| |

A. Zuokas valstybę ragina skolintis iš žmonių

Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas A. Zuokas susitikime su Ministru pirmininku ir koalicijos partneriais ragino baigti kalbas apie mokesčių didinimą. Seniūno nuomone, seniai laikas atsigręžti į paprastą žmogų, į šalies verslą. „Mes privalome skatinti dirbančius ir kuriančius žmones, o ne užkrauti ant jų pečių vis naujus mokesčius. Privalome skatinti žmones dirbti ir užsidirbti, o ne versti gatvėse stovėti su ištiesta ranka“, – sakė A. Zuokas. LiCS frakcijos seniūnas taip pat ragina Finansų ministeriją skolintis ne iš komercinių bankų, o iš Lietuvos žmonių ir siūlo nedelsiant išplatinti valstybės iždo vekselius. „Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje yra pasiturinčių žmonių, kurie mielai sutiktų skolinti valstybei. Tokiu atveju, komerciniai bankai turimas lėšas galėtų skolinti ne valstybei, o šalies verslui. Nes šiuo metu valdžia pati sudaro sąlygas, kai bankai nusigręžę nuo verslininkų laukią galimybės pasipelnyti valstybės sąskaita“, – teigė A. Zuokas. A. Zuoko nuomone po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, Seimo nariai privalo patys susimažinti atlyginimus ir svarstyti apie atlyginimų sumažinimą visiems valstybės tarnautojams, kurių darbo užmokestis yra didesnis negu vidutinis. „Valstybės tarnautojai privalo solidarizuotis su privačiuoju sektoriumi, nes būtent tokio sprendimo tikisi žmonės. Tai atspindėtų realią šalies padėtį“, – sakė A. Zuokas.

| |

Krizė pasaulį nubloškė į trijų dešimtmečių praeitį

Spalio pabaigoje pasaulio kompanijų akcijų vertė dar labiau nusmuko. Vakarų šalių rinkos prarado 10—15 proc., Azijos — 20—25 proc. vertės. Tačiau visus pranoko Rusija, kurios rinkoje vien per spalio mėnesį investuotojų nuostoliai sudarė daugiau kaip 50 proc. Šiuo metu Rusijos akcijų kainos jau šiek tiek vėl pakilo. 2008 metų spalis buvo katastrofiškiausias mėnuo pasaulio rinkoms per kelis pastaruosius dešimtmečius. „Reuters“ teigimu, Amerikos „Dow Jones Industrial Average“ indeksas šių metų spalį sumažėjo 14,1 proc. Tai buvo pats ryškiausias mėnesio nuosmukis nuo 1998 metų rugpjūčio. „S&P 500“ indeksas krito 16,9 proc. — žemiausiai nuo 1987 metų. Bendrasis Europos „FTSEurofirst 300“ indeksas šių metų spalį prarado 12,7 proc. Tai didžiausias kritimas nuo 2002 metų spalio. Kinijos, Honkongo ir Korėjos indeksai, per spalį nukritę net 22—25 proc., sumušė paskutinio dešimtmečio kritimo rekordus. Japonijos „Nikkei Average“ indekso kreivė spalio mėnesį nusileido 23,8 proc., „Nikkei“ tai prasčiausias rodiklis per visą 58 metų indekso skaičiavimo istoriją. Tyrimų bendrovės „Citigroup“ vertinimu, pasaulio kompanijų akcijų vertė per spalį atsidūrė lygmenyje, buvusiame prieš 30 metų. Ypač stipriai nukentėjo besivystančių šalių ekonomika. Spalio mėnesį Rusijos fondų indeksai nukrito iki 2004 metų lygio. Vertybiniai popieriai Rusijoje per spalį prarado apie pusę vertės, o rublio kursas smuko 28,8 proc., pasiekęs žemutinę kritimo ribą nuo 1998 metų Rusijos krizės laikų.

