrėjai, saugo vairuotojo ir keleivių gavlų slankstelius smūgio iš užpakalio atveju. O šoninės oro saugos pagalvės čia yra tiesiog būtinybė.

Informacija ne kelių policijai
Nors, tiesą sakant, ir ne vienam kolegai pritrūko tik akimirkos, kad “SAAB’as” negultų aukštyn ratais. Šių eilučių autoriui “Viggen’ą” teko galimybę keletą kartų pakelti nuo nuo asfalto, o štai su “9-5 Aero” sedanu Ukmergės automagistralė pavyko nesunkiai ir labai greitai “įsiūbiuoti” iki 250 km/val. greičio. Jausmas, kuomet milžiniškas pagreitis tave spaudžian prie sėdynės atlošo, nėra iš maloniausių. O kolegos ir impulsvyviai rankomis gniaužė saugos diržus, lyg nuo to jie būtų tvirtesni. Kuo greitis buvo didesnis, tuo vairas “kietėjo” (specialus “Servotronic” stiprintuvas), o pakaba tvirtėjo, neleisdama automobiliu bent mažumėlę be reikalo “pasiūbuoti”. Apskritai, kelių policininkams šio rašinio geriau neskaityti, kadangi visi išbandyti “SAAB’ai”, gal būt išskyrus ekonomiškąjį “dyzeliuką” (“9-3” modelis su 2,2 litro 115 AG dyzeliu su turbokompresoriumi, anot gamintojų, 100 km kelio mišriu ciklu “suvalgo” 7,6 litro degalų), yra ne kas kita kaip “turboreaktyviniai” automobiliai, kuriais tiesiog neįmanoma važiuoti lėtai.

Švediškas “žaibas”, naikintuvo giminaitis
“Viggeną” galima būtų lyginti nebent su tokias “sportininkais” kaip “Subaru Impreza Turbo”, “Honda R-Type Integra” ar “Lancia Delta Integrale”. Su tokiu standartiniu modeliu, pasak “Žaibo rato” specialistų, gali grąsiai keliauti į Lietuvos žiedo čempionatą, nebijodamas, jog būsi paskutinis. “Viggen” išvertus iš švedų kalbos reiškia “žaibas”, bet tai kur kas ne visai tikslus šio modelio apibūdinimas, kartais atrodo, kad automobilis dar greitesnis už minėtąją gamtos anomaliją. Ne kiekvienu modeliu lėkdamas 100 km/val. greičiu, “įsikirtęs” trečiąją pavarą, galėtumei prasukti ratus… O čia tai padaroma be didesnės praktikos.

Gana kieta sportinė pakaba, puikios dinaminės charakteristikos jau dabar leidžia spėti, jog seilę ties šiuo modeliu varvins vos ne kiekvienas mėgėjas pasilakstyti. Antra vertus, “įkąsti” 162 200 Lt. (Be PVM) kainuojančią mašiną galės toli gražu ne visi. Vilandas Burnys, “Žaibo rato” direktorius sako, kad šis “žaibas” galėtų būti turtingo vadybininko darbiniu automobiliu arba trečia-ketvirta mašina pasiturinčioje šeimoje.

Iš kur tokia galia? Šiame modelyje, kaip sakoma, nugriebta visa “SAAB” koncerno techninės pažangos grietinėlė. “Litražas” – labai nedidelis – vos 2,3 l, bet visą galią – 230 AG prie 5500 aspuskų duoda 16 vožtuvų “Ecopower” tipo variklis su katalizatoriumi bei aukšto slėgio turbokompresoriumi. Jėgos dar prideda ir tarpinis oro aušintuvas, vadinamasis “intercooleris”. Jei gamintojai nemeluoja, “žaibas” nėra labai “rajus” modelis – benzino sąnaudos – 7,2 litro užmiestyje ir 13,7 litro miesto ciklu. Vidutinės – tik 9,6 litro, bet svarbu nemapiršti jog maksimalus šio modelio greitis – net 250 km/val., o iki 100 km/val. jis įsibėgėja vos per 6,8 sek. Dideli, net 17 colių ratai su žemo profilio padangomis daro automobiliį labai stabilų, o kartu ir labai gražų.

Apie papildomą šiuolaikinių “SAAB’ų” įrangą geriau nė nekalbėti, kadangi jos vardyjimas užimtų vos ne pusę šio rašinio ilgio. O standartinės įrangos vardijimas užimtų keletą puslapių – pradedant ratų antipraslydimo sistema TCS ir baigiant visais diskiniais stabdžiais su jau įprasta mums ABS.

“Aero” – taip pat asociacijos su padange
Į naujausius švedų modelius, turinčius “Aero” indeksą, sudėtos ne tik “SAAB” koncerno, bet ir “tėvelių” iš “General Motors” paskutinio žodžio techninės inovacijos. Išskirtiniai “SAAB’ai”, tokie kaip minėtieji “9-5 Aero” bei “9-5 Aero Wagon” visų pirma siejami su labai dideliais greičiais, kurie visai nebūtini Lietuvos keliams, bei spontaniška galia. O būtiniausias atributas čia yra turbokompresorius. Gal todėl tokie varikliai gali turėti ne tik milžinišką jėgą, bet kartu ir santykinai nedideles degalų sąnaudas. Abiejų “Aero” sąnaudos mišriu ciklu kažkur “sukinėjasi” aplink 10 litrų benzino 100 kilometrų kelio – labai normalus parametras tokiems “pašėlusiems” varikliams.

Šių variklių vožtuvai gaminami iš specialaus lydinio nikoniko ir yra labai atsparūs itin aukštai temperatūrai. Po dangčiu – NGK tipo žvakės su platininiais įdėklais, visuose 2000 metų “SAAB” modeliuose naudojami balansiniai velenai, mažinantys jėgos agregatų vibraciją. “Aero” variantuose – sustiprinti ir modernizuoti stūmokliai, jau senokai “SAAB’uose esanti “Direct Ignition” sistema su individualiomis uždegimo ritėmis kiekvienai žvakei. Jei, sakysime, įprastiniuose “9-5” 170 AG modeliuose panaudoti “Garret GT17” turbokompresoriai, tai “Aero” turi didelio našumo “Mitsubishi TD04” turboagregatus. Gal todėl iš pirmo žvilgsnio kuklutis keturių cilindrų varikliukas pagal galios ir dinamikos parametrus atrodo ne ką prasčiau už dvylikos “katilų” “Mercedes 600SEL”. Ir jei “šešiašimtojo” be pusės milijono litų nė nesvajok, tai, pavyzdžiui, “SAAB 9-5 Aero” atrodo labai pigus – tik nepilni 40 tūkst. “žaliųjų”.

X X X
Nors pagal abiejų markių automobilių įvaizdį, jau kokius penketą metų šiuolaikinius “SAAB” automobilius dera priskirti prie “aukščiausios” lengvųjų transporto priemonių kastos, kurioje tik keletas markių – “Mercedes”, “BMW”, “SAAB” gal dar ir “Audi”. Tai ir visas Europos elitas. Todėl ir kainos ne visai “vartotojiškos” ir “konkurencingos”.