Sienų dangų įvairovė

Klasikinio stiliaus interjeras neįsivaizduojamas be dekoratyvinių sienų dangų: antikinės freskos ant drėgno tinko; tradicinis venecijietiškas tinkas baroko ir rokoko metu; modernios stilistikos palydovas – sgrafitas. Dekoratyvinis tinkas nuolat tobulėjo, tad natūralu, jog šiandien technikų ir medžiagų apstu. Populiarėja ir klasikinis venecijietiškas, ir unikalus marokietiškas (tinkas su natūraliais pusiau brangiais akmenimis), ir reljefinės medžiagos su natūraliu bičių vašku bei dirbtinai sendintas sienų paviršius.

Be tradicinių tinko rūšių – skirtingų atspalvių tirštos pastos pavidalo masės, yra ir keleto rūšių sienų dangos, kurios taip pat priskiriamos tinkamas (greičiau dėl to, kad nėra kokiai grupei jų priskirti). Tokios, pavyzdžiui, yra „flock” apdaila arba akmens skaldelė.

Paklusni medžiaga

Įpročiai mums kužda, kad įprastas tinkas – tik pagrindas prabangesnėms dangoms, tačiau ši nuomonė gerokai pasenusi. Prisiminkime, pavyzdžiui, struktūrinį tinką: keletas priedų (mažų akmenėlių, medienos, kvarco gabalėlių, žėručio ir t. t.) leidžia ant sienos sukurti nepakartojamą piešinį, o daugelyje erdvių šis tinkas atrodo puikiai ir be jokių priedų. Priklausomai nuo faktūros grūdėtumo ir dengimo ant paviršiaus būdo gaunamas skirtingas piešinys.

Struktūrinį tinką dizaineriai taiko tais atvejais, kuomet susiduria su nelygiais paviršiais. Įprastai dekoratyvinis tinkas gyvenamuosiuose interjeruose naudojamas nedideliuose plotuose arba siekiant akcentuoti atskirus interjero fragmentus: angas, nišas, arkas ir pan. Šiose vietose ir gelbėja dekoratyvinis tinkas, kuris lengvai dengiamas ant pačių įmantriausių formų paviršių: jis puikiai maskuoja defektus, o „reikalingus” nelygumus pabrėžia. Struktūrinis tinkas padeda išspręsti tokio pobūdžio problemas ne tik koridoriuose ir svetainėse, bet yra puikiai pritaikomas ir virtuvėje -tinkuoti paviršiai efektyviai apsaugomi nuo purvo, neįgeria kvapų.

Struktūriniai tinkai turi ir dar vieną didžiulį privalumą – jie stebėtinai lankstūs ir paklusnūs dirbant su bet kokiais įrankiais, taigi dirbti su jais gali ir ne profesionalai. Vidinei apdailai geriau taikyti tinką pagamintą vandens pagrindu, tiesiog patalpoje išvengsite nemalonaus kvapo.

Struktūrinis tinkas parduodamas tik baltos spalvos, o norimą atspalvį gausite papildydami masę reikiamos spalvos pigmentais. Tai padaryti, be abejo, galite ir patys, tačiau geriau jeigu spalvą paruoš parduotuvės ar įmonės, kurioje perkate tinką, specialistai. Paprastai papildomai tai nekainuoja, o specialistai jums „pagamins” tiksliai tokį atspalvį, kokį pasirinksite kataloge.

Įnoringosios dangos

Tarp dekoratyvinių tinkų yra ir itin reiklių – savotiškų „aristokratų”, kurie laikomi vos ne meno kūriniais. Pastaruoju metu toks tinkas vis dažniau pasirenkamas norint svetainėse, miegamuosiuose, darbo kambariuose ar birų patalpose sukurti ornamentus, piešinius ir net ištisus meninius pano.

