Šiuolaikinės Kalėdos – margai įpakuota tuštybė

Dovanų pirkimas artėjant Kalėdoms daugeliui žmonių tapo tikru galvos skausmu. Prieš šventes beveik kiekvieną kamuoja klausimas: “ką aš turėčiau jam/jai per šias Kalėdas padovanoti? Kokia dovana padarys jį laimingu? Hmmm… gal dviratis, nauji sportiniai marškinėliai, papuošalas… Kokį daiktą čia jam nupirkus? Kokį daiktą!?” Žmonės bėgioja po parduotuves, spokso į vitrinas ir vis galvoja: “Hmmm, kokia dovana padarys jį laimingu?”

Kai kurie negali apsispręsti iki paskutinės minutės. Jie negali nuspręsti kas padarys jų artimuosius laimingais, todėl delsia beveik iki pat Kalėdų. Tada per paskutines porą dienų jie įsilieja į tą didžiulį kalėdinį šurmulį parduotuvėse, ir galiausiai perka kas papuola. Jie nusprendžia: “na, galbūt aš padovanosiu jam tai. Juk aš taip brangiai už šį daiktą sumokėjau, o juk kuo brangesnė dovana, tuo labiau patenkintas turi būti tas, kuris ją gauna, ar ne?”

Stengdamiesi per Kalėdas patenkinti savo artimųjų lūkesčius, dauguma žmonių puola pirkti įvairius daiktus, nežinodami kas gi iš tikrųjų padarys juos laimingais. Tačiau tai juk nėra labai protinga. Juk pati dovanų dovanojimo prasmė yra padaryti kitą žmogų laimingu. Bet tam, kad žinotume kas suteiks žmonėms laimę, mes turime žinoti kas jie yra ar kas jie nėra.

Pavyzdžiui, kai jūs einate kam nors pirkti dovanos, jūs visų pirma galvojate apie tą žmogų: ko jis norėtų, ko jam labiausiai reikėtų, ką jis mėgsta, ko jis nemėgsta, koks jo darbas, koks jo hobis ir t.t. Jei jis yra krepšininkas, tai galbūt jis norėtų kamuolio. Jei jis kolekcionuoja pašto ženklus, tai jį tikriausiai pradžiugintų pašto ženklai. Moteris galbūt norėtų suknelės ar kokio nors papuošalo.

Taigi jūs turite galvoti apie konkretų žmogų: kas jis toks ir kas jūsų nuomone jam tiktų. Pavyzdžiui, jūs nedovanosite krepšinikui bokso pirštinių, o boksininkui krepšinio kamuolio. Taigi, mes visada pagalvojame: “kas jis toks?” Dabar pabandykime giliau apmąstyti šį klausimą ir pažvelgti į gilesnę žmogaus tapatybę. Visi šie išoriniai žmonių pavadinimai ir tapatybės nėra tai, kas jie yra iš tikrųjų. Mes nesame krepšininkai, boksininkai, fabriko darbininkai, kanceliarijos žiurkės ir pan. Tiesą sakant, savo giliojoje esmėje mes netgi nesame vyrai ar moterys. Visa tai tėra tik laikinos, išorinės mūsų tapatybės. Tačiau mes nesame šios tapatybės. Mes nesame šie materialūs kūnai, kurie nešioja šias laikinas etiketes. Mes esame amžinos būtybės, kurios laikinai yra šiuose kūnuose. Mūsų tikroji tapatybė yra dvasinės būtybės, Dievo vaikai.

Deja, dauguma žmonių mato tik šias laikinas, materialias kitų žmonių tapatybes ir todėl klaidingai nusprendžia, kad materialūs dalykai padarys juos laimingais. Ypač per Kalėdas žmonės dovanoja vieni kitiems tiek daug įvairių materialių daiktų, bandydami suteikti kitiems laimę. Jie suvynioja juos į gražias ir margas pakuotes, tam kad jie atrodytų tikrai nepaprastai ir viliojančiai. Tokiu būdu tikimąsi suteikti dar daugiau džiaugsmo tiems, kurie šias dovanas gauna: “kas gi tose dėžutėse po eglute, ką gi man šiemet Kalėdų Senelis atneš?”

