Žemgrobiškos reklamos pinklės
Per nacionalinę televiziją nuolat transliuojamas raginimas smulkiesiems ūkininkams kuo greičiau parduoti žemę kelia ir politikų, ir žemės savininkų aistras. Vieni juo tiki, kiti stebisi, kodėl reklamos užsakovai skuba supirkti kuo daugiau žemės, nors ji esą pigs.
Kol Lietuvoje nerimsta aistros dėl ūkininkų noro lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, apsukruoliai, superkantys privačią žemę iš žmonių, patylomis suka savo versliuką. Žemės vystymo fondo (ŽVF) reklama, dėl kurios balandžio pradžioje kilęs skandaliukas jau primirštas, per nacionalinę televiziją kasdien tiesiog lenda į akis. Du populiarūs aktoriai iš serialo „Giminės”, kuris dabar kaip tik kartojamas, ragina kuo greičiau parduoti žemę.
Daliaus Mertino personažas svarsto, kad reikėtų „tuos 10 hektarų” parduoti, nes dabar esąs „nei ūkininkas, nei verslininkas”. O „dėdė” Antanas Šurna giria giminaitį už teisingą sprendimą: žemė dabar esą brangiausia, o po kelerių metų jos kaina kris perpus, nes Europos Sąjunga (ES) esą nebeduos subsidijų. Reklamą užsakęs ŽVF įvardijamas kaip „patikimas žemės pirkėjas ir puoselėtojas”, o „Giminių” herojai taip pat atrodo keliantys pasitikėjimą.
Tiria vėžlio žingsniu
„Reklama įtikinanti, veikia kaip koks Kašpirovskis, – L.T. sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazimieras Starkevičius. – Susitikimuose žmonės manęs klausia: Starkevičiau, ką daryti? Sakau, jei šiandien turite už ką nusipirkti vaistų ir duonos, neparduokite. Nes ateityje žemė tik brangs.” K.Starkevičius net parašė raštą Konkurencijos tarybai „Dėl klaidinančios reklamos transliavimo per Lietuvos valstybinę televiziją ir radiją nutraukimo ir baudos skyrimo jos užsakovams”. Raštas išsiųstas prieš mėnesį, tačiau seimūnas teigia tik prieš savaitę gavęs iš šios tarnybos atsakymą, jog ji pagaliau teikėsi pradėti tyrimą. „O tuo metu reklama transliuojama. Girdėjau, sutartis sudaryta 50 tūkstančių litų sumai. Baigsis sutartis, savaime pasibaigs ir reklama. Kam tada tas tyrimas bus reikalingas?” – sakė K.Starkevičius.
STT nemato nieko bloga
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), į kurią dėl tos pačios reklamos kreipėsi Žemės ūkio ministerija, panašų kreipimąsi jau atmetė. „Mums nepateikė duomenų, kurie sudarytų teisinį pagrindą pradėti tyrimą dėl nusikalstamų veikų”, – paaiškino sprendimą STT atstovas Bernardas Gailius. Tačiau premjeras Gediminas Kirkilas paragino tarnybą vis dėlto „peržiūrėti situaciją”. Vyriausybės vadovui abejonių sukėlė vienose rankose koncentruojami dideli žemės plotai, kai įstatymas numato tam apribojimus. Mat ŽVF yra įsteigęs keliolika bendrovių, kurios ir superka žemę, – kiekviena neviršydama apribojimų.
ŽVF: viskas teisėta!
ŽVF fondo direktorius Remigijus Žvirblis teigė, jog įmonė dėl reklamos Konkurencijos tarybai pateikė visus reikiamus dokumentus ir laukia sprendimo. „Kiek žinau, taryba skundą gali nagrinėti iki 6 mėnesių, – L.T. sakė direktorius. – Bet mes įstatymo nepažeidėme. O dėl G.Kirkilo ir kitų politikų pareiškimų, tai jie man atrodo truputį populistiški. Tegul pasiskaito įstatymus, kuriuos patys priėmė.”
R.Žvirblio teigimu, pradėjus transliuoti reklamą žemės pardavėjų per daug neatsirado. Esą tie, kas norėjo parduoti, tie ir parduoda, o kas nenori, tų reklama neįtikino. „Man atrodo, visas kipišas kilo ne tiek dėl reklamos, kiek dėl to, kad mes iškėlėme klausimą: o kas bus, kai ES nustos žemę subsidijuoti”, – sakė R.Žvirblis.
Filmavosi „dėl duonos”
Aktoriai taip pat teigė nejaučiantys sąžinės graužaties, kad jų suvaidinta reklama gali būti klaidinanti.
A.Šurna sakė niekaip nereaguojantis, kai jo vaidintą reklamą kas vainoja kaip nesąžiningą. Be to, tiesiogiai aktoriui niekas to ir nesakė. „O kaip turėčiau reaguoti? Nežinau, ką jums į tokį klausimą atsakyti.”
„O kas nors atliko tyrimą, kad žemė ateityje nepigs? – klausimu į klausimą L.T. atšovė D. Mertinas. – Viena žurnalistė ištyrė?.. Jei pats ką nors reklamuočiau, gal ir svarstyčiau. O reklamoje kalbu kaip „Giminių” personažas, prastas ūkininkas, kuris nežino, ką su ta žeme daryti… Be to, filmavimasis yra mūsų duona.”
Tuo tarpu K.Starkevičius L.T. pateikė savo surinktus duomenis, kaip kyla žemės kaina ES šalyse senbuvėse ir naujokėse. „Galime palyginti: Lietuvoje dabar hektaras dirbamos žemės vidutiniškai kainuoja apie 2 tūkst. litų, o, tarkime, Airijoje – 20 tūkst. litų. Vokietijoje dar brangiau. Ta reklama yra ryški apgaulė”, – sakė jis.
Pasak K.Starkevičiaus, kaltę turėtų prisiimti ir Žemės ūkio ministerija, kuri visuomenei informuoti išleidžia milijonus, o iš tiesų žmonės stokoja normalios informacijos.
