Lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus laikomas iš naujo

Lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus laikomas iš naujo

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas paskelbė, kad lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus perlaikomas.

Sprendimas priimtas sudarytai komisijai išnagrinėjus gautą informaciją ir nustačius, kad lietuvių (gimtosios) kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys buvo paviešintos iki egzamino, 24 d. naktį.

„Ministerijos vardu atsiprašau abiturientų, kurie sąžiningai laikė valstybinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą ir dabar turės dar sykį jį laikyti bei patirti papildomo nerimo“, – spaudos konferencijoje sakė ministras R. Motuzas.

Straipsniai 1 reklama

„Turime griežtai pareikšti, kad mokykla tikrai nėra ta vieta, kur gali būti perkama ir parduodama. Mokykla privalo išsaugoti aukščiausias vertybes, apsaugoti mokinius nuo nesąžiningumo. Ypač tai jautru, kai kalbama apie mokinių ateitį, studijas. Su mokiniais ir pedagogų asociacijomis sutarėme, kad sąžiningai laikę egzaminus neturi nukentėti dėl tų, kurie juos laikė nedorai, o ateityje gali užimti sąžiningųjų vietas aukštosiose mokyklose“, – pabrėžė ministras.

Švietimo ir mokslo ministras kviečia padėti išsiaiškinti tiesą. Turinčius informacijos apie egzamino užduoties paviešinimą rašome skambinti telefonu (8~5) 274 31 15 arba rašyti el. paštu pagalba@smm.lt. Prašytume pranešti apie tikrus, realius faktus, kurie galėtų padėti ištirti šią situaciją.

Vakar sudaryta Švietimo ir mokslo ministerijos komisija tyrė galimo egzamino užduoties išviešinimą ir nustatė keletą svarbių faktų: 24 d. 00 val. 28 min. vienoje pokalbių svetainėje pasirodė užklausa apie valstybinio lietuvių kalbos egzamino testo užduotį. 8 val. 49 min. internete pasirodė skyrybos užduotis. Ji buvo skanuota. Skanuota užduotis tikra (nustatyta pagal sutartinius ženklus, kurie yra įdedami į užduotį). Informaciją apie žinotą užduotį Nacionalinis egzaminų centras pradėjo gauti apie 13 val. Gegužės 24 d. nuo 13 valandos pokalbių kanaluose apie tai pradėjo diskutuoti įvairių Lietuvos miestų mokiniai.

2000 m. gegužės 5 d. įkurtas elektroninis (ISSN) leidinys – mokslui, švietimui, pramogoms ir gyvenimiškoms aktualijoms skirtas portalas www.straipsniai.lt, kovojantis su kasdienine rutina. Šiandien portale paskelbta virš 15000 straipsnių ir naujienų.

Similar Posts

|

R.Pakso apkalta precedento Europoje neturintis įvykis

Įtakingas Didžiosios Britanijos laikraštis “Financial Times” rašo, kad antradienį tikriausiai baigsis Lietuvos prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, aptemdęs Lietuvos priėmimą į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) ir būsimą įstojimą į Europos Sąjungą (ES). Apkalta R.Paksui, šiais duomenimis, būtų precedento Europoje neturintis įvykis. Nors 47 metų R.Paksas penkis mėnesius gynėsi nuo kaltinimų ryšiais su Rusijos organizuotu nusikalstamumu ir Rusijos slaptosiomis tarnybomis, praėjusią savaitę, atrodo, mirtiną smūgį jo politinei karjerai sudavė Lietuvos Konstitucinis Teismas, pripažinęs jį kaltu trimis kaltinimais dėl korupcijos ir nustatęs, kad jis, suteikdamas Lietuvos pilietybę jo rinkimų kampaniją dosniai finansavusiam rusų verslininkui Jurijui Borisovui, “šiurkščiai pažeidė Konstituciją”. Lietuvos prezidentas taip pat kaltinamas prasitaręs J.Borisovui apie tai, kad policija tiria jo veiklą.

| | |

Kun. Aušvydas Belickas. Kodėl „neveikia“ išpažintis?

Atgaila daugeliui yra tik išpažintis. O tai yra tik viena iš penkių Susitaikinimo sakramento dalių, kurios visos yra labai svarbios. Dar vysk. Paltaroko Katalikų Bažnyčios Katekizme parašyta: kad atgaila būtų gera, reikia nuodėmes atsiminti, jas apgailėti, pasiryžti nekartoti, atlikti išpažintį, atsilyginti ir taisytis. Jei tinkamai neišpildoma kuri nors dalis, vadinasi, atgaila nėra gera. Kartais pokalbyje žmogų paklausiu, kokį sakramentą priima eidamas išpažinties. Dažnai sutrinka. Atsakymas būna – „išpažintį”. Tokio sakramento nėra. Yra Atgailos arba Susitaikinimo sakramentas. Klausiu: kokios yra dalys? Ir ne kiekvienas žino, kaip atsakyti. Žmonės dažnai nežino visų Atgailos sakramento dalių ir pamini tik vieną dalį – ketvirtą – išpažintį. Žinoma, mes galime suponuoti, kad jis išpildo ir kitas dalis – formaliai prisimena savo nuodėmes ir t.t., tačiau dažniausiai ir prisiminti nėra ko – nuodėmių sąrašas seniai sudarytas ir visąlaik kartojasi. Tariamai pasirengta priimti Atgailos sakramentą jau labai seniai, dabar viskas tik aklai kartojama. Taip būna ir žmonės tai daro vedami to „apeiginio” tikėjimo, kurio net tikėjimu nepavadinčiau. Tuomet nenuostabu, kad nėra nei vidinių, nei elgesio pokyčių. Iš esmės Susitaikinimo sakramentas nieko nekeičia – nes aiškiai yra užbrėžta riba, kurios Dievas negali peržengti, ir žmogus Jo neįsileidžia į dvasios gelmes. Ta riba – tai žmogaus širdis. Ten žmogus Dievo neįsileidžia visiškai.