| |

Krizė – ne baubas, o proga susimąstyti

Turbūt daugeliui į atmintį įsirėžė vaizdas, kaip konservatorių lyderis A.Kubilius, tarsi artimas giminaitis, išėjęs iš nirštančio ligonio palatos, persimainiusiu veidu konstatavo: padėtis blogesnė nei tikėjomės. R.Juknevičienė antrino, kad konservatoriai tikrosios padėties neketiną slėpti. Bet kokia ta tikroji padėtis? Klausimą galima kelti ir taip: ką pirmiausiai norėjo pasakyti A.Kubilius – tą, kad Lietuvos ekonomikos padėtis iš tikrųjų yra blogesnė, nei mes visi manome, ar tai, kokie blogi yra socialdemokratai, sugriovę šalies ekonomiką ir, maža to, slėpę tikrąją padėtį? Ir dėl šio „kilnaus tikslo“ dar kartą įspirti laikinai nuo arenos nuėjusiems socialdemokratams paaukojo daugybės Lietuvos žmonių ramybę, kurie ne tiek daug išmano apie ekonomiką. Rusų politologas V.Portnikovas, aptardamas padėtį Rusijoje, neseniai rašė, kad valdžia paprastai yra linkusi ruošti žmones blogiausiam, tad paskui jie bet ką priima kaip geresnį. Deja, kaip sako politologas, ši taisyklė yra bendra ir demokratiniams lyderiams, ir autoritarinės sistemos propagandininkams. Maža to, jei padėtis iš tikrųjų nėra tokia bloga, tik truputį susvyravusi, ir jei katastrofa, kuriai liaudis buvo ruošiama, taip ir neįvyksta, tai valdžiai leidžia nuopelnus prisiskirti sau: štai, kaip sumaniai mes pasidarbavome, kokios katastrofos išvengėme! Be abejo, neužmirštant priminti, kad katastrofos vos nesukėlė buvusioji valdžia.

| |

Krizė skverbiasi į žmonių širdis

Ekonomikos krizė kerta ne tik per žmonių kišenes, bet kenkia ir tarpusavio santykiams. Ji paryškina tamsiąsias charakterio savybes, žlugdo trapius meilės ryšius ir leidžia klestėti alfonsams. 38 metų britė Jennifer pradėjo kitomis akimis žiūrėti į savo mylimąjį, metais jaunesnį Alexą, kai šis prarado darbą banke. Iš pradžių moteris buvo supratinga ir palaikė partnerį, bet netrukus pajuto, kad kažkas yra ne taip. Moteriai atrodo, kad jeigu Alexas iš tikrųjų stengtųsi, jis jau būtų radęs naują pajamų šaltinį. Kai jiedu susėda vakare ir pasidalija dienos įspūdžiais, Jennifer netenkina vyro nuveikti darbai. Santykių atmosfera dažnai įkaista, pora pradeda kivirčytis. Šis pavyzdys puikiai demonstruoja, kaip ekonominė krizė gali sugadinti poros santykius ir atskleisti partnerių tamsiąsias puses. „Kodėl mes teisiame savo mylimąjį, kai jis susiduria su dideliais sunkumais? Nes rinkdamiesi partnerius giliai širdyje jaučiame, kad jie turi įgyvendinti tam tikros nerašytos sutarties sąlygas: bendrame gyvenime tu darysi dalykus X, Y ir Z, o aš darysiu dalykus A, B ir C, – britų dienraštyje „The Times“ aiškino šeimos santykių ekspertė Pam Spurr. – Kai šis susitarimas žlunga, pavyzdžiui, netekus darbo, jaučiamės nuvilti. Jei nesate labai atlaidūs, kaip Jennifer, tuomet lengva pamiršti apie tikrai svarbius dalykus: palaikymą ir užuojautą.“ Yrančių porų skaičius auga lyg ant mielių. Londono teisininkai nežino, ar džiaugtis, ar liūdėti dėl to, kad skyrybų prašymų šį mėnesį padaugėjo.

