| | |

Senos sienos – naujas būstas

Ar dažais kvepiantis butas naujos statybos name vertingesnis už būstą sovietmečiu pastatytame daugiabutyje? Vilnietė menotyrininkė Jurgita Ludaviečienė atsakytų – jokiu būdu. Jos būstas – Naujininkuose, šalia Geležinkelio stoties, dvylikos aukštų mūriniame sovietmečio name. Tačiau vos pravėrus duris pribloškia šiuolaikinis interjeras, o miesto vaizdai pro buto langus verti milijono. Pirkdama 78 kvadratinių metrų ploto būstą J.Ludavičienė prieš trejus metus mokėjo apie 2500 litų už kvadratinį metrą. Nedidelė suma žinant, kad tuo metu būsto kainų burbulas jau sparčiai pūtėsi. „Šiuos namus buvau nusižiūrėjusi jau seniai, todėl žinojau, ką ir kodėl perku. Pro langus ji gali grožėtis įspūdingais saulėlydžiais, kai šviesa nutvieskia rūke skęstančius geležinkelio bėgius. „Man naujos statybos būstas savaime nėra vertybė. Koks privalumas gyventi miesto pakraštyje, kur šalia nėra nei mokyklos, nei vaikų darželio, o pro langus matai kito namo sieną? Naujo būsto kokybė irgi kelia abejonių. Juk dažnai žmonės skundžiasi dėl prastos garso izoliacijos. Neaišku, kokie ten vamzdžiai, elektros instaliacija, kas išlįs po penkerių ar dešimties metų. Kai pirkau šitą butą, žinojau, kad blogiau jau nebus, pakeičiau visus vamzdžius ir laidus, langus. Jeigu namas stovi kelias dešimtis metų, visas brokas jau išryškėjo. Juk visi nauji butai lygiai taip pat pasens. Kiek jie kainuos tada? Manau, kad būsto vertę lemia kiti dalykai: aplinka, vieta, vaizdas, o ne statybos metai”, – įsitikinusi J.Ludavičienė.

| |

Būsto remonto pradžiamokslis

Jeigu prieš pradedant buto remontą jums kyla klausimas nuo ko pradėti, specialistai pataria, visų pirma, naujame bute kiek pagyventi. Taip jūs aiškiau įsivaizduosite kokių baldų reikia ir kurioje vietoje juos geriausia pastatyti. Nepamirškite, kad bute yra ir dulkių siurblys, siuvimo mašina, stiklainiai su uogiene ir kt. – visa tai taip pat reikalauja vietos, vadinasi tam būtinos spintos. Pradžioje pabandykite įsivaizduoti kaip atrodys buto planavimas. Išmatuokite visus kambarius, o tada paimkite languoto popieriaus lapą ir nupieškite savo butą (vaizdą iš viršaus) su durimis ir langais. Toliau matuokite baldus ir taip pat pagal mastelį pieškite ant kito popieriaus lapo. Ant jų rašykite žodžius: lova, spinta, stalas ir t. t. Visa tai iškirpkite ir uždėkite ant buto piešinio. Neeikvodami fizinių jėgų „išdėstysite” menamus baldus popieriuje, o juos stumdydami aiškiau įsivaizduosite kambarį. Nepamirškite apie praėjimų prie durų plotį, nepaverskite jų per daug siaurais. Toliau reiktų apsispręsti dėl bendro dizaino, kuris priklauso nuo kiekvieno šeimininko skonio, o vėliau apsispręskite, ką norite įgyvendinti ir kiek tai turėtų kainuoti. Remiantis tuo galite parduotuvėse ieškoti reikiamų medžiagų. Nuo ko pradėti? Pradėti reiktų nuo pačių purviniausių darbų ir apgalvoti jų eigą taip, kad netektų jų kartoti iš naujo.

