| |

Aplinkos ministrai vienbalsiai sutarė dėl „Žalios Ekonomikos“ kūrimo

Nairobyje, Kenijoje, 5 dienas vykusiame Pasaulio aplinkos ministrų forume, kuriame dalyvavo ir Lietuvos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, buvo sutarta dėl globalių ekologinių problemų, kaip gyvsidabrio paplitimas, biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimas, sprendimo. Daugiau nei 140 valstybių atstovai vienbalsiai sutiko pradėti derybas dėl tarptautinės sutarties gyvsidabrio klausimu. Tokiu būdu bus siekiama spręsti globalių gyvsidabrio, kuris kelia pavojų šimtų milijonų žmonių sveikatai, emisijų mažinimą. Achimas Steineris, JT Aplinkos programos (JTAP) generalinis direktorius, teigė: „JTAP septynerius metus koordinuoja ir prisideda prie intensyvių mokslininkų ir politikų diskusijų, kaip geriausiai tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis. Šiandien pasaulio aplinkos ministrai, remdamiesi daugybę faktų ir pasirinkimų variantų, nusprendė, jog reikia nustoti kalbėti ir pagaliau imtis veiksmų.” Siekiant tvarkytis su gyvsidabrio keliamomis problemomis, JT narės įsipareigos didinti pasaulio valstybių galimybes saugiai sandėliuoti gyvsidabrio atsargas, mažinti gyvsidabrio tiekimą iš sunkiųjų metalų kasyklų, didinti sąmoningumą dėl šio metalo pavojų, sumažinti gyvsidabrio naudojimą įvairių produktų, pvz. termometrų, aukšto intensyvumo lempų, tam tikros rūšies popieriaus ir plastiko gamyboje.

| |

Svarbiausia ekologijoje – sveikas protas

Ką reikėtų laikyti ekologiškumu? Ar tai, kas natūralu, sveikiau žmogui ar tai, kas mažiau kenkia gamtai, aplinkai? Pavyzdžiui, jei perki odinius batus, natūralaus medžio baldus, ar gali teigti, kad elgiesi ekologiškai? Ar reikėtų atsisakyti chemijos, sintetikos? Tai siauroji „ekologiškumo samprata”. Iš tikrųjų ne produktų „chemiškumas” ir „sintetiškumas” yra ekologinius kriterijus nusakantys epitetai, jie nėra absoliutūs. Pavyzdžiui, jūsų minėta oda išgaunama ne ekologiškai, o diriant gyvūnus. Natūralaus medžio baldai, priešingai, gali būti ekologiški, jei jie neprisodrinti kenksmingų klijų bei lakų, o mediena atkeliavusi iš atsinaujinančios miškininkystės ūkio. Pirmiausia reikėtų persvarstyti sąvoką, nuo kurios pradedate klausimą – „perki”, nes vartotojiškumas yra viena didžiausių ekologinių problemų ir priežasčių. Apibendrinant – kviečiu pirmiausia susitelkti ties „neteršimu į išorę”, t.y., nekenkti gamtai ir aplinkai, kitiems, o tik paskui žiūrėti savo skrandžio ir odos reikalų. Asmeniškai man svarbiau, kad nesuvažinėjau savo džipu, kurio neturiu ir neturėsiu, paskutinės Lietuvos lūšies, negu kokio ekologiškumo sūrelį valgiau per pusryčius. Ar ekonominis sunkmetis nenurėš Lietuvoje želiančių pirmųjų ekologiškumo želmenų? Ar ekologiškoms prekėms yra taikomos kokios nors lengvatos, o gal priešingai? Juk šios prekės pastaruoju metu brango. Ar kiekvienam piliečiui, norinčiam gyventi sveikiau ir mažiau teršti, ekologinė produkcija įkandama?

| |

Naujas ekologiškų produktų centras Lietuvoje (Vilniuje)

