Tauragiškės pasisavino pusę milijono “Sodros” pinigų
Vakar paskelbtas nuosprendis “Sodros” Tauragės rajono skyriaus vedėjai bei kelioms jos pavaldinėms ir jų artimiesiems, kaltintiems pasisavinus per pusę milijono litų. Kalčiausiomis pripažintos “Sodros” vyriausioji finansininkė bei kasininkė. Šios moterys yra vyriausios amžiumi iš šešių teistų byloje žmonių. Buvusi vedėja iš balos išlipo sausa – nuo pusantrų metų nelaisvės ji atleista pritaikius amnestiją. Jos pavaduotoja – išteisinta. Finansininkei skirta 5, o kasininkei 4 metų nelaisvės bausmės, pritaikius amnestiją bausmė abiem moterims sumažėjo penktadaliu. Jos turės atlyginti didžiąją “Sodrai” padarytą žalą. Finansininkės žentas atleistas nuo bausmės metams, o jos draugei skirta metų ir aštuonių mėnesių nelaisvė.
“Sodros” Tauragės rajono skyriaus viršininkė 41 metų Asta Aukštakalnienė, jos pavaduotoja 52 metų Elena Špečkauskienė, vyriausioji finansininkė 58 metų Regina Jocienė, jos žentas individualios įmonės savininkas 33 metų Arūnas Paulikas, “Sodros” kasininkė 56 metų Virginija Žemaitienė, jos sena draugė UAB „Veluikiai“ vyriausioji finansininkė 59 metų Valerija Budrienė buvo kaltinami nuo 1993 metų lapkričio iki 2000-ųjų sausio pasisavinę per 542 tūkstančius litų. Tai padaryta klastojant dokumentus.
Galbūt dar ir šiandien visi šeši vakar teisiamųjų suole sėdėję žmonės būtų gyvenę ramiai ir sočiai, jeigu ne atsitiktinumas – UAB „Veluikiai“ direktorius pasiėmė bendrovės finansinius dokumentus iš savo buhalterės ir aptiko, jog jiems buvo pervesta 55 tūkstančiai litų. Tačiau direktorius šių pinigų nebuvo gavęs. Žmogus pradėjo ieškoti, kas ir už ką pervedė tokią sumą, ir suprato klastą. “Sodros” ir šios bendrovės darbuotojos pažįstamos nuo tų laikų, kai abi dirbo kolūkių buhalterėmis. Vagiant valdiškus pinigus svarbu rasti patikimą žmogų. Nedideliame mieste Tauragėje daugelis žmonių susiję giminystės ryšiais, tad kai direktorius nusprendė grąžinti valstybei pinigus ir kreiptis į teisėtvarkos pareigūnus, susidūrė su netikėtomis kliūtimis. Pasirodė, kad jo bendrovės buhalterės giminaitis dirba finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje. Kad ir kaip juokėsi iš direktoriaus pavaldinė ir jos giminaitis, afera iškilo į viešumą. Taip pradėtas vynioti didžiulis “Sodros” lėšų grobstymo kamuolys Tauragėje.
Kol kasininke dirbo V.Žemai-tienė, būdavo klastojami pajamų orderiai bei banko čekiai. Kai ši moteris buvo atleista už finansinės drausmės pažeidimus, “Sodros” pinigai būdavo pervedami finansininkės žento įmonei bei bendrovei, kur buhaltere dirbo sena jos draugė.
Tauragės rajono “Sodros” viršininkė A.Aukštakalnienė buvo kaltinama 1999 metų gruodį privertusi vieną savo pavaldinę parašyti prašymą atlyginti uragano „Anatolijus“ jai padarytus nuostolius. 3 tūkstančių litų pašalpa moteriai buvo paskirta, bet ją pasisavino viršininkė ir vyriausioji finansininkė. Kalbama, kad pinigai uragano padarytai žalai atlyginti Lietuvoje buvo geras būdas pasipelnyti daugeliui didžiojo vėjo nė nepajutusiųjų. Neretai tais pinigais būdavo patepami viršininkai sostinėje. A.Aukštakalnienė pripažinta kalta pasisavinusi tik šiuos 3 tūkstančius litų, dėl kitų kaltinimų ji išteisinta. Nuosprendyje sakoma, kad būdama viršininkė ji, kaip ir jos pavaduotoja, turėjo būti atidesnės ir labiau kontroliuoti pavaldines, bet už tai bausti nebegalima – suėjo senaties terminai.
Tiriant nusikaltimą R.Jocienė ir V.Žemaitienė tvirtino, kad klastojo dokumentus palieptos viršininkės. Jos vyras Tauragės rajono prokuratūros prokuroras R.Aukštakalnis buvęs dažnas svečias žmonos kabinete, o pati A.Aukštakalnienė – labai valdinga ir griežta vadovė. Nepaklusti jos paliepimams moterys tvirtino negalėjusios. Net teismo posėdžių metu moterys laikėsi kiekviena savo tiesos ir grobstymu kaltino viena kitą. R.Jocienė ir V.Žemaitienė aiškino, kad viršininkė po kelis kartus per metus važinėdavo į turistines keliones užsienyje. Viršininkė badė finansininkei akis jos pasistatytu namu. Tiesa, savo vardu R.Jocienė jokio turto neturi. Namas – žento, kitas turtas – vyro. Pinigų grobstymas buvo organizuotas taip puikiai, kad net trys revizijos neaptiko trūkumo.
A.Paulikas teisme tvirtino atgavęs paskolintus uošvei pinigus. Iš kur ji gavo pinigų grąžinti skolą, jis tvirtino nežinojęs.
V.Budrienė tikino gautus banke pinigus atidavusi bendrovės direktoriui. Kai direktorius pradėjo klausinėti apie didžiulę pinigų sumą “Sodros” vadovę, ši patarė jam nesikreipti dėl to į teisėtvarką, nes jam nepavyksią įrodyti, jog jis pats negavo tų pinigų. Bendrovės buhalterė net kelis kartus bandė papirkti direktorių, kad jis užmirštų kažkur dingusius pinigus.
Po to, kai išgirdo esanti išteisinta, A.Aukštakalnienės pavaduotoja E.Špečkauskienė apsiverkė. „Kiek man teko iškęsti per tuos septynerius metus! – „Klaipėdai“ sakė moteris. – Kiek vaikai turėjo negarbės. Šitiek metų dirbau už minimalų atlyginimą, nors niekuo nenusižengiau.“ E.Špečkauskienė pavadavo viršininkę, kol ši buvo dekretinėse atostogose.