| |

Mano kaimynės vardas Krizė

Pokalbis įvyko mano galvoje, nes per uždarą langą nelabai kas girdėti. Bet pastaruoju metu eiliniam lietuviui išties tapo dar lengviau užmegzti pokalbį su gatvėje sutiktu pažįstamu. Bent jau šiuo aspektu palengvėjo gyvenimas. Nebereikia apkalbinėti giminių ir bendradarbių – nebent apraudoti tuos, kuriuos išsviedė lauk dėl etatų mažinimo. Pastarosiom savaitėm krizė užgulė iš visur, o labiausiai, iš pašnekovų lūpų ir pašto dėžutės. Nusprendusi praturtinti jūsų esamus ir būsimus pokalbius apie krizę, siūlau keletą citatų. Svarbiausia krizės metu – geras humoro jausmas…. Štai viename internetinių tinklų aptinku žinią, jog pastebėtas neįtikėtinas krizės poveikis pasauliui: moterys ėmė tekėti iš meilės. Aptariu jį su sutiktu draugu, kuris priduria: kad įrodytų meilę prarastiems pinigams. Kitas bičiulis jau kurį laiką savo Skype fraze skelbia: „Yra du krizės sprendimo scenarijai: vienas fantastinis ir vienas realistinis. Realistinis – tai kad atskris ufonautai ir mus išgelbės, o fantastinis – kad konservatoriai ims ir ją išspręs.“ Gaila konservatorių, bet ir apklausos rodo, kad žmonių nežavi didysis antikrizinis planas. Savaitgaliui atvykusi draugė, pokalbiui apie krizę įpusėjus, dėsto savo (o gal nugirstą) požiūrį: „Mano dienotvarkė yra tokia įtempta ir suplanuota į priekį, kad krizei vietos joje nebėra.“ Radikalesnių pokalbių apie krizę metu su vienu kolega išsiaiškiname, kad krizė gali taip nusmukdyti ekonomiką, kad visiems lietuviams teks grįžti į medžioklės ir rinkimo laikus.

| |

Krizė parklupdė oligarchus

Pasaulinė finansų krizė nušlavė Rusijos oligarchų turtus ir politinę įtaką. Vakarykščiai karaliai priversti maldauti Kremliaus pagalbos. Šis vėl supirkinėja neseniai privatizuotas pramonės įmones ir pats pretenduoja tapti stambiausiu oligarchu. Sprendžiant iš baldų, niekuomet nepagalvotum, kad šiame biure buvo kuriami planai modernizuoti Rusijos ekonomiką. Patalpa apstatyta sunkiais baldais, pagamintais iš tamsios medienos. Stiklinėse spintose išrikiuotos antikinės knygos. Šiame biure dirbantis Vladimiras Jevtušenkovas Maskvos pakraštyje pastatė puslaidininkių gamybos fabriką. “Tai paskutinis dalykas, kurio galėčiau atsisakyti”, – Vokietijos žurnalui “Der Spiegel” prisipažino V.Jevtušenkovas. Oligarchas nenori, kad jo bendrovė “Sitronics” taptų Rusijos ekonomikos nuosmukio simboliu. Po dešimties euforijos ir spartaus augimo metų didžiausiai pasaulio valstybei gresia ekonominis krachas. V.Jevtušenkovas neseniai perskirstė savo įmonės skolas ir gavo 182 mln. eurų kreditą iš valstybinio plėtros banko “Vnešekonombank”. Verslininkui šie pinigai gyvybiškai reikalingi tam, kad galėtų atsiskaityti su Vokietijos “Dresdner Bank”. Bet tuo oligarcho bėdos nesibaigia. V.Jevtušenkovo telefonas kaista nuo investuotojų skambučių. Visi jie nerimauja, nes kita oligarcho bendrovė “Sistema”, kuriai priklauso gausybė statybų ir komunikacijų įmonių, prasiskolinusi 7 mlrd. eurų.

| |

Priežasčių beieškant – JAV kredito krizė!