Vilniuje, Vito Gerulaičio g. 1. „Alfa” verslo centre (prie Siemens arenos) įsikūrė didžiausias ekologiškų prekių centras. Tiek plotu, tiek asortimentu. Dvi ekologiškų prekių parduotuvės: „Holos” ir „Rasakila” nusprendė kartu sukurti vietą, kur klientai galėtų vienoje vietoje rasti didžiausią pasirinkimą kokybiškų ekologiškų prekių. „Svarbiausia buvo patogi susisiekimui vieta, geras privažiavimas, didelė automobilių aikštelė. Visa tai radome prie „Siemens” arenos naujajame „Alfa” verslo centre” – teigia dėl bendro tikslo susivieniję ekologiškų parduotuvių „Rasakila” ir „Holos” vadovai. Tai jau antra „Holos” parduotuvė, tęsianti pirmosios parduotuvėlės Užupyje tradicijas. „Mes turime gausų būrį mumis pasitikinčių klientų ir branginame savo reputaciją, todėl prekiaujame tik labai kokybiškais, sertifikuotais ir pirmaujančiais Europoje prekybiniais ženklais kaip Weleda, Sonett, Urtekram ar Naturata. Biodinaminiai, „Demeter” sertifikuoti maisto produktai yra mūsų specifika ir nepabijosiu pavadinti mūsų ekspertais šioje srityje” – sako Vytis Kondreckas, „Holos” parduotuvės vadovas. Nuo rudens parduotuvėje „Holos” žadama papildyti asortimentą šviežiais lietuviškais produktais: duona, pieno produktais ir vaisiais bei daržovėmis. „Rasakila” – pirmoji parduotuvė Lietuvoje pradėjusi prekiauti kokybiškais sertifikuotais ekologiškais drabužiais, patalyne, žaislais bei medžiaginėmis sauskelnėmis.

| |

“Žaliasis” (smegenų) plovimas: AmWay ir TheBodyShop

Žaliasis plovimas (angl. greenwashing) reiškia klaidinančios informacijos pateikimą, siekiant sukurti teigiamą visuomeninį ar ekologinį veiklos ar prekės įvaizdį. Tai tarsi nepageidautinos informacijos maskavimas žalia spalva, nesamų produkto savybių “spalvinimas” ir niekuo nepagrįstas prekės reklamavimas. Terminas pradėtas vartoti gan senokai – 1990-aisias, kai gamintojai ėmė suvokti, kad gali padidinti savo paslaugų ar prekių vertę pasiskelbę, kad jie nėra abejingi visuomeninėms ir aplinkosauginėms problemoms ir stengiasi jas spręsti. Deje, dažniausiai tai tebuvo iš piršto laužti žodžiai ir bandymas susikurti naują etišką įvaizdį – šis dviprasmiškumas ir klaidinimas buvo greit pastebėtas mąstančių vartotojų. Dabar, kuomet tikrais darniais principais pagrįstas verslas yra įmanomas, galima reikalauti skaidrumo iš gamintojų, kurie tapatinasi su “žalia” spalva. Skaitmeninis pasaulis nuplėšė visas skraistes; žmonės, galintys prieiti prie reikiamos informacijos nepaiso jokių autoritetų – “karalius nuogas!” Tie, kurie žalia spalva dangsto kitas savybes, testo paprasčiausiai neišlaikys. Pateiksiu kelis tokius “žaliojo” smegenų plovimo pavyzdžius (be mūsų PC buvusio pavyzdžio). AmWay (American Way) produktai – kvazireliginiais pagrindais paremta tinklinė prekybos sistema, platinama atskirų “prekybos agentų” (dealerių), kurie taip pat yra ir vartotojai (ir įsitraukę į tikslines potencialių vartotojų grupes). Vilniuje tai plėtojama.