Tiesa, dirbti su tokiais tinkais gerokai sudėtingiau nei su struktūriniais: norint pasiekti reikiamą efektą neužtenka vien užtepti medžiagą ant sienos, būtina dar ir žinoti kaip tai teisingai atlikti. Be žinių ir įgūdžių geriau net nebandykite to daryti. Visų pirma, tai liečia venecijietišką tinką – medžiagą pagamintą iš marmuro miltų, kurią dengiant sukuriamas marmurinio paviršiaus efektas. Šis klasikinis dekoratyvinis tinkas naudojamas dar nuo Renesanso laikų, būtent jis padėjo nustebinti pasaulį nepakartojamu Venecijos rūmų spalvynu. Nuo to laiko ir pradėtas vadinti „venecijietiškiu tinku” (itališko stucco veneziano vertimas), nors jo sudėtis ir dengimo technika buvo žinomi dar senovės Romoje. Tikriausiai vienam romėnų meistrų kilo idėja panaudoti statybines marmuro atliekas – marmuro dulkes – kad sukuti dirbtinį marmurą arba oniksą. Taip ir atsirado šis permatomas tinkas sukurtas iš daugelio komponentų, kurių svarbiausias – marmuro miltai.

Venecijietiškas tinkas sukuria įspūdį, jog priešais jus – iš švariausio marmuro pagaminta siena. Dangos gilumas ir permatomumas pasiekiamas specialia dengimo technika – skirtingų efektų išgavimui tepama nuo keturių iki dešimties medžiagos sluoksnių. Toks tinkas dengiamas nedideliais trikampės nerūdijančio plieno mentelės štrichais. Meistrų, dirbančių su šiuo tinku, darbai kainuoja ne mažai, o ir apdirbamas paviršius turi būti idealiai lygus, todėl tinkas tepamas ant specialiai tam paruošto paviršiaus – gipso arba tinko.

Tolimieji giminaičiai

Be jau minėtųjų medžiagų, yra dar ir tos, virš kurių prekybos centruose kabo iškaba „Sienų dangos”. Pavyzdžiui, „flock” (išvertus iš vokiečių kalbos „snaigės”, „dribsniai”) – originali dekoratyvinė danga skirta vidaus apdailai, susidedanti iš mažų spalvotų dalelių (akrilinių dažų gabalėlių). „Flock” būna įvairios formos ir dydžių – dažniausiai apvalūs, tačiau kartais ir beformiai, lyg nulaužti gabaliukai. Ši danga parduodama kaip trijų sudedamųjų kompleksas – skystas pagrindas, patys „flock” (sausos spalvotos dalelės) ir lakas, skirtas padengto paviršiaus padirbimui.

Šios dangos taikymo būdų – begalės: sienų, lubų, palangių, durų, kolonų, karnizų apdailai. Žaisminga spalvota danga itin estetiškai atrodo vaikų kambaryje arba virtuvėje (priderinta prie spalvotų baldų).

Paviršių dengiant „flock” pradžioje tepamas klijų pagrindas, vėliau, nedelsiant nė minutės, užpurškiamos akrilinės dalelės. Dažniausiai tai atliekama pasitelkus specialų kompresorių, be to, dirbti geriau dviese: vienas tepa klijų pagrindą, kitas – purškia akrilo daleles. Padengtą paviršių reikia apdirbti specialiu laku.

Akmens poezija

Spalvota akmens skaldelė – dar viena medžiaga, kurios negalima priskirti nei vienai minėtųjų dangų rūšiai, nors parduotuvėse ją dažniausiai galima aptikti šalia tinkų. Akmens skaldelė – smulkios natūralaus kvarco, granito ir marmuro dalelės sumaišytos su rišančia ir klijuojančia medžiaga. Ji būna skirtingų spalvų, sudaryta iš keleto atspalvių ir gali keisti spalvą, priklausomai nuo apšvietimo ir stebėjimo kampo.

Akmens skaldelių danga yra ganėtinai sunki, beje, ir ekonomiška jos nepavadinsi: 1 kv. m dangos reikia 2,5-4,5 kg „akmenėlių”. Privalumai, jog akmens skaldelė gerai sukimba su paviršiais, „kvėpuoja”, puikiai maskuoja nelygumus ir yra lengvai plaunama. Susižavėjusiems šia danga primename, jog nusprendę ją pakeisti nulupsite tik kartu su siena, todėl tapetus ar dažus teks dengti ant jos, prieš tai paviršių išlyginus glaistu.