Šiuo metu susidariusi situacija JAV rinkoje yra kreditų krizės padariniai, tačiau, kodėl ji įvyko, kas ją paskatino įvykti? Į šį klausimą atsakyti reikia pradėti ieškoti šaknų į 1995 metus. Šiais metais prasidėjo internetinių bendrovių pirkimo manija (vadinamas dot com boom), buvo įkurtos naujos interneto bendrovės, kurios ketino greitai monopolizuoti rinką, investuotojai buvo apimti optimizmo apie ateities revoliucija – internetines bendroves, manė, kad tai bus tokia pati revoliucija kaip elektros lemputės, mašinos ar kompiuterio išradimas ar kitų panašių “didžiujų” išradimų. Tuo metu JAV rinkoje buvo mažos palūkanų normos, o tai skatino imti paskolas, to pasekoje visi ėmė paskolas ir bandė investuoti į ateitį -> internetines bendroves. Akcijų kainos kilo kiekvieną dieną, o tai labiausiai atsispindėjo NASDAQ (JAV elektronikos, naujų technologijų įmonių indeksas). Visiems buvo gerai, visi jautėsi saugus dėl ateities, tačiau nuo 1999 m. iki 2000 m. pradžios FED didino bazinę palūkanų normą net 6 kartus, to pasekoje staigus ekonomikos augimas staigiai pradėjo letėti ir pasiekęs piką 2000 m. kovo 10 d. prasidėjo staigus akcijų išpardavinėjimas. Pradėjo kristi akcijų kainos investuotojai pradėjo trauktis iš šio rinkos segmento, nes jautė nelikvidumo buvimą ateityje, ko pasekoje įvyko vadinamojo burbulo sprogimas. JAV įsivyravo nepasitikėjimas ateities perspektyvomis, buvo pradėti masiniai darbuotojų atleidimai, patiriami didžiuliai nuostoliai.

| |

Krizė prie universiteto slenksčio

Beveik visą mėnesį „Universitas Vilnensis“ tinklalapyje (www.vilnensis.vu.lt) vyko apklausa apie tai, kaip ekonominė krizė palies Vilniaus universitetą. Per tą laikotarpį į šį klausimą atsakė 183 tinklalapio skaitytojai. Didžiausia dalis apklausoje dalyvavusių respondentų – 40,4 proc. – neprarado optimizmo ir yra įsitikinę, kad „jeigu ir bus sunkiau, išgyvensime“. 29 proc. prognozuoja, kad „bus apribotos kitos išlaidos, reikės „susiveržti“ diržus“. 11,5 proc. spėja, kad „laiku nebus mokamos stipendijos, mažės atlyginimai“, o 4,9 proc. mano, kad „darbuotojai ir dėstytojai bus išleidžiami nemokamų atostogų“. 14,2 proc. – tikri optimistai, tikintys, kad „krizė VU nepalies“. Realią situaciją „U. V.“ sutiko nušviesti VU akademinių reikalų prorektorius dr. Aleksas Pikturna ir finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas. Krizė jau jaučiamaGalima teigti, kad VU viduje finansinė krizė jau yra jaučiama. Tam tikrus jos požymius pastebėjo ir universiteto darbuotojai. Daugelis gruodžio 8 d. nustebo taip ir nesulaukę atlyginimų. Pinigai buvo pervesti į darbuotojų sąskaitas gruodžio 10 d. Kaip teigia VU finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas, tai nereiškia, kad atlyginimų išmokėjimas universitete vėlavo, kaip pranešė kai kurios visuomenės informavimo priemonės. „Pagal mūsų darbo nuostatus ir darbo sutartis pinigai darbuotojams išmokami nuo 8 iki 12 mėnesio dienos. Tad kalbėti apie atlyginimų vėlavimą neturime teisės.

