Šeima

Gintautas Vaitoška: Šiandien santuoką griauna pernelyg dideli lūkesčiai

pagal
spring wedding bouquet Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šių metų pradžioje pasirodė gydytojo psichoterapeuto, Tarptautinio teologijos instituto Šeimos ir santuokos studijų (Austrija) psichologijos dėstytojo Gintauto Vaitoškos knyga „Lengvas gyvenimas: Krikščioniškosios psichologijos etiudai sutuoktiniams“. Knygoje kalbama apie priežastis, griaunančias šiandienę modernią santuoką, pateikiama patarimų, kaip kurti darnų šeimyninį gyvenimą. Apie tai „Bernardinai.lt“ kalbino knygos autorių. Ateityje skaitytojams pateiksime G. Vaitoškos knygos ištraukų. Knygoje „Lengvas gyvenimas“ rašote apie tai, kad šeimai šiandien iškyla daug daugiau pavojų nei anksčiau, nes keičiasi socialinė aplinka, žmonių veikla, jų vaidmenys. Tad kokie yra didžiausi dabar šeimai kylantys pavojai, ar šiandienė šeima išties susiduria su pavojingesniais iššūkiais, nei, tarkime, prieš šimtmetį? Taip, tai akivaizdu. Kalbant apie pačius įprasčiausius, labiausiai paplitusius pavojus, reikia paminėti vadinamąjį „įstaigos romaną“. Būtent santykis laiko, kurį vyras praleidžia darbe su sekretore, ir namie - su žmona, deja, yra ne žmonos naudai. O kartu praleidžiamas laikas yra labai svarbus dalykas, labai susijęs su neištikimybės pavojumi. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo konkretaus žmogaus, tačiau laikas yra labai svarbus veiksnys.

Paprasta sėkmingos santuokos paslaptis

pagal
Award winning wedding photographer London Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vokietijos psichologas Ulrichas Clementas kalba apie tai, kas svarbiausia dviejų žmonių gyvenime. „Focus": Ar paskatinimas, pagyrimas gali padėti išsaugoti santuoką? U. Clementas: Žinoma. Kai partneriai bendraudami yra geranoriški, gerbia vienas kitą, tai jau savaime padeda išvengti krizės. Nekalbu apie pompastiškas pagyras: „tu esi nuostabus", „tu esi geriausias". Svarbiausia - maži kasdieniški įvertinimai: „tai teikia man džiaugsmo", „tai tikrai sąmojinga", „tai, ką nusipirkai, yra gražu". Tokie pozityvūs atsiliepimai pagerina santykius. Girdami vienas kitą pasakome: „tu man esi svarbus". O dėmesys ir kito įvertinimas padeda puoselėti santykius. Kitaip viskas griūva. Svarbiausia – branginti ir vertinti vienam kitą. Tai susiję ir su smulkmenomis, pavyzdžiui, kai aš, žinodamas, jog mano partneris mėgsta tvarką, neišmėtau savo daiktų po visą kambarį. Tvarkymasis kaip pagarba? Porų santykiuose pagarba yra kur kas daugiau nei pozityvūs žodžiai. Aš laisva valia darau tai, kas kitam patinka. Aš suteikiu kitam džiaugsmo. Kartais nutinka, kad žmonės nebeturi pasakyti ar padaryti kitam kažką gero... Dažniausiai į konsultacijas ateinančios poros kalba apie tai, kas juos erzina. Jie nebemoka nieko kito daryti, tik ginčytis. Kai jų paklausiu, kokios partnerio savybės jiems patinka, jie pasimeta ir nežino ką atsakyti. Tai tikrai liūdna, juk daugelis iš jų anksčiau vienas kitą mylėjo.

