Ką mums reiškia Naujieji metai?

Dalia Lašaitė, Lozanos universiteto Šveicarijoje magistrantė, teigia, kad Naujųjų metų išvakarės – tai puiki proga ramiai pagalvoti, kas per praėjusius metus buvo gero, blogo ir svarbaus.

“Jeigu nebūtų Naujųjų metų, tektų pasirinkti kokią kitą datą, kuri suskirstytų laiką į etapus”, – svarsto pašnekovė.

Per tas dešimt minučių, kurias Dalia skiria apmąstymams Naujųjų metų išvakarėse, ji sako dažniausiai suvokianti, kad dalykai, kurie prieš metus atrodė blogi, iš tikrųjų suteikė jai daug galimybių ir pamokų, todėl galiausiai ji galinti juos pavadinti gerais.

Vieniems Naujieji metai – liūdnas atsisveikinimas su praeitimi, kitiems – naujų vilčių metas, tretiems – tai eilinė metų diena, tačiau psichologai vis dėlto teigia, kad Naujųjų metų vakaras kiekvienam yra tarsi lūžis gyvenime ir kažko naujo pradžia.

Metų pradžia – kaip tuščias popieriaus lapas

Advokatė Liudvika Meškauskaitė prisipažįsta nebegalinti Naujųjų išvakarėse apsieiti be savo darbo kalendoriaus, kuriame ji jau keletą metų iš eilės surašanti visus darbus, kuriuos planuoja nuveikti ateinančiais metais.

“Tušti lapai mano darbo kalendoriuje kelia man tam tikrą nerimą, galbūt todėl ir skubu kuo greičiau juos užpildyti. Nebepamenu, kada buvo pirmas kartas, tik žinau, kad tai atsitiko jau nepriklausomybės metais, kai gyvenimas tapo daug intensyvesnis ir privalėjai suspėti kuo daugiau nuveikti. Tik sovietiniais laikais viskas buvo suplanuota už mus”, – linksmai pasakoja Liudvika, kitais metais numačiusi mažiausiai penketą didelių ir daugybę mažesnių darbų bei darbelių.

“Paprastai savo darbo kalendoriuje užpildau dvi grafas, kurias esu pavadinusi darbais ir darbeliais. Didesni darbai gali būti tiek dvasiniai, tiek materialūs – ką nors perskaityti ar parašyti arba suremontuoti ar pastatyti”, – sako advokatė, vis dėlto prisimindama planavimą kritikuojančius senovės filosofo Senekos žodžius: “Suplanuosi – Dievą prajuokinsi”.

“Sutinku, kad planuoti tam tikra prasme yra beviltiškas reikalas, nes žmogus negali žinoti, kas ir kada gali nutikti, bet man būna labai smagu ir gera, kai mėnesiui pasibaigus galiu išbraukti nuveiktus mažus darbelius, o jų vietoje įrašyti naujus”, – dėsto pokalbininkė.

Ji prisipažįsta esanti meniškos sielos žmogus, todėl didžioji jos kitų metų svajonė bus susijusi būtent su kūryba.

Birštono gyventoja Onutė Silevičienė, daugiau nei dvidešimtį metų dirbanti mokytoja, prisipažino, nors ir nenoriai, kad 2006-aisiais planuoja kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. “Ketinu keisti darbą, eisiu dirbti į vyro vadovaujamą kompaniją. Bijau tik vieno – kad nesigailėčiau, jog per vėlai apsisprendžiau”, – sako patyrusi anglų kalbos mokytoja, per daugelį darbo metų mokykloje pelniusi vaikų ir suaugusiųjų pripažinimą.

Tačiau Onutė pabrėžia, kad Naujieji metai jai jau senokai nėra šventė: “Jau ketvirti metai iš eilės sausio 1-ąją mudu su vyru važiuojame į Austrijos kalnus paslidinėti. Todėl savaitę prieš Naujuosius mano mintys sukasi tik apie kelionę”, – sako mokytoja.

O baigiantis seniesiems metams ji visada norinti to paties: “Kad ateinantys metai nebūtų blogesni už praėjusius”.

Psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas, patvirtindamas “Veido” pokalbininkių žodžius, sako, kad Naujieji metai yra tam tikras lūžis kiekvieno žmogaus gyvenime. “Tai laikas, kai kažkas pasibaigia ir kai tikimasi, jog turi įvykti kažkas nauja. Viena vertus, tai liūdesys dėl to, kas baigėsi ir daugiau nebepasikartos, kita vertus, tai viltis, kad gyvenimas bus geresnis”, – sako R.Milašiūnas.

Psichoanalitiko teigimu, geriau jaučiasi tie, kurie neneigia, kad Naujieji – tai kažko naujo pradžia. O tie, kurie to nepripažįsta, ir toliau sukasi kaip užburtame rate. Taip pat, specialisto manymu, neverta Naujųjų metų pernelyg sureikšminti: “Kai kurie žmonės pernelyg sureikšmina Naujuosius metus ir todėl švenčia juos labiau nei Kalėdas, šitaip bandydami suvaldyti savo bejėgiškumą ir nuraminti sukilusius jausmus”.