| |

Ekologai perspėja: ekokrizė pragaištingesnė už ekonominę krizę

Pasaulį apėmusi ekonominė krizė yra niekai, palyginti su tuo, kas laukia žmonijos dėl gresiančios ekologinės krizės. Jei nesumažinsime vartojimo, Žemės gyventojams papildomai prireiks naujos planetos jau 2030-aisiais, perspėjama ekologijos ekspertų parengtoje naujausioje ataskaitoje “Gyvoji planeta”. Pasaulio laukinės gamtos fondo, organizacijos “Global footprint network” bei Londono zoologų draugijos bendrame pranešime konstatuojama, kad dabar žmonija sunaudoja 30 procentų daugiau Žemės resursų, nei galima. Ekosistemos nespėja atsinaujinti. Jei tokios didžiulio vystymosi ir vartojimo tendencijos išliks, žmonijai teks papildomai ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Šiuo metu daugiausia žalos (iki 40 procentų) gyvajai gamtai daro JAV bei Kinija, kai likusioji pasaulio dalis – 60 procentų. Panaudojant gamtinius išteklius vienam gyventojui pirmauja JAV ir JAE (paskutinėse šio reitingo vietose – Malavis bei Afganistanas). Dėl to valstybės – lyderės yra priverstos vandenį, medieną bei kitus gamtos resursus “skolintis” iš kitų šalių, dažnai joms padarydamos žalą. Neatsakingo gamtos kapitalo švaistymo padariniai juntami ir ekonomikoje, nes padidina maisto produktų, vandens, energijos išteklių kainas, teigiama ataskaitoje “Gyvoji planeta”. Joje pabrėžiama, kad žmonija vis labiau lenda į “ekologijos skolas” – t.y. kasmet sunaudoja gamtos resursų už 4,5 trilijono JAV dolerių. Tuo tarpu finansų krizės metu nuostolių patirta daug mažiau.

| |

Ne viskas žalia kas žaliuoja

Būti žaliu Lietuvoje dabar madinga. Nors pas mus vis dar yra klausimų dėl pačios ekologiškumo sąvokos, o stipraus žaliojo judėjimo kaip ir nėra, jau atsiranda veikėjų, darančių pinigus prisidengiant gerais norais. Pora paprastų pavyzdžių: Žaliojikarta.draugas.lt, kaip rašoma jų svetainėje, yra „pirmoji Lietuvoje jaunimo jungtinė iniciatyva, vienijanti tuos, kurie tiki, kad pradėti tvarkyti pasaulį reikia nuo savęs. “Žalioji karta” siekia pažangos aplinkosaugos srityje per švietimą ir visuomenės sąmoningumo ugdymą. Remiantis pasauliniais pavyzdžiais, siekiama sudominti Lietuvos jaunimą ekologinėmis temomis ir taip pažadinti likusios visuomenės dalies savimonę. ” Puiku, ane? Taip – kol kas viskas atrodo gerai. Pasižiūrime tada jų svetainę kiek atidžiau – matome, kad orientuojamasi į jaunimą, daugiausiai į paaglius iki 18 metų: lengvas, žaismingas stilius, tūkstančiai narių nuo 6 (!) iki 18 metų… Bet ką taip ryškiai ir atvirai mato jaunieji internautai šioje „jaunimo sąmoningumą” propaguojančioje svetainėje? Hm… alkoholio reklamą! Jei taip yra „ugdomi” žaliai nusiteikę berniukai ir mergaitės, nieko nuostabaus, kad vietoje „žalios kartos” išauga stiprų potraukį alui turintys potencialūs viešosios tvarkos pažeidėjai. Jei alkoholis oficialiai nėra parduodamas asmenims iki 18 metų, kodėl Internetu jaunimas vis tik YRA skatinamas jį pirkti? Tikiuosi, į šį klausimą artimiausiu metu man atsakys atitinkamos tarnybos.