Tačiau po visa šia marga pakuote slepiasi tuštybė. Ten nėra nieko, kas turėtų tikrą vertę. Ten tėra tik negyva materija, materialūs daiktai, kurie laikui bėgant suirs. Negyva materija nieko nepadarys laimingu, nes mes nesame materija, mes nesame materialūs. Todėl materialūs daiktai nepadarys mūsų laimingais.

Pavyzdžiui, pamenu, kai aš buvau vaikas, kiekvieną Kalėdų rytą nekantraudamas puldavau prie eglutės atidarinėti kalėdinių dovanų. Prieš atplėšdamas, visada galvodavau: “ten atrasiu kažką, kas padarys mane laimingu”. Kai atidarydavau, iš pradžių visada labai apsidžiaugdavau: “kokia nuostabi dovana!”. Tačiau praėjus ne daugiau kaip 30 sekundžių visada ateidavo nusivylimo jausmas: “ar tai jau viskas?” Padėdavau dovaną į šalį ir eidavau prie kitos dėžutės tikėdamasis kad ji padarys mane laimingu. Tačiau tas pats pasikartodavo ir su kita dovana, dar kita ir visomis likusiomis. Greitai atidarydavau visas dovanas, sėdėdvau tarp jų taip ir nesijausdamas laimingu. Tada aš pagalvodavau: “aš juk turiu būti laimingas, nes visi šie daiktai priklauso man. Tačiau aš nesu… Argi tai nėra laimė turėti visus šiuos daiktus?”

Biblijoje parašyta:

Žiūrėkime ne į tuos dalykus, kurie yra matomi, bet į tuos, kurie yra nematomi, kadangi matomieji dalykai yra laikini, tačiau nematomieji dalykai yra amžini (2 Korintiečiams 4:16, 18)

Ieškokime dalykų, kurie yra aukščiau, ten kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. Ieškokime dalykų, kurie yra aukščiau, o ne žemiškų dalykų. (Kolosiečiams3:1-2)

Jokie materialūs daiktai mūsų nepadarys laimingais, nes mes nesame materija. Mes nesame materialūs, mes nesame mūsų kūnas, mes nesame mūsų protas. Mes esame amžinosios sielos, dvasinės esybės šiuose materialiuose kūnuose. Todėl, jei mes gauname materialius daiktus, jie mūsų nepatenkina, nes mes nesame materija, mes nesame materialūs.

…Kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo karalystės; tai kas laikina, negali paveldėti to, kas amžina (1 Korintiečiams 15:40)

Kai tik mes suvoksime, kad iš tiesų esame Dievo kibirkštėlės, Dievo vaikai, mes taip pat suprasime, kad tikroji dovana, kuri gali padaryti mus laimingais, turi būti kažkaip susijusi su mūsų tikrąja dvasine prigimtimi, o ne su laikinu materialiu kūnu.

Pavyzdžiui, jei aš galėčiau per Kalėdas (ar bet kuriuo kitu metų laiku) jums “padovanoti” supratimą, kad jūsų kūnas yra laikinas, tačiau jūs esate amžinas, kad jūsų kūnas gali mirti, tačiau jūs negalite – vadinasi aš jums padovanočiau ramybės dovaną. Jūs taptumėte laisvas nuo nerimo, jūsų nebekankintų baimė ar nerimas dėl jūsų kūno mirties. Jei aš jums po Kalėdų eglute padėčiau supratimą, kad jūs esate amžina ir neatskiriama Dievo kibirkštėlė, tokia dovana jums suteiktų tikrą laimę. Jei aš duočiau jums suvokimą, kad Dievas jus besalygiškai myli, kad jūs taip pat galite Jį mylėti kaip savo geriausią Draugą ir kad Jis jus saugos ir gins – tai būtų pati didžiausia ir nuostabiausia dovana, kokią tik aš galiu jums duoti. Jei aš galėčiau jums padėti pamilti Dievą, tai tiesą sakant būtų vienintelė dovana, kuri galėtų jus padaryti laimingais. Joks kitas dalykas, išskyrus tai, nepadarys jūsų laimingu. Niekas negalės būti laimingu, jei jis neturės Dievo.

Chris Butler