| |

Krizė ir reali, ir dirbtinė

Algis SENVAITIS, pensininkas; — Krizę pajutau, nuvykęs į degalinę. Prieš naujuosius metus dyzelinį kurą pyliausi po 2,9 lito, o štai prieš keletą dienų mokėjau 3,27 lito. Parduotuvėse labiausiai į akis krenta pabrangę maisto produktai. Už šilumą ir karštą vandenį, turėdami dviejų kambarių butą, gruodį gavę sąskaitas mokėjome 330 litų, tuo tarpu prieš metus užteko 80 litų mažiau. Būtų ūkiui dabar mokėjome 43, o praėjusiais metais tuo pačiu laiku — 28 litus. Man atrodo visai nesuprantamas dalykas ketinimas apmokestinti automobilius. Šiais laikais transportas nėra prabangos dalykas, tai — susisiekimo priemonė, leidžianti greičiau pasiekti darbovietę, nuvykti pas gimines, į parduotuvę, sodą. Labai blogai vertinu dabartinį Seimą, kuris pavirto „durnių laivu“. Visi nori būti artistais, koncertuoti. Negaliu ramiai žiūrėti televizoriaus. Kai pamatau televizoriaus ekrane ką nors iš Seimo arba Vyriausybės vadovą A. Kubilių, perjungiu kanalą ir žiūriu filmus apie gamtą. Mano nuomone, valdžia per daug prigalvoja krizinių dalykų. Sigita BARDAUSKIENĖ, laborantė: — Manau, dar tik pradžia, bet jau darosi baisu. Didžiausią susirūpinimą kelia mokesčiai už butą. Jie auga, o atlyginimai maži. Už lapkričio mėnesį vien už šildymą mokėjau 300 litų, tai yra — pusę minimalaus atlyginimo. Už gruodį be kompensacijos — 482 litus. Baisu. Dujos pabrango 1,5 lito ir dar įvestas abonentinis mokestis — 6 litai per mėnesį.

| |

Dėl pasaulinės ekonominės krizės

2008 m. antrojoje pusėje JAV finansų sektoriuje prasidėjusi ekonominė krizė apėmė visą pasaulį. Ji nebuvo netikėta, kaip pasaulio oligarchija ir valstybių valdžios bando įteikti, nes Vakarų šalių ekonomikos jau iki krizės rodė nuosmukio požymius. Dar daugiau – matėsi sisteminės klaidos. Didysis kapitalas lobo ir išnaudojo visas sistemos silpnybes iki galo, ko pasekoje „pritrūko“ pinigų. Todėl tik įvykus krizei JAV prezidentas Dž.Bušas „suprato“, kad kalta sistema ir nepriežiūra. Tiesa pasakius, Vakarų kapitalistines ekonomikas cikliškai ištinka krizes, po kurių koreguojamos ir tobulinamos priemonės šalinančios (dalinai) kapitalizmo ydas. Valstybės, kurios nedaro atitinkamų sisteminių reformų, ilgainiui sustoja arba netgi smunka. Laisvosios rinkos sąlygomis ekonominių krizių išvengti – neįmanoma, nes kapitalistinis ūkis yra stichiškas ir neplaningas. Bet įmanoma sušvelninti recesiją. Valstybių valdžios privalo pasirūpinti, kad kuo tolygiau ir racionaliau krizės kaštai pasiskirstytų visuomenės sluoksniuose. Kadangi gyventojų perkamoji galia yra nepakankama (įvyko krizė), tai – reikia stengtis išlaikyti buvusį vartojimo lygį, kad rinkoje (kaip įmanoma švelniau) vėl susidarytų pusiausvyra tarp visuminės paklausos ir visuminės pasiūlos. Visos pažangios valstybės šiuo metu tą ir daro. Tik nesimato sisteminių klaidų ir nepriežiūros problemų sprendimo. Jų nesprendimas ir tolesnis aplaidumas – neleis ilguoju laikotarpiu vykti socialinei pažangai.