Įrodyta: žmonija kilo iš vienos Afrikos genties
| |

Įrodyta: žmonija kilo iš vienos Afrikos genties

Visa žmonių rasė už savo egzistenciją turėtų padėkoti maždaug 200 afrikiečių genčiai, prieš 70 tūkst. metų persikėlusiai per Raudonąją jūrą. Dabartinių žmonių iš Europos, Azijos, Australijos, Pietų ir Šiaurės Amerikų genetinė analizė atskleidė, kad visi esame kilę iš bendrų protėvių. Genetikai ir archeologai sugebėjo atsekti modernaus homo sapiens ištakas – vieną žmonių grupę, kuri iš Afrikos persikėlė į Arabiją, o iš ten pradėjo kolonizuoti likusį pasaulį. Archeologų radiniai įrodo, kad homo sapiens, arba pirmasis modernus žmogus, gimė Etiopijoje, netoli Omo upės, maždaug prieš 195 tūkst. metų. Taip pat manoma, kad per 40 tūkst. metų pirmieji žmonės išplito šiame žemyne – žmonių fosilijų rasta Gerosios vilties iškyšulyje Pietų Afrikoje. Seniausios homo sapiens fosilijos už Afrikos ribų rastos Izraelyje. Joms maždaug 100 tūkst. metų. Teigiama, kad žmonės perėjo Sacharos dykumą, kuri per trumpą klimato pasikeitimo periodą sužaliavo ir buvo pilna augmenijos. Tačiau šių žmonių grupelė, pasikeitus klimatui ir dykumai vėl išdžiūvus, nesugebėjo išgyventi. Dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės tik 70 tūkst. metų prieš Kristų sugebėjo persikelti per Raudonąją jūrą ir įsikurti kituose žemynuose. Teigiama, kad šių žmonių sėkmę kolonizuojant Žemę lėmė jų sugebėjimai prisitaikyti ir medžioklės įgūdžiai. Mokslininkas Stephenas Oppenheimeris iš Oksfordo universiteto sako, kad „visų ne afrikiečių DNR yra kilusi iš šios mažos Afrikos genties, persikėlusios per Raudonąją jūrą”.

| | |

Gydomasis klonavimas – ne vien tik teorija

Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai praėjusį trečiadienį pareiškė klonavę žmogaus embrioną, iš kurio po to išskyrę vadinamųjų kamieninių ląstelių. Tokiu eksperimentu pirmą kartą įrodyta, kad terapinis, gydomasis klonavimas – jau ne vien tik teorija, bet ir realybė. Pateikiame klonavimo istoriją nuo 1997 metų: 1997 m. vasario 24 d. Škotijos Roslino instituto mokslininkai pranešė panaudodami DNR iš vienos suaugusios avies ląstelės sėkmingai reprodukavę avį, kurios vardas Doli. Mokslininkų komanda paėmė normalią embrioninę ląstelę ir pašalino jos branduolį. Po to paėmę ląstelę iš kitos avies pieno liaukos, panaudodami elektros srovę, perkėlė ją į ląstelę be branduolio. 1997 m. kovo 4 d. JAV prezidentas Bilas Klintonas, minėdamas “sudėtingas etines problemas”, išleido įsakymą, draudžiantį federalines lėšas panaudoti žmonių klonavimui. 1997 m. birželio 25 d. prie avies Doli sukūrimo prisidėję mokslininkai atmetė dviejų šeimų prašymus panaudojant tokią pačią techniką sukurti tikslias jų artimųjų genetines kopijas. 1997 m. lapkričio 6 d. Europos Taryba priėmė protokolą, draudžiantį žmonių klonavimą. 1998 m. balandžio 13 d. avis Doli atsivedė pirmąjį moteriškos lyties jauniklį, pavadintą Boni. 1998 m. liepos 22 d. Havajų universiteto tyrinėtojai pareiškė iš suaugusių ląstelių klonavę tris kartas pelių. 2000 m. spalio 10 d. Japonija patvirtino įstatymo projektą, numatantį baudas ir kalėjimo bausmes asmenims, prisidėjusiems prie žmonių klonavimo.

