Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?
Ką reikės veikti baigus studijas? Ar įgytas išsilavinimas ir gautas diplomas padės rasti gerą darbą ir užsitikrinti ateitį? Tokius klausimus dažnai užduoda aukštosiose mokyklose besimokantys studentai. Ir nors daugumoje siūlančių darbą skelbimų vienas pagrindinių reikalavimų yra aukštasis išsilavinimas, vieningos nuomonės dėl jo svarbos nėra. Požiūris į diplomą skiriasi ir tarp bestudijuojančių, ir tarp baigusių studijas jaunų specialistų bei darbą siūlančių vadovų.
Studijuoti ar dirbti?
Pagrindiniai reikalavimai pretendentams priimant į darbą yra aukštasis išsilavinimas ir darbo patirtis. Studentams tai yra keblu, nes didžiąją savo laiko dalį skyrę studijoms, jie negali dirbti visos darbo dienos. Patirties darbe, atitinkančiame jų įgytą specialybę, turi tik nedaugelis. Tie, kurie aukoja studijas tam, kad galėtų dirbti ir įgyti patirties, dažnai apleidžia mokslus. Nepavykus suderinti darbo ir studijų tenka pasirinkti – dirbti ar studijuoti. Todėl pirmuoju atveju studentas įgyja aukštąjį išsilavinimą, antruoju – darbo patirtį.
Darbdavių požiūris
Į klausimą, ko iš jaunų specialistų tikisi darbdaviai, kas patraukia jų dėmesį skaitant pretendentų gyvenimo aprašymus atsakė darbo skelbimų tinklapio www.cv.lt ir personalo atrankos agentūros “Recruitment Associates” vadovas Arūnas Navickas.
Paklausėme, kuris žmogus turi daugiau galimybių gauti darbą – ar neturintis jokios darbo patirties, bet puikų išsilavinimą, ar menkai išsilavinęs, bet jau įgijęs darbo patirties tam tikroje srityje. Agentūros vadovas teigė, jog prieš daugiau nei dešimtį metų, darbus studentai galėjo gauti praktiškai be darbo patirties, nes verslas rinkos ekonomikoje tik pradėjo savo pirmuosius žingsnius. “Prieš pora metų, darbo patirtis tapo dideliu privalumu”, – kalbėjo A.Navickas. “Šiuo metu situacija yra dvilypė. Vienoms kompanijoms, ypač mažesnėms, svarbu surasti darbo patirtį turintį žmogų, kuris iš karto galėtų dirbti, o didesnės ar stambios įmonės investuoja į jaunus, ką tik baigusius mokslus specialistus. Labai svarbiomis tampa žmogaus asmeninės savybės bei gabumai”. Jis teigė, kad absolvento diplome esantys pažymiai turi reikšmės. “Kai žmogus turi mažai patirties, bet kviečiamas pokalbiui, svarbu, kaip jam sekėsi mokslai, nes tai parodo jo atitinkamus sugebėjimus”, – pasakojo A. Navickas.
Vadovas teigė, kad galbūt ne tiek svarbu diplomo turėjimas ar neturėjimas, kiek išsilavinimas ir žinios atitinkamoje srityje: “Žinios ir išsilavinimas svarbus visų sričių specialistams. Galbūt griežtesnius reikalavimus kelia inžinerijos, statybos sričių kompanijos”.
Paklausus ar atsižvelgiama į tai, kokį mokslinį laipsnį turi pretendentas, sulaukėme gana dviprasmiško atsakymo: “Diplomas niekada negarantuoja, kad su daktaro laipsniu bus geresnis kandidatas nei su bakalauru, kadangi dar labai svarbu ne tik žinios, bet ir žmogus, kaip asmenybė su savo asmeninėmis savybėmis. Be abejo, aukštenis išsilavinimas yra nemažas privalumas”, – dėstė vadovas.
SAVAS norėjo sužinoti, ar Lietuvoje gautas išsilavinimas padeda rasti darbą užsienyje ir atvirkščiai, ar užsienio imigrantų išsilavinimas vertinamas Lietuvoje. A. Navickas mums teigė, kad Lietuvoje gautas išsilavinimas padeda, nes jis užsienyje turi pripažinimą. Užsieniečių vertinamas ne diplomas, o patirtis bei asmeninės savybės.
“Recruitment Associates” vadovas taip pat pridūrė, kad visada reikalingi vadybos srities specialistai. “Labiausiai vertinami yra Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto absolventai. Tai ne reklama, tiesiog tokia realybė. Visuose universitetuose, kurie turi gilias mokslo ar srities tradicijas, specialistų paruošimas geras. Paminėtini Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Su kitais aktyviai susidurti neteko. Trūksta inžinerijos specialistų”, -kalbėjo vadovas.
Paaiškėjo ir tai, jog yra skirtumas tarp skirtingų universitetų, nes vieni diplomai vertinami labiau už kitus. A. Navickas teigė, jog VU lyderiauja. “Tačiau visuose universitetuose galima surasti itin perspektyvių darbuotojų. Priklauso ne tik nuo mokymo programos, bet ir nuo dėstytojų kvalifikacijos bei studentų žinių”, – komentavo vadovas.
Skirtingos nuomonės
Apklausus studentus paaiškėjo, kad darbo patirtis yra svarbiau už aukštąjį išsilavinimą. Jų nuomone, laimi tie, kurie aukoja paskaitas ir eina dirbti vardan to, kad įgytų kuo daugiau patirties. “Diplomas neturės reikšmės, jei neturėsi praktinių įgūdžių”, – teigė nenorėjusi prisistatyti studentė. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė Jolanta teigė priešingai: “Diplomas yra labai svarbus, juk dabar visur pagrindinis reikalavimas – aukštasis mokslas. Darbdaviai tokiais žmonėmis labiau pasitiki”.
Įvertinimas
Ar ateityje ką nors lems pažymiai? Ar verta dėl jų stengtis, o gal užtenka tik turėti teigiamą balą ir džiaugtis, kad nėra skolų? Kalbintų studentų nuomonės skyrėsi: “Tie studentai, kurie gerai mokosi, tikisi, kad pažymiai bus svarbūs ieškant darbo. Tikiuosi, kad mano būsimas darbdavys atsižvelgs į mano pažymius priimdamas į darbą”, – kalbėjo Jolanta. “Darbdaviams visai neįdomūs tavo pažymiai ir kokios spalvos diplomas. Jiems svarbu žinios”, – nesutiko mokslų daktaro laipsnį elektrotechnikos srityje turintis, bet vardo prašęs neminėti pašnekovas.