Ateities spėjimas – viena seniausių tradicijų

Knygos “Lietuvių papročiai ir tradicijos” autorės Danutės Brazytės-Bindokienės teigimu, Naujųjų metų išvakarėse žmonės nesiguldavo bent iki vidurnakčio, kad sulauktų kitų metų pradžios, mat buvo manoma, jog pramiegojus tokį svarbų momentą visus metus nesiseks – būsi apsnūdęs ir tinginys.

Didžiausias visų rūpestis Naujųjų išvakarėse ir pirmąją metų dieną, pasak autorės, būdavo sužinoti savo ateitį: kokie bus prasidedantys metai, kaip seksis gyventi. Tam būdavo pasitelkiami įvairūs būrimai ir spėliojimai. Jaunoms merginoms svarbiausias būdavo vedybų klausimas, vyresnieji rūpinosi, ar derlingi ir saugūs bus metai: ar gerai derės javai, ar veisis gyvuliai, ar nebus baisių audrų, viesulų ir perkūnijų, patys seniausieji troško sužinoti, ar išgyvens dar vienerius metus šioje žemėje, ar bus sveiki. Galbūt tie spėliojimai ir nepadėdavo numatyti visų galimų sunkumų ir rūpesčių, tačiau jie suteikdavo puikią galimybę linksmai praleisti vakarą, pabendrauti su artimaisiais, draugais ir kaimynais.

D.Brazytės-Bindokienės knygoje rašoma, kad pagal tai, koks būdavo oras Naujųjų metų naktį ir dieną, būdavo sprendžiama apie kitų metų orus. Pavyzdžiui, jei pirmąją Naujųjų metų dieną sninga, būdavo sakoma, kad visus metus orai bus prasti; jeigu giedra – vadinasi, bus geras derlius; jeigu Naujųjų metų dieną medžiai padengti šerkšnu – reikia tikėtis, kad bus geri metai, o jeigu tvyro tirštas rūkas – visus metus siaus epidemijos, ligos, nuo kurių mirsią žmonės.

Apie žmonių mirtingumą buvo spėjama dar ir taip: jei sninga Naujųjų metų dieną – tais metais mirs daug jaunų žmonių, o jei naktį – daug senų. Ir dar: jei Naujųjų metų dieną labai šalta, laukia šiltos Velykos, o jei kieme čirškauja daug paukščių – visus metus namuose lankysis daug svečių ir metai bus linksmi.

Šiuolaikinis kalendorius, kurį Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102-44 m. pr. m. e.) pavedimu sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas, skelbia, kad Naujieji metai prasideda sausio 1-ąją.

Kai kur pasaulyje Naujųjų metų pradžia daugelį šimtmečių buvo laikoma kovo 1-oji: Anglijoje – iki XVIII a. vidurio, Rusijoje – iki XV a.

Kinijos, Vietnamo, Korėjos, Tibeto gyventojai Naujuosius metus švenčia pirmąją Kinų kalendoriaus mėnesio dieną, kuri skaičiuojama po antrosios mėnulio jaunaties po žiemos saulėgrįžos.

Katalikiškoje Europoje sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų pradžia, pradėta švęsti tik 1691 metais, po popiežiaus Inocento XII bulės išleidimo.

2006-ieji ateis viena sekunde vėliau

Mokslininkai 2006-ųjų pradžią atideda viena keliamąja sekunde, turinčia ištaisyti Žemės sukimosi pokyčius.

Ši korekcija, kaip praėjusią savaitę pranešė JAV nacionalinis standartų ir technologijų institutas (NSTI), bus atlikta su vidurnakčio dūžiu pagal pasaulinį koordinuotąjį laiką atominiuose laikrodžiuose pridėjus vieną papildomą sekundę.

“Mėgaukitės Naujųjų metų sutikimu viena sekunde ilgiau, – rašoma aiškinamajame instituto pranešime. – Šias metais pūsti ragą galėsite viena sekunde ilgiau”.

Pasaulinis koordinuotasis laikas sutampa su žiemos laiku Londone. Rytinėje JAV pakrantėje papildoma sekundė bus pridėta prieš pat 19 val. gruodžio 31 dieną. Tuo momentu atominiai laikrodžiai rodys 23:59:60, o po to visi skaitmenys virs nuliais.

Papildoma sekundė pridedama tam, kad pasaulinis koordinuotasis laikas ne daugiau kaip 0,9 sekundės skirtųsi nuo laiko, matuojamo pagal Žemės sukimąsi, kuris gali pagreitėti ar sulėtėti dėl daugelio priežasčių, įskaitant potvynius. Pirmoji keliamoji sekundė buvo pridėta 1972 metų birželio 30 dieną.

Nuo 1999 metų abu laiko standartai buvo pakankamai sinchroniški, todėl pridėti keliamosios sekundės, kaip pabrėžia NSTI, nereikėjo.

Kada pridėti keliamąją sekundę, sprendžia Tarptautinė Žemės sukimosi tarnyba, nustatanti standartus. Pagal tarptautinę sutartį papildoma sekundė pridedama gruodžio 31-ąją arba liepos 30-ąją.

Tikslūs laiko matavimai reikalingi šiuolaikinėms technologijoms, įskaitant greitaeiges komunikacijos sistemas.