| | |

Sienų dangų įvairovė

Klasikinio stiliaus interjeras neįsivaizduojamas be dekoratyvinių sienų dangų: antikinės freskos ant drėgno tinko; tradicinis venecijietiškas tinkas baroko ir rokoko metu; modernios stilistikos palydovas – sgrafitas. Dekoratyvinis tinkas nuolat tobulėjo, tad natūralu, jog šiandien technikų ir medžiagų apstu. Populiarėja ir klasikinis venecijietiškas, ir unikalus marokietiškas (tinkas su natūraliais pusiau brangiais akmenimis), ir reljefinės medžiagos su natūraliu bičių vašku bei dirbtinai sendintas sienų paviršius. Be tradicinių tinko rūšių – skirtingų atspalvių tirštos pastos pavidalo masės, yra ir keleto rūšių sienų dangos, kurios taip pat priskiriamos tinkamas (greičiau dėl to, kad nėra kokiai grupei jų priskirti). Tokios, pavyzdžiui, yra „flock” apdaila arba akmens skaldelė. Įpročiai mums kužda, kad įprastas tinkas – tik pagrindas prabangesnėms dangoms, tačiau ši nuomonė gerokai pasenusi. Prisiminkime, pavyzdžiui, struktūrinį tinką: keletas priedų (mažų akmenėlių, medienos, kvarco gabalėlių, žėručio ir t. t.) leidžia ant sienos sukurti nepakartojamą piešinį, o daugelyje erdvių šis tinkas atrodo puikiai ir be jokių priedų. Priklausomai nuo faktūros grūdėtumo ir dengimo ant paviršiaus būdo gaunamas skirtingas piešinys. Struktūrinį tinką dizaineriai taiko tais atvejais, kuomet susiduria su nelygiais paviršiais.

| | |

Patarimai pradedantiems lakuoti parketą

Prieš pradedant lakuoti parketą, reikia itin kruopščiai išstudijuoti lako gamintojų rekomendacijas bei kitus lydinčius dokumentus, atkreipti dėmesį lako naudojimo apribojimus ir galiojimo laiką. Jeigu lako dengimo metu pastebėsite aiškius defektus, susijusius su lako kokybe, reiktų sustabdyti darbus ir pasikonsultuoti su gamintojais ar pardavėjais. Dengti laką būtina griežtai pagal gamintojų rekomendacijas. Lakuoti reikia pradėti iš karto po to, kai baigti parketo šlifavimo darbai. Yra skirtingų lako dengimo būdų: rankinis dengimas tamponu, teptuku, voleliu, mentele, ir mechaninis beoris purškimas dažų purškikliu. Mentele daugiausia dengiamas tik gruntas arba pirmasis lako sluoksnis. Kiti sluoksniai dengiami voleliu arba teptuku. Jeigu lakas dengiamas mentele, tuomet skirtingų sluoksnių dengimo kryptys turi būti statmenos vienos kitoms. Tai reiškia, kad jeigu pirma kryptis buvo išilgai kambario, tai antroji turi būti dengiama horizontaliai. Potėpiai mentele įprastai atliekami S formos judesiais, taip lako danga tampa patvaresnė, o kartu maskuojamos skirtingų tepimo plotų sandūros vietos. Taikant tokį dengimo būdą lakas įgeriamas kiek sunkiau, mediena įgauna šviesesnį atspalvį. Teptukas lakui tepti turi būti platus. Juo įprastai tepama U formos judesiais. Taip perdengiamas ir šalimais esantis dengimo sluoksnis, ir išvengiama lako sluoksnio sustorėjimo sankirtos vietose. Vienu judesiu lakas tepamas ant tokio dydžio ploto, kad teptukas užkabintų ir dalį šviežiai užtepto ploto.

| | |

Kaip išvengti nesėkmių klijuojant tapetus

Neretam pasišovusiam išklijuoti sieną tapetais tenka susidurti su netikėtai ant sienos atsirandančiais „burbuliukais”, be aiškios priežasties išsiskiriančiomis tapetų sudūrimo siūlėmis bei nežinia iš kur atsiradusiomis dėmėmis. Ir visiškai nesvarbu, kas klijavo tapetus: jūs patys ar pasamdyti darbininkai. Primename pagrindines nesėkmes ir specialistų rekomendacijas: Tapetus stengėtės klijuoti kruopščiai, tačiau siūlės vis tiek liko kreivos. Priežastis: nesilaikyta „vertikalumo taisyklės”. Ką daryti? Pirmąją tapetų juostą reikia klijuoti giežtai pagal vertikalę, tam tinka bet koks po ranka pasitaikęs siūlas su apačioje pakabintu svareliu. Tapetai prisiklijavo tvirtai, tačiau netinkamai: matyti sienoje esančios duobelės bei iškilimai. Priežastis: neskyrėte deramo dėmesio sienos nelygumams. Kaip tinkamai paruošti sieną? Prieš klijavimą nelygias sienos primygtinai reikalaujama: išlyginti; nušlifuoti švitriniu popieriumi; gruntuoti tapetų klijais (kiek atskiestais vandeniu). Tapetai atlimpa nuo sienos. Priežastis: per drėgna siena. Ką daryti? Sienos paviršius turi būti sausas, kad galėtų sugerti drėgmę, esančią tapetų klijuose. Natūralu, kad drėgna siena to padaryti negalės. Norėdami patikrinti jos drėgnumą priklijuokite lipnia juostele prie sienos paviršiaus lygiašonę celofano atraižą ir palikite nakčiai. Jei ryte pasirodo drėgmė, vadinasi siena reikalauja papildomo nusausinimo, o patalpa – vėdinimo.