Laiminga santuoka: kaip netapti pirmąja žmona

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Aš buvau visiškai priblokšta, tai buvo kaip smūgis botagu, – sako 34 Stephanie Klein apie savo trumpalaikę santuoką. – Mano gyvenimas skriejo pirmyn tuo keliu, kurį aš buvau suplanavusi. Kol staiga vieną dieną supratau, kad viskas yra melas.“ Tuo metu S. Klein, dabar rašytoja ir fotografė Ostine, Teksase, turėjo viską, ko šiuolaikinė moteris gali norėti: gražų ir žavingą vyrą chirurgą, puikų butą Manhatane, darbą reklamos agentūroje. Ji ištekėjo sulaukusi 24 metų. Kai jie susitikinėjo, kol jis mokėsi medicinos mokykloje, gyveno kartu dvejus metus. „Nebuvo taip, kad man tik patiko būti ištekėjusia. Man buvo gera. Maniau, kad ir jam taip pat.“ Būdama 27 metų, Stephanie pastojo, o jos vyras pradėjo lazeriu šalintis plaukus, tiesiog pilti ant savęs odekoloną ir dėvėti „Prada“. Pasirodo, kad, nors jie mylėjosi po išvykos į parduotuves pirkti užuolaidų kūdikio kambariui, jis susitikinėjo su kita moterimi. Kai ji pateikė jam tokio elgesio įrodymus, jis nesigėdydamas prisipažino: „Dabar, kai aš gydytojas, esu visiškai kitoje lygoje.“ Taip viskas prasidėjo, ir 29 metų S. Klein nelauktai tapo pirmąja žmona. Ji turi daugybę likimo draugių. JAV Gyventojų surašymo biuro duomenimis, beveik 10 proc. moterų išsiskiria iki 30. S. Klein santuoka nėra neįprasta – 20 proc. visų santuokų išyra per penkerius metus, iš jų viena iš keturių išyra per dvejus metus.

Laiminga santuoka neapsaugo nuo neištikimybės

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai tik mes sužinome apie neištikimybę, iš karto norisi paklausti: „Kas buvo ne taip?" O atsakymas, pasak mokslininkų, gali būti paprastas: „Visiškai nieko". Tyrime, publikuotame 2008 metų „Journal of Marriage and Family", poros buvo paprašytos apibūdinti savo santuokas kaip „labai laimingas", „pakankamai laimingas", arba „ne itin laimingas". Žmonės iš ne itin laimingų santuokų tris kartus labiau buvo linkę į neištikimybę nei iš labai laimingų, tačiau nuostabą kelia tai, jog žmonės iš pakankamai laimingų santuokų dusyk labiau nei iš labai laimingų buvo linkę užmegzti romaną. Kas yra „pakankamai laiminga" santuoka? Mokslininkai kelia klausimą, ar tik mes nedarome santuokos institucijai pernelyg didelio spaudimo, jei tikimės, kad santykiai visuomet bus nesibaigiantis jausmų ir romantikos pikas, nepaisant, pavyzdžiui, gimusių vaikai ar pablogėjusios ekonominės padėties. Kai vyrus ir moteris ištinka sunkumai ar aplanko nuobodulys, jie išsyk nustumia savo „pakankamai laimingą" santuoką į šalį. Keliuose tyrimuose pastebėta, kad moterims didesnę įtaką daro mažos problemos santykiuose ir kad jos dėl to užmezga romanus. Tyrime nustatyta, kad pusė moterų paliudijo, jog prieš užmezgant romaną santuokoje buvo problemų, tuo tarpu tokių vyrų buvo vos ketvirtadalis.

Laimingos santuokos paslaptis: gyvenimas skirtinguose būstuose

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuolat ginčijatės dėl nuotolinio valdymo pultelio? Nesutariate dėl namų interjero? Pabodo rinkti po namus išmėtytas nešvarias vyro kojines ir ginčytis dėl namų sutvarkymo? Gabrielle ir Janas Henningai galbūt atrado puikų sprendimą, dėl įvairių smulkmenų nesutariantiems sutuoktiniams. Jų laimingos santuokos paslaptis – gyvenimas gretimuose būstuose. Tokį gyvenimo būdą sutuoktiniai, kuriems abiems 57 metai, praktikuoja pastaruosius dešimt metų. Kartu pora jau 36-erius metus.Dailymail.com pateikia Gabriellės pasakojimą apie savo neįprastą gyvenimą. Kiekvieną rytą į lovą mano vyras Janas atneša man karštos arbatos ir skrebučių. Mes aptariame naujos dienos planus. Tada, pakeliui į universitetą, kur dėstau meną, pavežu jį iki mokyklos, kurioje jis dirba. Darbo dienai pasibaigus, dažnai kartu važiuojame apsipirkti, o šeštadieniais turime įprotį išeiti papietauti į miestą. Esu tikra, kad daugelio sutuoktinių namų rutina labai panaši į mūsiškę. Tačiau taip pat neabejoju, kad mūsų šeimos gyvenimas nuo jų labai skiriasi. Turime savo atskirus miegamuosius, atskiras vonias, virtuves ir svetaines. Taip pat turime savo lauko darželius, atskirtus tvora. Mano manymu, atradome patį geriausią sprendimą: gyvename savo pačių gyvenimus, tačiau neprarandame ir sutuoktinių gyvenimui būdingų džiaugsmų ir privalumų.

Ką apie santuokinį gyvenimą byloja patarlės?

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Patarlės ir priežodžiai moko išminties šeimos gyvenime, tad šį kartą senolių lūpomis porinsime apie tai, kaip išsirinkti žmoną, vyrą, kaip gyventi santuokoje ir rasti bendrą kalbą. Pirmiausia žmonės suranda kits kitą, kad būtų laimingi. Kad ir kaip branginama laisvė ir idealizuojama vienatvė, senoliai žino, kad pusė obuolio niekada nebus tolygu jam visam. Azerbaidžaniečiai sako: „vesti – ne vandens atsigerti“, kone kaip mordviai: „vesti – ne vyžas apsiauti“ ir vengrai: „ištekėti – ne naują skrybėlaitę užsidėti“. O airiai perspėja: „tris dalykus sunkiausia išsirinkti: žmoną, dalgį ir skustuvą“. Baskai gan atvirai sako: „kas veda pažiūrėjęs į moterį tik iš užpakalio, to laukia didelis nusivylimas“. Žydai taip pat perspėja neskubėti: „greitai įteisinta meilė baigiasi skyrybomis“. Apie tą patį kalba ir slovakai: „ant greito žirgo tuoktis nejok“. Bet ir gaišti nereikia. Kaip sakoma Rusijoje: „daug rinksies, liksi nevedęs“. Pavyzdžiui, lenkai tvirtina: „iki trisdešimties vyras veda pats, po trisdešimties būna apvesdinamas, o po keturiasdešimties jį sutuokia velnias“. Bulgarai pajuokauja: „buvo jaunas ir žalias – aplink merginos sukosi, o paseno – tik musės“. O merginoms liaudies išmintis kalba: „ne tas myli, kas žada, o tas, kas prie altoriaus veda“ (Lietuva). Pirmiausia, ir širdimi, ir protu. Anglų tradicija byloja: „rinkis žmoną paprastą dieną, ne per išeigines“, „nei žmonos, nei baltinių nesirink žvakių šviesoje“.

Psichologo patarimai. Medaus mėnuo virto pragaru!

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kaip kažkas protingas yra pasakęs - mergaitės, netekėkite, nes po vestuvių teks užsidaryt namuose, kuriuose liksite vienos, o vyrai ims po pasaulį klajot, o namai liks tik jam protarpiais ramybės uostas... oi, ne, ne jus grįš apkabint, deja, o rast patogią savo sofą, televizorių, padarytą maistą, sutvarkytą kiekvieną kampą, galiausiai pažiūrėt, kaip auga, jei auga Jūsų vaikai... Galvodavau, nieko sau, negali taip būt!!! Bet deja... Pradėt galbūt reiktų nuo to, kad esu prieš daugiau nei mėnesį ištekėjus Jaunoji, kuri visą tą mėnesį ne medų kopinėjo, o kruvinom ašarom verkė ir keikė save gyvenimą, vyrus veidmainius arba labiau gal savo naivumą ar neįžvalgumą.. Vos tik praėjus gražiajai šventei ir ant piršto atsiradus žiedui, prasidėjo Santuokinis gyvenimas, kuris, tikėjaus, gal ir ne rožėm bus klotas, bet viskas juk įveikiama bendrom jėgom. Deja. Kadangi dirbame mūsų bendroje įmonėje, tai reiktų paminėti tai, kad esu nuo tos dienos atskirta nuo finansų, vadinasi, jei man reikia ar noriu kažką nusipirkti - reikia motyvuoti, įtikinti, išsiprašyti, bet tai nereiškia, kad Brangus Mano Vyras manys, kad man to reikia - juk gali nesidažyt, džinsus antrą sezoną tuos pačius panešiot, kam pirkt kremus iš natūralių medžiagų, jei užtenka iš principo muilo