| | |

Tamplierių istorija

Tamplieriai buvo vienuolių karinių ordinų pradininkai. 118-ais į Jeruzalę atvyko Hugues de Payens ir 8-i jo bendražygiai, kuriuos maloniai priėmė Jeruzalės patriarchas Baldvinas II ir paskyrė miesto Šventyklą, nuo kurios ir kilo jų pavadinimas, “Vargingieji Šventyklos riteriai” (pauvres chevaliers du temple). Vargingaisiais jie buvo todėl, kad gyveno tik iš malonės. Kol tebuvo tik 9-iese, jie nedaug ką teišgalėjo atlikti – nebent palydėti piligrimus iš Jeruzalės iki Jordano krantų. Tamplieriai tuo metu neturėjo nei išskirtinių savybių, nei įstatų. Hugo de Payenas vyko į Vakarus, kur siekė Bažnyčios paramos bei verbavo naujus narius. Troyes susirinkime (1128) šv. Bernardas jiems pasiūlė pertvarkytus benediktinų ordino įstatus. Jie priėmė ne tik tris pagrindinius įžadus, bet ir taisykles susijusias su elgesiu šventykloje, valgykloje ir miegamajame. Jie perėmė ir baltus cistersų apsiaustus juos papildę raudonais kryžiais. Ordinas pradėjo sparčiai augti, nes derino du didžiausias Viduramžių visuomenės vertybes – religinę aistrą ir šaunumą mirties akivaizdoje. Popiežius juos atleido nuo visų įsipareigojimų tiek bažnytinei, tiek pasaulietinei valdžiai. Jų turtas nebuvo apmokestinamas. Tad jau 1156-ais Šv.Žemės klerikalai mėgino suvaržyti karinių ordinų neįtikėtinas privilegijas, tačiau Romoje jų bandymai buvo atmetami. Tad nenuostabu, kad religiniuose sluoksniuose augo nepasitenkinimas. Tuo labiau, kad tamplieriai gavo nemažas Europos valdovų dovanas.

| |

“Laisvūnai” susitiks Klaipėdoje

Spalio 11-13 dienomis uostamiestyje vyks tarptautinis laisvųjų imtynių jaunių turnyras “Mūsų viltys”.Į ketvirtą kartą organizuojamas varžybas ruošiasi atvykti apie 200 sportininkų. Be jaunųjų Lietuvos atletų ant kilimo pamatysime imtynininkus iš Rusijos, Baltarusijos, Moldovos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos. Varžybos, kurias organizuoja Klaipėdos sporto centras, imtynių klubas “Laisvūnas” ir Lietuvos imtynių federacija, vyks miesto lengvosios atletikos manieže.

| | |

M.Jurkynas: sostinės meras diskredituoja ir savo partiją, ir save, ir liberalizmą

Atsistatydinti iš Vilniaus mero posto iki šiol neketinantis Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovas Artūras Zuokas diskredituoja savo partiją, liberalizmo idėjas ir demonstruoja politinės atskaitomybės stoką. Taip Eltai tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas. “Meras, kurio veiklą nenutrūkstamai nagrinėja teismai, kai akis bado “Rubikon group” ir savivaldybės sąsajos, neturi politinės atsakomybės jausmo ir politiškai diskredituoja savo partiją net ir oficialiai suspendavęs pirmininko veiklą. Atrodo, Vilniaus meras neišmoko politiko atskaitomybės abėcėlės. Teismo sprendimas nėra vienintelis diskredituoti politiką galintis argumentas”, – Eltai sakė politologas. Anot M. Jurkyno, iš skandalų neišbrendantis Italijos premjeras Silvijus Berluskonis nėra geriausias pavyzdys Vakarų demokratijose, kuriuo reikia sekti. Atsistatydinimas nėra politinės karjeros pabaiga, o viso labo politinės etikos laikymasis, pažymėjo politologas.

Be pavadinimo

Be pavadinimo

Ir pagaliau aš namie. Tuštuma. Slegianti tuštuma. Įvirstu į savo kambarį. Baltos sienos ir visiškai tuščias kambarys. Purvinos drėgnos grindys. Vienintelis didelis užrašas ant sienos: “To luobo dažniausiai nekenti, bet nesugebi atsikratyti. Rodos, norėtum būti ir nuoširdus, ir atviras, ir ištikimas sau, o žiūrėk, pakeli ranką arba praveri burną ir pamatai, jog kartoji kažkieno judesį ir žodį. Nenori taip daryti, o vis dėlto darai ir sakai. Tai bene slogiausias mūsų dienų žmogaus jausmas, kuriam iki ašarų sunku išlikti nuoširdžiam, niekada nevaidinti. Ilgainiui vaidinimas pasidaro kasdieniškas reiškinys. Tikrasis “aš” tada susitraukia sielos kampelyje, visoje esybėje išsikeroja standartizuotas baobabas. Ir net nebežinai, kada esi nuoširdus, o kada tik apsimeti. Luobas įauga į kūną”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *