Viena rasė – euro-idiotų rasė

Iš ketaus išlietos skulptūros „Žemės ūkis”, „Pramonė ir statyba”, „Taikos sargyboje” ir „Mokslo jaunimas” ant Žaliojo tilto Vilniuje stovi nuo 1952 metų. Dabartinio Žaliojo tilto projektą parengė tuometinio Leningrado projektavimo institutas “Projektstalkonstrukcija”, tiltą pastatė rusų kariuomenės inžinerinis dalinys. Sąjūdžio metu šias skulptūras, kaip socialistinio realizmo reliktą, buvo siūloma nugriauti, tačiau tam pasipriešino dalis visuomenės. Pastaruoju metu Vilniaus miesto savivaldybės vadovai vėl prakalbo apie Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą, nerandant lėšų joms restauruoti. Prieš metus buvo skelbta, kad šių sovietinių skulptūrų restauravimui prireiktų apie 100-150 tūkst. Lt.

Ant Žaliojo tilto – protestai prieš sovietines skulptūras

2006 metų gegužės 6 d. 13 val. 26 min. pastebėta, kad Vilniuje, Kalvarijų g., prie tilto, ant skulptūros pjedestalo raudonais dažais užrašytas užrašas „Ruskiai lauk” ir nupieštos kartuvės su žvaigžde. Skulptūra ant Žaliojo tilto, simbolizuojanti sovietinius karius, tapo chuliganų taikiniu.

2008 metais skulptūros buvo aptaškytos raudonais dažais, nupieštos svastikos ir pakabintas audeklas su įžeidžiamu užrašu. Vandalai ant grindinio paliko paketėlį, kurį sunaikinę Aro išminuotojai įvardijo kaip bombos imitaciją.

Po mėnesio ant Žaliojo tilto pakabintas sovietinių karių skulptūrą smerkiantis plakatas. Policija tikina, kad įstatymams nenusižengta.

Likusios trys tilto skulptūros liko nepaliestos.

Ant dviejų plokštės lakštų rusų kalba parašytas užrašas ragino išvežti skulptūras – esą visi saviškiai išėjo devyniasdešimt trečiaisiais, o jas pamiršo. Paremtame prie kario kojų užraše prašoma pasiimti skulptūras namo į motiną tėvynę.

Tada maždaug po valandos užrašą nukabino ant tilto pasirodę miesto švarą prižiūrinčių tarnybų darbuotojai. Policijos teigimu, viešosios tvarkos pažeidimo nėra, nes skulptūros nenukentėjo, o frazėje nėra nieko įžeidžiančio.

Šiais metais Sostinės Žaliojo tilto skulptūros dar sykį nukentėjo nuo piktavalių. Jos išterliotos raudonos spalvos dažais.

Šįsyk vandalų išpuolio laikas sutapo su Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuvėmis. Tačiau kol vandalai nesučiupti, neįmanoma nustatyti, ar jie sąmoningai pasirinko būtent tokią datą.

Vandalai savo išpuolį įvykdė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį. Nukentėjo viena skulptūra, vaizduojanti vėliavą nešančius sovietų karius.

Palyginti su prieš dvejus metus įvykdytu vandalizmo aktu, šįsyk skulptūros nukentėjo mažiau. Vandalai veikiausiai negalėjo pasiekti viršutinės skulptūros dalies ir labai skubėjo, taigi jiems pavyko dažais išteplioti tik postamentą ir apatinę skulptūros dalį.

Vilniaus meras V.Navickas pasiryžo nuversti Žaliojo tilto skulptūras

Sostinės meras Vilius Navickas stebisi, jog nekaltas jo paties pasakymas, kad galima kreiptis į Kultūros paveldo departamentą siūlant išbraukti skulptūras ant Žaliojo tilto iš saugotinų objektų sąrašo, žiniasklaidoje susilaukė įvairiausių interpretacijų.

“Nėra jokių konkrečių planų, užmojų jau šiandien išmontuoti Žaliojo tilto skulptūras”, – atsako sostinės meras į žiniasklaidoje sukeltą sumaištį šiuo klausimu.

Meras pabrėžia, kad jis, kaip miesto vadovas, gyvenantis teisinėje valstybėje ir besilaikantis įstatymų, pasirūpintų, kad šios skulptūros būtų pašalintos tuo atveju, jei būtų išbrauktos iš valstybės saugotinų objektų sąrašo, “tačiau kol įstatymas to neleis, viskas bus kaip buvę”.

Neseniai vykusioje Tėvynės sąjungos Vilniaus sueigos konferencijoje V. Navickas pažymėjo, kad yra tokia galimybė – kreiptis į Kultūros paveldo departamentą su siūlymu išbraukti šias skulptūras iš saugotinų objektų sąrašo, tačiau to padaryti artimiausiu metu neįsipareigojo.

Atsakydamas į vieno partijos kolegos klausimą meras pareiškė: “Tai aš, V.Navickas, gyvenantis teisinėje valstybėje ir besilaikantis įstatymų, jums garantuoju, kad kai šios skulptūros tikrai bus išbrauktos iš valstybės saugotinų kultūros paveldo objektų sąrašo, nedelsdami jas nugriausim.”

Paveldosaugininkai sako negalintys koreguoti saugotinų objektų sąrašo

“Ar kreipsis, ar nesikreips – išbraukti iš registro negalime. Nėra jokio kito būdo (pašalinti skulptūras). Tam įstatyme ir yra “įkalta”, kad iš registro braukti negalima. Kad nebūtų galima taip lengvai politiškai angažuotai reaguoti – ką noriu, tą nuimu”, – sakė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis.

Paveldosaugininkai sako, kad įstatymas neleidžia redaguoti saugotinų objektų sąrašo. A.Degučio teigimu, skulptūros buvo, yra ir bus saugomų objektų sąraše tol, kol stovės pats tiltas.

Menotyrininkė gina Žaliojo tilto skulptūras

Pasak Nacionalinės dailės galerijos direktorės, menotyrininkės Lolitos Jablonskienės, Žaliojo tilto skulptūros gerai atlieka diskusijos objekto vaidmenį. „Diskusijos, kuri dar neprarado savo aktualumo, kuri iš tiesų verčia mus pažiūrėti į mūsų atmintį kritiškai, ne vienos ideologijos akinius dėvint. Manau, kad tą vaidmenį jos (skulptūros) atlieka pakankamai gerai. Todėl aš asmeniškai nesu už tai, kad tas skulptūras reikėtų paslėpti ir atimti tą galimybę žmonėms diskutuoti, kas buvo ir kas galėtų būti ateityje.

Gruzijos valdžia ryžosi pašalinti paminklą Josifui Stalinui

Gruzijos valdžia ryžosi pašalinti paminklą Josifui Stalinui. Kad išvengtų galimų neramumų Gruzijos valdžia sovietinio paveldo nusprendė atsikratyti naktį. Dauguma Gorio gyventojų iš ryto buvo priblokšti, kai pamatė, kad miesto centre dingo paminklas garsiausiam jų miesto piliečiui. Darbininkai sunkų, šešių metrų aukštio bronzinį paminklą vertė naktį, o juos nuo išpuolių saugojo policijos pajėgos. Tačiau pareigūnų pagalbos neprireikė – keli operaciją matę Gorio gyventojai plūdo valdžią, tačiau kumščiais nemojavo. Apie kone 4 valandas trukusią operaciją vietos valdžia niekam nepranešė.

Paminklo vietoje bus pastatytas monumentas žuvusiems per 2008 m. Gruzijos karinį konfliktą su Rusija.

Dabartinis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris stengiasi Gruziją paversti modernia valstybe ir simpatizuoja Vakarams, teigia, kad J.Stalino šlovinimas tik primena apie prievartą, kuri truko kelis dešimtmečius ir Gruzijai buvo labai skaudi.

Sovietinė skulptūra „Pramonė ir statyba” – gėjų simbolis

1995 metais oficialiai įregistruota Lietuvos gėjų lyga, ieškojusi kovos už savo teises simbolio, nusprendė, kad labiausiai jų pasaulėjautą atitinka skulptūra „Pramonė ir statyba”, vaizduojanti du draugiškai į darbą traukiančius vyrukus. Ši skulptūra kaipmat atsirado Lietuvos gėjų internetiniame puslapyje.

2003 metais šios skulptūros nuotrauką gėjai panaudojo savo leidinio apie homoseksualių darbuotojų teises viršeliui.
Nemokamai platinamas leidinys išleistas už Europos Sąjungos ACCESS programų lėšas.

Viršelyje panaudoti Vilniaus centre stovinčią skulptūrą sugalvojo Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonka, kuris dienraščiui sakė jau anksčiau pastebėjęs, kad šioje N.Petrulio ir B.Vyšniausko skulptūroje yra homoerotikos.

“Du gražūs vyrai stovi greta, moterų nematyti. Kodėl jie negalėtų jausti simpatijos vienas kitam? Be to, abu yra darbininkai, taigi labai tinka leidiniui apie gėjų darbo santykius iliustruoti”, – sakė V.Simonka.

Lietuvos gėjų lyga dar visai tada svarstė, kad visi gėjų renginiai Vilniuje galėtų prasidėti prie šios skulptūros padedant gėlių.

Jie planavo būtent čia pradėti tarptautinę konferenciją “(Ne)ly-gūs darbe” ir visų iš daugelio Europos šalių susirinkusių gėjų bei lesbiečių vardu padėti gėlių, bet konferencijos tvarkaraštis buvo perkrautas ir šią ceremoniją teko atidėti.

Lietuvos gėlų lygos koordinatorius E.Platovas neabejoja, kad dviejų darbininkų skulptūra buvo sumanyta ir užsakyta kaip sovietinės propagandos pavyzdys. Bet jis neatmeta, kad menininkai kurdami nesąmoningai galėjo palikti galimybių ir kitokiai interpretacijai.

Skulptorius B.Vyšniauskas tokią gėjų interpretaciją pavadino ciniška provokacija ir kiaulišku elgesiu. Jo manymu, toks gėjų elgesys – tai ne kas kita kaip šmeižtas.

Profesorius dar pasiteiravo, ar tie gėjai nėra jo buvę studentai, kurie nutarė taip jam atkeršyti.

B.Vyšniauskas sakė, kad vaizduoti du vyrus darbininkus, o ne vyrą ir moterį, nutarė patys skulptoriai.

“Su tokiais įrankiais dirbti ne vaikams ar mergaitėms. Viena iš ketaus nulieta figūra jau pusę amžiaus laiko pneumatinį plaktuką, kita – mūrininko įrankius. Vienas vyras – vyresnis, kitas – jaunesnis, abu stiprūs ir energingi. Ką ten gėjai galėjo įžiūrėti?” -stebėjosi skulptorius.

Šių skulptūrų pagrindu 2005 metais buvo sukurtas Mariaus Ivaškevičiaus kartu su Valdu Navasaičiu filmas „Dviese ant tilto”. Filme išklausomos visų kilusios diskusijos stovyklų nuomonės – homoseksualų judėjimo Lietuvoje veikėjų, 82-ejų metų sulaukusio skulptoriaus B. Vyšniausko bei mąstančių ir patriotiškai nusiteikusių žmonių, įsitikinusių, kad visus sovietinius reliktus būtina kuo skubiausiai pakeisti tautiniais.

Viena rasė euro-idiotų rasė

2008 metais prieš pat kovo 11 nacionalistų eitynes (kurių nemažą dalį tuo metu sudarė skinhead’ų subkultūra) visoje Lietuvoje buvo iškabinti reklaminiai stendai, kurie teigė, kad yra tik viena rasė – žmonių rasė. Žmogus, baigęs 12 klasių, puikiai supranta, kad tai – visiška dezinformacija. Mokslininkai skelbia, kad egzistuoja trys rasės – europidų, mongolidų ir negridų. Iškyla klausimas – ko buvo siekiama tokiais stendais?

Prieš šešis metus rasizmo problemos Lietuvoje visiškai nebuvo. Lietuva nuo seno buvo tolerantiška valstybė. Žodis tolerancija tada dar neturėjo tokio aitraus tolerastijos* prieskonio. Gal kas ir pavadindavo sutiktą juodaodį negru, nes taip juos nuo seno vadindavo, tačiau tai mūsų krašte neturėjo neigiamo atspalvio. Tai koks gi buvo tikslas? Yra keli variantai:

1. Dezinformuoti visuomenę, paaštrinti šį klausimą.

2. Panaudoti ES lėšas

Tikslus pasiekti jiems pavyko. Panaudojus ES lėšas įsteigta daugybė žmogaus teisių institutų, tolerantiškų organizacijų, gaunamos milžiniškos paramos jų veiklai. Jos ir dabar sėkmingai veikia prieš įsivaizduojamus baubus.

Taip pat pavyko ir sukiršinti visuomenę. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Lietuviams niekada nepatko per prievartą brukamas kitoks gyvenimo būdas, pasaulėžiūra, tradicijos. Priešiška propaganda susilaukia pasipriešinimo. Lietuviai nuo seno priešinos okupantų propagandai (Knygnešiai, partizanai), priešinsis ir šiam melui. Gatvėse pasirodė stendai su užrašu “Viena rasė – žmonių rasė “, internete pasirodė paveikslėlis su užrašu “Viena rasė euro-idiotų rasė”.

Jeigu antrasis užrašas yra labiau pašiepiantis mums primetamas, Briuselio sukurtas, vertybes, tai pirmasis jau verčia susimąstyti.

Stendu “Viena rasė – žmonių rasė” yra pasisakoma ne prieš rasizmą, kaip nesantaikos ar diskriminacijos kurstymą kitos rasės atstovams, o prieš pačią rasę, šios sąvokos teisę egzistuoti. Rasių nėra, mes spjauname į tavo, lietuvi, kilmę – štai ką, visų pirma, sako šis stendas. A.Maceina savo knygoje “Tautinis auklėjimas” (kuriame jis kritikavo ir rasizmą) dar įžangoje paminėjo rasės, kaip kilmės, svarbą tautos vysimuisi, greta žemės ir tautinės sąmonės. Lietuviui tautininkui iš po kojų atimtas lietuvio pamatas – kilmė. Tai, save gerbiančiam patriotui, galėjo sukelti nemenką įtūžį.