| | |

Komercinis šunų klonavimas tampa realybe

Amerikos kompanija BioArts International pateikė savo klientams Nina ir Etgaras Otto jų mylimo labradoro Lanceloto, mirusio nuo vėžio 2008 m., kloną. Šuniukas pirmas iš visos plejados planuojamos šios kompanijos. Apie tai rašoma BioArts tinklapyje. Teisę klonuoti augintinį amerikiečiai laimėjo internet-aukcione, vykusiame 2008 m. birželio mėn. Paslaugos kaina 155 tūkstančiai dolerių. Šuiniukas gavo Lancelot Encore vardą (Lancelot Encore, galima išversti kaip „Bis Lancelotas“ arba „Geresnis Lancelotas“). Jis buvo užaugintas iš užšaldytų Lanceloto audinių. Šuniukas išvydo pasaulį Pietų Korėjoje. Jo sukūrime dalyvavo Hwang Woo-Suk, žimomas plačiąjai mokslinei ir ne tik visuomenei, kai 2004m. sufabrikavo kamieninių ląstelių tyrimus ir pabandė rezultatus paskelbti „Science“ žurnale. 2005 metais Hwang Woo-Suk dalyvavo klonuojant afganų kurtą, kuris tapo pirmuoju sėkmingai klonuotu šuniu pasaulyje. Otto šeimos augintinis atsirado dėka „ Best friends again“ projekto. Be Lanceloto kompanija ketina klonuoti dar keturi gyvūnus. Be šito dar numatyta nemokamai klonuoti šunį didvyrį dalyvavusi 2001m rugsėjo 11 gelbėjimo operacijoje. Pirmą kartą Pietų Korėjos universiteto mokslininkai 2005 m. klonavo Afganų kurtų veislės šunį, kuris gavo SNUppy vardą. SNU – Seoul National University sutrumpinimas. Šių metų balandžio 24 SNUppiui sukaks 4 metai. Pirmas komercinis klonavimas atliktas ten pat po 2.5 metų.

| | |

Kaip du vandens lašai? Klonavimas: pasiekimai ir reali grėsmė

Kai buvau maža mergaitė, man paaiškino, kad antro tokio pat žmogaus kaip aš nėra visoje Žemėje. Man ši mintis labai patiko, netgi didžiavausi savo išskirtinumu, nesvarbu, kad buvau dar tik maža mergaitė. Šiandien mokslas net prie neabejotino išskirtinumo fakto rašo klaustuką. Netrukus išsamiau skaitykite apie klonavimą bei tai, kas kelia daugiausia diskusijų. Klonavimas – tai metodas, kuriuo laboratorinėmis sąlygomis išauginama genetiškai tiksli gyvo organizmo kopija (pradedant musėmis ir baigiant žmogumi). Patį procesą galima suskirstyti į kelias stadijas. Pirmiausia iš moteriškos lyties organizmo imama kiaušialąstė, mikroskopine pipete pašalinamas kiaušialąstės branduolys, tuomet į jo vietą patalpinama mums reikalingo individo (klonuojamo individo) ląstelė. Faktiškai toji ląstelė atlieka spermatozoido vaidmenį. Kiaušialąstė ima dalytis, toliau viskas vyksta kaip ir įprasto naujo organizmo vystymosi metu. Žmonių klonavimas pasaulyje yra uždraustas įstatymų tvarka. Tačiau kai kuriose šalyse mokslo tikslais leidžiama auginti embrionus iki 14 dienų amžiaus. Būtent 14 dienų daugėja embriono ląstelių, o po 14 dienų ima vystytis būsimo žmogaus nervų sistema. Daugelis mokslininkų sutinka su tuo, kad po 14 dienų embrioną galima vadinti gyvu organizmu. Gal teko girdėti apie naują daugybės ligų gydymo metodą, paremtą kamieninių ląstelių panaudojimu?