Gyvūnai ir apranga. Kailis, oda.

Kailis Ar žinai, kam priklausė kailis, kurį tu dėvi?

Kad apsivilktum norimus kailinius reikia nužudyti: 12-15 lūšių; 10-15 vilkų ar kojotų; 15-20 lapių; 60-80 audinių; 27-30 meškėnus; 10-12 bebrų; 60-100 voverių… Šie žvėreliai, tik dėl to, kad jų kailiai gražūs, visą savo gyvenimą priversti kankintis mažuose ir ankštuose narvuose, kol galiausiai yra nužudomi naudojant žiaurius ir nehumaniškus metodus: dujas, spąstus, elektros srovę ar vėzdą. Nesvarbu ar pagautų laisvėje ar užaugintų kailių fermose, nekaltų žvėrelių skausmas ir kančios privalo būti sustabdyti. Kailių industrijos aukų skaičius yra siaubingas.

Kailinių gyvūnų fermos

Apie pusę dėl kailių nužudytų gyvūnų yra gimę ir užaugę nelaisvėje, fermose, baisiomis sąlygomis. Tipišką kailių fermą sudaro šimtai metalinių, viela apraizgytų narvų, kuriuose gyvūnai kenčia šaltį, lietų, sniegą ir saulę. Juose stipriai ribojama gyvūno judėjimo laisvė. Tokios sąlygos traumuoja gyvūnų psichiką, jie pradeda luošinti patys save, tampa kanibalais.

Gaudymas spąstais

Plieniniai spąstai, kuriais gyvūnai pagaunami už kojos, dažnai išplėšia aukos mėsą, nutraukia raiščius ir sausgysles, sulaužo kaulus. Daugelis gyvūnų, kad nors kiek numaldytų tą nepakeliamą skausmą, nusigraužia spąstuose įkliuvusią koją. Laukinėje gamtoje paspęstos pinklės nesirenka aukų, ir į jas dažnai pakliūna kiti gyvūnai. Gaudant vieną konkrečios rūšies gyvūną, į spąstus patenka iki 10 kitų rūšių gyvūnų.

Žudymas

Kailių pramonėje naudojami įvairiausi gyvūnų žudymo būdai: dujos, elektros srovė, nuodai, uždaužymas lazdomis, sprando nusukimas. Tik keli iš šių metodų veterinarų laikomi humaniškais, jeigu žudymą apskritai galima būtų pavadinti humanišku, bet žudikams rūpi tik nesugadinti kailio: sąvokos skausmas, kančia ar žmogiškumas čia neegzistuoja.

1994 m. Olandijos vyriausybei skirtoje ataskaitoje, P. Wiepkema išsiaiškino, kad kailių fermose lapės patiria padidintą baimės jausmą. Patelėms tokia streso būsena sukelia rimtos formos žalingus elgesio sutrikimus, tokius, kaip jauniklių nužudymas. Jis apskaičiavo kad, 10-20% lapių patelių nužudo savo vaikus. Kitas tyrimas, išspausdintas 1993 m. žurnale apie Gyvūnų veisimą ir genetiką, rodo, kad 50% visų jauniklių buvo nužudyti savo motinų…

Aštuoniolikos mėnesių trukmės slaptas tyrimas atskleidė vieną iš purviniausių kailių pramonės paslapčių: brutalus ir žiaurus šunų ir kačių žudymas kailiniams.

Ar auginti gyvūnus kailiams narvuose yra humaniška?

Ne. Kailių gamintojai „sutaupo” gyvūnų gerbūvio sąskaita. Žvėreliai, auginami kailių „fermose” (audinės, lapės, sabalai, šinšilos), įkalinami mažuose metaliniuose narvuose, kur jokia natūrali veikla neįmanoma – infekcijos, liguista psichika, hormonai čia yra kasdienybė. Kailinių kūrėjai bandydami išgauti specifinę kailio spalvą visiškai suluošina gyvūnus: deformuojasi jų kūnas ir organai, dar labiau žalojama nervų sistema.Iki šiol nėra jokių įstatymų reglamentuojančių kailinių žvėrelių augimo, saugojimo ar žudymo sąlygų.

Ar žmonėms reikalingi kailiai?

Yra daugybė kailio alternatyvų. Pataikavimas mados užgaidoms žudant gyvūnus, sumenkina gyvybės, taip pat ir mūsų pačių, vertę.

Ar kailis nelaikomas natūraliu gamtos šaltiniu?

Gyvūnų veisimas ir auginimas kailiams nėra natūralus.
Tai, kad kailiniams naudojami pagautų ligotų gyvūnų kailiai yra mitas. Visų pirma neužtektų jų kiekio, visų antra – gamtoje ligoto gyvūno kailis neatitinka kailinių reikalavimų. Gaunasi taip, kad išgaudomi sveiki gyvūnai, o ligoti paliekami – dar labiau sutrikdoma natūrali atranka, nyksta gyvūnų rūšys.

Tyrimas, atskleidęs negimusių, ar ką tik gimusių ėriukų žudymą dėl jų kailio.

Jungtinių Tautų Humaniškos visuomenės organizacija paskelbė metus laiko trukusio tarptautinio tyrimo rezultatus, atskleidžiančius žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, susijusius su Persų ėriuko ar, kitaip vadinamo, karakulio kailio gamyba. Šis kailis yra pagaminamas nužudant nėščią karakulio avį ir nudiriant kailį negimusiam ar ką tik gimusiam karakulio ėriukui. Embrioninis ėriuko kailis yra banguotas, lengvas, plonas, panašus į suglamžytą velvetą. Naujagimių ėriukų kailis yra labai garbanotas ir žvilgantis. Embrioninis ėriuko kailis yra labiausiai vertinamas ir brangiausiai parduodamas kailių prekiautojų. Kailių industrijos atstovai skelbia, kad kailis yra antrinis, mėsai auginamo gyvūno produktas, arba, kad vaisius yra pašalinamas iš negyvos avies kūno, patyrusio savaiminį abortą, tačiau surinktos vaizdajuostės skelbia ką kitą. Įrodyta, kad šie gyvūnai Uzbekistane yra auginami ir žudomi vien tam, kad būtų aprūpinta Europos ir JT kailių rinka.

„Aš buvau nuvežtas į fermą šalia Bukharos, Uzbekistane, kur laikoma virš 10,000 karakulinių avių” – pasakoja atliekamo tyrimo viceprezidentas. „Čia tapau absoliutaus abejingumo gyvūnų kančioms liudininku, mačiau, kokias nehumaniškais metodais yra nužudomos ir nudiriamos besilaukiančios avys ir jų naujagimiai. Šie gyvūnai buvo nužudyti ne dėl maisto, bet dėl mados.”

Pagrindiniai tyrimo duomenys:

• Kasmet dėl kailių nužudoma maždaug nuo 4 iki 5 milijonų karakulinių ėriukų. Į šios mados aukų sąrašą įtraukiant ir nėščias avis (jos paskerdžiamos pagimdžiusios tris ar penkis ėriukus) mirčių skaičius būtų daug didesnis.
• Pagrindiniai karakulinio kailio gamintojai yra Uzbekistanas (čia pirmiausiai atsirado šis verslas), Afganistanas, Kazachstanas, Namibija, Pietų Afrika ir kitos centrinės Azijos tautos. Pagrindiniai karakulinio kailio vartotojai yra Prancūzija, Italija, Vokietija, Skandinavijos šalys ir JAV. Šio kailio importo statistika yra paviršutiniška, bet manoma, kad kailių verslo atstovai kasmet importuoja vieno milijono kailių vertės karakulinio kailio produkcijos.
• Karakulio kailis plačiai naudojamas ne tik kailinių gamybai. Jie jau vartojami batų, suknelių megztinių, kelnių ir pan. gamyboje.
• Embrioninis ėriuko kailis dėl jo švytinčio blizgesio apibūdinamas kaip šilkas. Yra apskaičiuotas net kailio ypatybių laipsniškumas, priklausantis nuo skirtingos ėriuko išsivystymo stadijos. Pvz. embriono kailis 15 dienų iki jo natūralaus gimimo yra gražesnis ir lengvesnis negu embriono išimto kelias dienas iki natūralaus gimimo.
• Dėl to kad negimusių ar ką tik gimusių ėriukų kailis yra labai mažas, daugybė gyvūnų turi mirti norint pasiūti vieną apdarą. Suskaičiuota, kad vienam karakuliniam puspalčiui reikia iki 30 kailių.

Oda

Mados pramonėje naudojama įvairiausia oda: karvių, kiaulių, avių, egzotinių gyvūnų (aligatorių, stručių, kengūrų, gyvačių), taip pat kačių ir šunų (dažniausiai Kinijoje, kur šie gyvūnai naudojami maisto pramonėje). Pirkdami odos dirbinius žmonės remia mėsos industriją, brakonieriavimą, žiaurų ir nekontroliuojamą verslą.

Odai gauti žudomos tiek pieno tiek mėsos pramonėje augintos karvės, veršeliai, kiaulės. Apie beprotiškai žiaurias šių gyvūnų auginimo sąlygas galite pasiskaityti skyriuje Gyvūnai ir maistas/Mėsa arba Gyvūnai ir maistas/Pienas.

Kasmet skerdyklose yra nužudoma 35,7 milijonai karvių. Tam tikra prasme galime džiaugtis, kad Lietuvos „atsilikimas” gyvulininkystės pramonės srityje leido išvengti nežmoniškai žiaurių auginimo ir skerdimo sąlygų bei su tuo susijusių tragiškų ekologinių problemų. Kita vertus, žudymas lieka žudymu, nesvarbu kokias metodais tai atliekama.

Odos rinkoje taip pat gausu dirbinių, pagamintų iš kačių ir šunų odos. Didžiausias jos kiekis atvežamas iš Kinijos, tačiau odos kilmė sąmoningai nepažymima.

Egzotinių gyvūnų oda

Zebrai, bizonai, buivolai, šernai, elniai, kengūros, drambliai, unguriai, rykliai, delfinai, ruoniai, jūros vėpliai, varlės, krokodilai ir gyvatės yra odos pramonės aukos. Šie gyvūnai dažniausiai būna sumedžiojami nelegaliai. Brakonierių versle negalioja jokios humaniškumo taisyklės.

Keletas faktų:

• Nuo gyvačių ir driežų oda dažnai nudiriama jiems dar esant gyviems. Manoma, kad tada oda bus elastingesnė.
• Aligatoriai yra auginami sausakimšose fermose, negyvame vandenyje. Oda dažnai nudiriama dar jiems nepraradus sąmonės.
• Australijoje kasmet dėl kailio sumedžiojama milijonai kengūrų. Našlaičiais likę jaunikliai nužudomi.
• Odos rinkoje labai vertinama dar negimusių gyvūnėlių (pvz. ėriukų) oda. Kad jos gauti, naudojami abortai ir kiti žiaurūs metodai.