| | |

Dekoratyvios sienos be tapetų

Glaistymo etapas praėjo be didesnių netikėtumų, tačiau dabar stovime prieš baltomis dėmėmis išmargintas sienas ir nežinome, ko griebtis. Jokių problemų! Štai šešetas dekoravimo būdų, kurie jūsų kambario sienas pavers jei ne meno kūriniais, tai bent jau tikrai maloniu akiai reginiu. Manantieji, kad tradicinės dekoravimo technikos jau atgyveno, labai klysta. Bėgant metams ir keičiantis madoms, trynimas, dažymas “štampuojant”, “šukavimo” technika vis dar yra populiarios. Daugeliui dažymo meistrų baltos sienos taip ir liko vienu didžiausių iššūkių. O tokie įrankiai kaip volelis su įrantomis, kempinė, įvairių struktūrų teptukai taip pat pasidarė kur kas patogesni naudojti. Beje, ir sienos žymiai lygesnės bei baltesnės nei sovietinius laikus menančiose kreivose “dėžutėse” (blokiniuose daugiaaukščiuose). Sienų dekoravimo procesą sudaro mažiausiai du etapai, tad ir laiko reikės dvigubai daugiau nei dažant įprastu būdu. Daugiausia laiko užima “štampavimas” teptuku, kuomet sieną tenka “matuoti” itin lėtai ir kruopščiai. Taigi norintieji savo būsto sienas išdažyti būtent tokiai būdais, turės tam pašvęsti visą savaitgalį (taip pat ir penktadienio vakarą – apsilankyti statybos prekių parduotuvėje). Trynimas. Tai bene populiariausias dekoravimo metodas. Čia itin svarbu dažyti viena kryptimi! Nors ši žinia nuliūdins ne vieną kolektyvinio darbo šalininką, tenka pabrėžti, kad trynimo technika skirta atlikti vienam asmeniui.

| |

Kosmetinis buto remontas

Jei buto gyventojai darbštūs ir kruopštūs, tai paprastai jis greitai baigiamas ir viskas net blizga. Priešingu atveju remontas tampa lyg šeimos narys ir ilgam apsigyvena jūsų bute: šiukšlina, savivaliauja, egoistiškai atima laiką.
Jei buto remontas kosmetinis ir jį atliekate patys, vertėtų visus darbus suskirstyti etapais: vonia, virtuvė, prieangis, kambariai. Seka nesvarbi, svarbiausia visko iškart nepaversti griuvėsiais – vėliau nesugebėsite visko rekonstruoti. Rekomenduotume pradėti nuo kambarių. Pirmiausiai pirmomis remonto dienomis daugiau entuziazmo, antra – jei virtuvėje ar prieangyje vyraus chaosas, bent jau miegoti galėsite kaip žmonės. Ar verta prieš pradedant darbus išnešti visus baldus? Atsakymas į šį klausimą priklausys nuo to, kuo ruošiatės baltinti lubas. Baltinimo pėdsakus nuo stalo ir grindų nesunku nuvalyti drėgna servetėle. Vandens emulsijos lašus sunkiai nuplausite net naudodami tirpiklį. Beje, mūsų nuomone, lubas geriausia dažyti vandens emulsijos arba vandens dispersijos dažais. Ne kreida. Deja, jei prieš tai viskas buvo baltinta kreida, dažai prie tokio paviršiaus nekibs. Lubas reikia arba plauti, arba baltinti iš naujo. Jei nėra noro lubų plauti, šveisti ir gramdyti, baltinkite iš naujo. Kita vertus, švarias lubas galima dažyti. Dažymo procesas nėra sudėtingas, bet ganėtinai nuobodus. Teisingiau – trigubai nuobodus, nes vieno dažų sluoksnio neužteks.