Radvilos

Žygis dviračiais “Karalienės sugrįžimas”, vykęs šių metų liepos 13 – rugpjūčio 1 dienomis, buvo skirtas Lietuvos valstybės karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-ųjų metinių jubiliejui ir Lietuvos karalienės Barboros Radvilaitės atminimui. Prie Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kapo Krokuvoje uždegtą žvakę – amžinybės, šviesos, tikėjimo ir meilės simbolį – dviračių žygio dalyviai penktadienį įžiebė Vilniaus Arkikatedros rūsiuose, kur ilsisi jo žmona Barbora Radvilaitė. Istorinio žygio pasekėjai iš viso įveikė 930 kilometrų atstumą tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės paskutinio poilsio vietų. Iš Krokuvos išvažiavo 15 savanorių žygio dalyvių, dalis pasitraukė, dalis prisijungė vėliau. Penktadienį į Vilnių atvyko 19 dviratininkų, tarp kurių buvo keletas vaikų ir sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas.

Gabenantys prie Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto kapo Krokuvoje degusią žvakę link Vilniaus Arkikatedros, kur ilsisi jo žmona Barbora Radvilaitė, dviračių žygio “Karalienės sugrįžimas” dalyviai penktadienį baigia daugiau nei dvi savaites trukusią kelionę. Amžinybės, šviesos, tikėjimo ir meilės simbolį senojoje Lenkijos sostinėje įžiebę žygio dalyviai seka iš Krokuvos į Vilnių mylimos žmonos karstą lydėjusio Žygimanto Augusto pėdomis. Kartu su dviratininkais automobiliu važiuoja kino režisierius Aloyzas Jančioras, filmuojantis kelionę ir kursiantis apie ją dokumentinį filmą. Daugiausia per dieną dviratininkai yra nuvažiavę apie 90 kilometrų. Pasiekę kelionės tikslą – Katedros aikštę – istorinio žygio pasekėjai bus įveikę daugiau nei 900 kilometrų atstumą tarp Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės paskutinio poilsio vietų.

Ryškios, paslaptingos karalienės Barboros Radvilaitės (1520-1551) istorijos trauka nesusilpnėjo – iki šiol mokslininkai, dailininkai, literatai bando įminti jos mįslę, kuria įvairias Barboros charakterio ir su ja susijusių įvykių interpretacijas. 2001 metais pagal atrastą Barboros kaukolę mokslininkai sukūrė dokumentinį jos portretą. Ryškūs karalienės bruožai – kumpa nosis, išraiškingos akys paneigė kitų atvaizdų sudarytą švelnios, romios Barboros įvaizdį. Naujasis dokumentinis portretas rodo, kad Žygimantas Augustas mylėjo stipraus charakterio moterį. 2001-aisiais, suėjus 450 metų nuo legendinio grožio karalienės mirties, šis įvykis buvo paminėtas, tačiau iki šiol niekam nekilo idėja pakartoti tą kelią, kurį 1551 metais karaliaus Žygimanto Augusto lydimas Barboros karstas grįžo į Lietuvą. Našlė Barbora Radvilaitė 1547 metais slapta ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto. Jungtuvėms nepritarė karaliaus tėvas Žygimantas Senasis, tam priešinosi karalienė motina Bona Sforza (Sforca) bei Lenkijos didikai, bijodami Radvilų įsigalėjimo. 1551 metais po sunkios ligos Barbora mirė.

Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje saugomą pirmą šios observatorijos ir bene seniausią Lietuvoje išlikusį teleskopą jau šį rudenį bus galima ne tik apžiūrėti, bet ir juo pasinaudoti, teigiama pranešime spaudai. Dėl detalių trūkumo savo funkcijos netekusį astronomijos instrumentą ketinama restauruoti iki jubiliejinės 250 Lietuvos astronomų konferencijos, vyksiančios rugsėjo 17-21 d. 6 tūkst. litų, reikalingų 12 cm (5 colių) Gregorio sistemos veidrodinio teleskopo optikai atkurti ir trūkstamoms detalėms pagaminti, Vilniaus Universitetui suteikė didžiausia Lietuvoje telekomunikacijų bendrovė “Lietuvos telekomas”. Vilniaus universiteto mokslo reiklų prorektoriaus prof. Juozo Vaitkaus teigimu, šis teleskopas yra unikalus ne tik istoriškumu, bet ir savo medine konstrukcija: visos pagrindinės detalės, įskaitant teleskopo vamzdį ir pasukimo ašių krumpliaračius, yra medinės.

Į vienintelius Lietuvoje išlikusius bastioninės Biržų tvirtovės rūmus netrukus gali įsikelti nauja šeimininkė. Pirmosiomis šių metų dienomis Biržų savivaldybė gavo vilnietės Nadieždos Kazakevičienės prašymą atkurti nuosavybės teisę į Biržų rūmus, kainuojančius penkis milijonus litų. “Prašau grąžinti nuosavybės teisę į Biržų Radvilos žemes ir pilį, nes mano senelis Petras Tatoris buvo Stefanijos Radvilaitės – vienintelės teisėtos Radvilų paveldėtojos – anūkas”, rašo N.Kazakevičienė. Vilnietės laišką Biržų savivaldybė užregistravo, nors jis atėjo dvi dienas pavėlavęs. Prašymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo savivaldybė priėmė tik iki pernai metų gruodžio 31 dienos. Daugiau jokių duomenų apie save ir kilmingo paveldėjimo dokumentų autorė nepateikė. Biržų valdžia vilnietės kol kas nei akyse matė, nei telefonu su ja bendravo.

Keturiasdešimt septynerių metų vilnietė pareiškė pageidavimą, kad jai būtų atkurta nuosavybės teisė į kunigaikščių Radvilų Biržų krašto žemes ir pilį. Pretendentė savo prašymą motyvuoja tuo, jog jos senelis Petras Tatoris buvo vienintelės teisėtos Radvilų paveldėtojos Stefanijos Radvilaitės anūkas. Rajono savivaldybės vadovai, anot rajono laikraščio “Biržiečių žodis”, sako, kad svarstant šį klausimą “ant galvos teks užsidėti šlapią rankšluostį, kad neperkaistų smegenys”. Jiems ketinimai atsiimti iš griuvėsių atstatytą pilį primena balandžio 1-osios pokštą.

Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba nagrinės galimybę keistis originaliais archyviniais dokumentais. Toks sprendimas yra įtvirtintas Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupės pasirašytame protokole. Kaip pranešė Kultūros ministerija, ekspertų grupė Vilniuje posėdžiavo nuo pirmadienio iki trečiadienio.Tai jau antrasis grupės posėdis, pirmasis vyko šių metų pradžioje Varšuvoje. Kaip BNS sakė kultūros viceministrė, Lietuvos delegacijos vadovė Ina Marčiulionytė, tokios galimybės reikalingos tam, kad Lietuvos ir Lenkijos archyvarai galėtų pasikeisti archyviniais dokumentais, kurie saugomi vienoje šalyje, tačiau yra svarbesni ir labiau reikalingi kitos šalies archyvarams. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo išsaugojimo reikalų ekspertų grupė trečiadienį pasirašytame protokole taip pat numatė, kad Lietuvos archyvų departamentas ir Lenkijos generalinė archyvų valdyba inicijuos daugiašalį archyvų ekspertų susitikimą dėl Radvilų archyvų projekto, kuriame dalyvautų ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos atstovai.