Gyvenimas su alkoholiku

pagal
the angry drunk by geironimo Straipsniai.lt
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Psichologai seniai pastebėjo, kad "alkoholinės" santuokos stulbinančiai patvarios. Kuris iš mūsų nežino tokios situacijos: vyras daugelį metų geria, o žmona, įprastai pagraudendama, kad tai ne gyvenimas, o katorga, ir toliau kenčia. Dešimtmečiais. Kas ją sulaiko? Žmogaus elgesį, kaip žinoma, lemia ne tik sąmonė, bet ir (dažnai daug stipriau) pasąmonė. Būtent ji lemia, kokius žmogaus poelgius lydės vidinis pasitenkinimas, o kokie bus nubausti dvasios skausmu. Akivaizdu, kad kiekvieno mūsų elgesį lemia noras uždirbti kiek įmanoma daugiau psichologinio pasitenkinimo – malonumų ir išvengti, pagal galimybes, skausmo. Painiame alkoholizmo pasaulyje apdovanojimų sistema iškreipta. Tokioje sistemoje gyvena ne tik patys ligoniai, bet ir jų artimieji, o visų pirmiausia – žmonos. Įsisukę į nesibaigiantį ligos ratą jie suranda pasitenkinimą tokiais būdais, kurie negali nei sužavėti, nei įkvėpti sveikų žmonių.Šios šeimos stažas – 25 metai. Tiek pat metų šeimos galva geria. Nuo alkoholizmo jis gydėsi tris kartus, tačiau blaivumas netruko ilgiau pusmečio. O po to - vėl užgėrimas, krizė šeimoje, krizė darbe... Noriu liautis gėręs, - pareiškia vyras. – Juk tiek rūpesčių pridariau... Visiems teko žmonai, vaikams... Mano žmona auksinė, tiesiog šventa. Be jos aš neišgyvenčiau..." Kaip gi į šį monologą reaguoja žmona?

Santuokinis gyvenimas – šventumo kelias

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Mokytojas iš tikrųjų turi buveinę šeimoje, kuri klauso ir medituoja Dievo Žodį, kuri mokosi iš Jo to, kas yra svarbiausia gyvenime, ir tą mokymą įgyvendina praktikoje“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Tokiu būdu visos šeimos ir kiekvieno jos nario gyvenimas dvasiškai tobulėja. Taip praturtintas tarpusavio bendravimas ir tikėjimas yra perduodamas vaikams. Stiprėja darna ir bendrystė, o namai tampa vieningesni, kaip „namas pastatytas ant uolos“. Benediktas XVI pabrėžė, kad su galia gauta iš bendros maldos praktikavimo „šeima tampa Kristaus mokinių ir misionierių bendruomene“. Per sutuoktinių ištikimybės vienas kitam ir Dievui patirtį, per dosnumą priimant kiekvieną pradėtą kūdikį, per rūpinimąsi silpnaisiais ir pasirengimą atleisti, „šeima tampa gyvąja Evangelija, kurią kiekvienas gali skaityti“. Dar daugiau, krikščioniška šeima turi nešti savo pavyzdingo gyvenimo liudijimą ir tikėjimo išpažinimą visai aplinkai – ar tai būtų mokykla, kurioje mokosi jos vaikai, ar sutuoktinių darbovietės, ar tiesiog kaimynai. Tokios tikinčiųjų šeimos iš esmės gali pasitarnauti ir parapijinės bendruomenės pastoracijai: tiek per vaikų katechizavimą, tiek per jaunuolių rengimą santuokai. Aptardamas socialinį aspektą, Šventasis Tėvas sakė, kad šeima, kaip „gyvybiška visuomenės ląstelė“, tampa esmine jos pažangos versme ir paskutiniu prieglobsčiu tiems, kurių poreikių negali patenkinti viešojo gyvenimo struktūros.

Katalikų bažnyčios mokymas apie pasirengimą santuokai

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jonas Paulius II nuo pat savo pontifikato pradžios skiria ypatingą ir nuolatinį dėmesį šeimai, jos gerovei. Popiežius rašo: „Pasaulio ir Bažnyčios ateitis ateina per šeimą“. 1981 m. pasirodė Jono Pauliaus II apaštališkasis paraginimas Familiaris Consortio (FC). Pats Šv. Tėvas Familiaris Consortio apibūdino kaip Bažnyčios mokymo apie gyvenimą, uždavinius, atsakomybę ir šeimos misiją šiuolaikiniame pasaulyje pagrindą. Šio apaštališkojo paraginimo tikslas mums pateikiamas įvade: „Bažnyčia suprasdama, kad santuoka ir šeima yra viena vertingiausių žmonijos gėrybių, geidžia supažindinti su savo mokymu ir kreipiasi į jaunus žmones, kurie rengiasi sudaryti santuoką ir kurti šeima, kad atvertų jiems naujus horizontus, padėtų atskleisti didybę ir grožį to pašaukimo, kuris skirtas tarnauti meilei ir gyvybei (FC, 1). Bažnyčia, apšviesta tikėjimo, kuris leidžia jai suvokti tikrą tiesą apie didįjį Santuokos sakramentą, šeimos gėrį ir didžiulę jų reikšmę, jaučia pareigą skelbti Evangeliją –„gerąją naujieną“ visiems besirengiantiems santuokai. Familiaris consortio sudaro įžanga ir IV dalys. I dalyje diagnozuojama dabartinė šeimos situacija, kur parodoma moralės principų svarba sprendžiant šiandienos problemas. II dalyje kalbama apie santuoką ir šeimą pagal Dievo planą. III dalyje gvildenami krikščioniškos šeimos uždaviniai. IV dalis skirta šeimų sielovadai.

Santuoka – tai dovanoti save visą ir visam

pagal
Beach wedding
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Norėčiau tikėti, jog po pirmojo mano bandymo nesuprantama ir vingiuota kalba susieti krikščioniškąją ir prigimtinę santuokas, šį kartą vėl pavyks laimėti mielo skaitytojo dėmesį. Šiuo kukliu ir toli gražu neprofesionaliu pamąstymu jį vėl kviesčiau paieškoti aiškesnio vyro ir moters sąjungos – santuokos - supratimo ir kartu prisiliesti prie gana sudėtingos temos: šeimos tikslo ir jos pagrindo. Juk kad ir keista, kunigaujant kuo toliau, tuo vis sunkiau jaunavedžiams pavyksta išversti į nūdienos kalbą pagrindinį krikščioniškosios santuokos sutikimo objektą – neatšaukiamai priimti kitą ir jam save visą dovanoti (plg. C. 1057 §2: vir et mulier foedere irrevocabili sese mutuo tradunt et accipiunt). Kai kas tai vadina „tikra“ meile ir turbūt neklysta. Sutikite, tai nelengva tema. Šiuo straipsniu nesiruošiu pasakyti nieko naujo. Kai kam tai bus tik „nuvalkiotos“ bažnytinės tiesios ar postringavimai apie sugedusį nūdienos pasaulį. Visgi juo norėčiau savotiškai pabandyti pasiaiškinti kai kuriems savo skaitytojams. Su jais visiškai sutinku: ne mums, kunigams, reikia kalbėti apie santuokos prasmę, grožį ar tikslus. Reikalingi susituokusiųjų pasauliečių liudijimai šia tema. Visgi – labai dažnai nutinka, jog vertinimas „iš šalies“ kartais būna tikslesnis. O gyvenantiems šeimoje kartais trūksta laiko ar galbūt ir noro įvertinti ar pamatyti tai, ką jie turi ir kiek daug jie gali. Čia ir būtų mano leitmotyvas įkišti savąjį trigrašį.

Knygos: „Santuoka iš meilės“ – apie gyvenimą poroje

pagal
Vestuvės
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Santuokos sakramentas yra labai svarbus ir visuomenei, ir pačių sutuoktinių gyvenimui, todėl sprendimo tuoktis jokiu būdu negalima priimti skubotai. Rengimasis santuokai visame evangelizacijos procese yra ypač akcentuojamas, nes dedami pamatai naujos „namų bažnyčios“, kuri, jei pastatyta ant uolos, prisidės ir prie didžiosios Bažnyčios kūrimo. Santuokinis gyvenimas ne statiškas, o dinamiškas, jis lyg šaltinis, teikiantis daug galimybių norintiems bręsti, tobulėti ir nugalėti daugelį sunkumų. Vestuvių ceremonija – unikalus gyvenimo įvykis, tačiau santuoka yra nesibaigiantis procesas. Santuokinę meilę kasdien reikia atrasti, puoselėti ir įžiebti iš naujo. Ši knyga – kompetentinga ir šiuolaikiška, atititinkanti daugelį pastoracijos poreikių. Joje plačiai aprašytas pasirengimas Santuokos sakramentui, gvildenamos sužadėtinių problemos. Ji gali tapti vertinga pagalba ir jau susituokusiems, nes santuokos misija įpareigoja nuolat mokytis, prisitaikyti bei keistis norint nugalėti tuos iššūkius ir sunkumus, kurių netrūksta kiekvieno iš mūsų gyvenime.