HDTV raiškioji televizija
Prieš antrąjį pasaulinį karą, pradedant eksperimentines televizijos transliacijas radijo bangomis į elektronų vamzdelių principu veikiančius televizijos imtuvus, siunčiamas vaizdas buvo sudarytas iš 240, 343, 375, 405, 441, 445 ar net 605 eilučių. Pirmoji standartizuota televizijos sistema buvo Didžiojoje Britanijoje sukurta 405 eilučių sistema. JAV pirmosioms komercinėms transliacijoms sukūrė 525 eilučių sistemą, kiek vėliau Europoje komercinėms transliacijoms buvo sukurta 625 eilučių televizijos sistema. Tokie vaizdo formatai naudojami iki šiol ir vadinami yprastinės raiškos televizija (jie vadinami 480i ir 576i pagal matomų vaizdo eilučių skaičių ir skleistinės būdą).
Reikia pažymėti, kad Prancūzijoje dar 1948 metais buvo sukurta monochrominės televizijos sistema, kurioje vaizdą sudarė 819 eilučių ! Ši sistema buvo naudojama iki 1986 metų, kai Paryžiuje buvo išjungta paskutinė stotis, dirbusi šia sistema. Šią sistemą galima laikyti pirmąja raiškiosios televizijos sistema (pagal šiandieninius principus ji būtų žymima 755i).
Vystantis technologijoms ne kartą buvo bandoma sukurti didesnės raiškos televizijos sistemas. Žymiausia iš šių sistemų – Europos Komisijos remta sistema HD-MAC, kurioje buvo naudojami tiek analoginiai, tiek skaitmeniniai signalai. Vaizdą šioje sistemoje sudarė 1250 eilučių (iš jų 1152 matomos, todėl ją galima būtų vadinti 1152i). Ją buvo bandoma pradėti naudoti 1986 metais, tačiau dėl savo sudėtingumo buityje ji plačiai nepaplito ir minties ją naudoti galutinai buvo atsisakyta 1993 metais (nors ji toliau buvo naudojama vaizdo perdavimui iš Europos į Ameriką).
Raiškioji televizija (HDTV) – tai televizijos vaizdo formatas, turintis didesnę vaizdo skiriamąją gebą nei yprastinėje televizijoje. Tokia, kokią mes ją suprantame šiandien, buvo apibrėžta apie 1995 metus. Tai nėra vienas vaizdo formatas, o jų rinkinys, nors bet kuris iš jų gali būti vadinamas raiškiąja televizija. Tai vaizdo formatai, turintys 720 arba 1080 matomų eilučių, ir, priklausomai nuo skleistinės būdo (progresyviosios ar su aktyviuoju įterpimu), žymimi 720p, 1080i ir 1080p. Nuo yprastinės raiškos vaizdo šie formatai skiriasi ir 16:9 vaizdo formatu, tuo tarpu kai yprastinės raiškos televizijoje naudojamas 4:3 formato vaizdas.
Šiuo metu HDTV paprastai yra transliuojama skaitmeniniu būdu, nes skaitmeniniu būdu glaudinto signalo siuntimas reikalauja žymiai mažesnio radijo dažnių juostos pločio. Pirmąją paplitusią komercinę televizijos sistemą, kuri gali perduoti ir HDTV vaizdą, sukūrė elektronikos bendrovių ir mokslo institucijų grupė, pavadinta Didysis aljansas („Grand Alliance“) JAV. Ši sistema buvo standartizuota 1996 metais ir pavadinta A/53, nors šiuo metu ji labiau žinoma kaip ATSC (pagal standartą tvirtinusio komiteto pavadinimą („Advanced television systems comittee“)).
Neprigijus HD-MAC sistemai, 1993 metais Europoje taip pat buvo pradėta kurti pilnai skaitmeninė televizijos sistema, pavadinta DVB (pagal ją kuriančio įmonių aljanso, kurį šiuo metu sudaro beveik 300 įmonių, pavadinimą).
Tačiau HDTV raiška vistik nepriklygsta raiškai, kurią pasiekia 35mm ir 70mm kino juostos, naudojamos kino teatruose. Jos vis tiek suteikia didesnę vaizdo skyrą ir kokybę dideliame ekrane. Daug HDTV programų yra pagaminamos perkeliant turinį iš kino juostų, kitos filmuojamos specialiomis HDTV video kameromis.
Terminas „raiškioji“ reiškia tik valdo raiškos parametrus, arba priemones, galinčias pasiekti tokią raišką. HDTV ženklu pažymėti televizoriai nerodys HDTV vaizdo, jei toks nėra transliuojamas ar jei tokio nedekoduoja televizorių priedėliai.
