“Žemėtvarkininkų skandalas” virsta farsu

Ką daro nusikaltėlis, jeigu jis yra priremiamas su įkalčiais? Ką jis daro tada, kai neįmanoma pasislėpti, o išsisukinėti nebepavyksta?

Teisingai – jis visą “reikalą” stengiasi padaryti dar labiau sudėtingesniu. Bado pirštais į kairę ir į dešinę: kad visi aplinkui yra tokie pat aferistai, kaip ir jis pats (gal dar baisesni), kad yra krūva įvairiausių nenumatytų aplinkybių, kad jis yra situacijos ar viso laikmečio auka ir t.t.

Ir jeigu kiti tuo patiki, reiškia, kailis liks sveikas. Niekam neužteks kantrybės tyrimo pradėti iš naujo.

Panašiai pasielgė pareigūnai, bandę aiškintis žemėtvarkininkų skandalą.

Pasirodo, visa Lietuva vogė žemę. Na, bent jau visas šalies elitas. Sudarant sklypininkų sąrašą, ko gero, nebuvo praleista nė viena žinoma pavardė.

Šiems belieka aiškintis, teisintis, gintis – nuo to aferistams tik geriau. Jiems galima patylėti, išvengti išskirtinio žiniasklaidos dėmesio, skėsčioti rankomis ir suslėpti galus, pagaliau. Jiems galima tikėtis, kad žurnalistams ir politikams ši tema atsibos.

Lietuvių patarlė sako: “Kuo pats nešvarus, tuo ir kitą tepa!”

STT tyrimas vis labiau virsta farsu. Geriau nebuvo įmanoma sužlugdyti prezidento ir kitų politikų iniciatyvos “padaryti tvarką” žemės dalybose, o pačius “tvarkytojus” paversti kvailiais. Juk visi Lietuvoje turi tų sklypų! Vieni paveldėję, kiti nusipirkę senatvei. Kai kur keli sklypai – tėra vienas sklypas, nes žemėtvarkininkai negalėjo kitaip “įforminti” žemės valdos. Ir visi, absoliučiai visi, žemę įsigijo pagal įstatymus. Jeigu nėra vagystės – apie ką tiek ilgai kalbama? Kuo čia dėtas vargšas keliolikos sklypų savininkas, įsigijęs žemę tik todėl, kad dirbo, liaudiškai tariant, matininku?

Jau galima spėti, kad žemėtvarkininkų skandalas greitai subliūkš. Liks audringos epopėjos prisiminimai. Prezidentui Rolandui Paksui teks Donkichoto, kovotojo su vėjo malūnais, dalia. Griežtas, žiaurus valdininkams, bet jis nieko padaryti negali. Tokia sistema. Tokia Lietuva.