Sunkaus karo su Leo LT suvestinė
Iš 2009 m liepos 7 d Energetikos ministro A. Sekmoko pareiškimo spaudai: sodininkų problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant.
“Sodininkų problemos dėl elektros energijos tiekimo yra pagristos ir turi būti išspręstos dar šiais metais” – tai po šiandien vykusio susitikimo su sodininkų bendrijų atstovais, elektros skirstymo bendrovių VST ir RST vadovais pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Sutarta, kad tokie susitikimai vyks kiekvieną savaitę, kol bus suderinti visi reikiami teisės aktų pakeitimai, leisiantys aiškiai ir skaidriai reglamentuoti santykius tarp tiekėjų ir sodininkų…
Energetikos ministras A. Sekmokas susitikimo metu dar kartą atkreipė VST ir RST vadovų dėmesį, kad šių įmonių pagrindinis tikslas – tenkinti ilgalaikius vartotojų interesus. “Kai vartotojai bus patenkinti, kai paslauga bus kokybiška ir prieinama, tuomet įmonės gaus ir pelno. Tuo tarpu dabar dirbama ne rinkos principais – svarbiausia trumpalaikė nauda, o vartotoją galima nustumti į šalį. Tokia verslo logika yra pražūtinga”, – pabrėžė A. Sekmokas…
Iš 2010 m sausio 20 d LR Vyriausybės pareiškimo spaudai: bendrai naudojamų elektros energetikos objektų išpirkimui kliūčių nėra.
Vyriausybė nepritarė Seimo nario Žilinsko pasiūlytai Energetikos įstatymo 28 straipsnio pataisai, nes ji iš esmės nekeičia šiuo metu galiojančio įstatymo redakcijos ir šia pataisa nebus išspręsta sodininkų bendrijų energetikos objektų išpirkimo problema. Bendrai naudojamų energetikos objektų išpirkimo tvarką nustato poįstatyminiai teisės aktai, kuriais ir yra sprendžiamos sodininkų bendrijų objektų išpirkimo problemos.
Energetikos ministerija 2009 m gruodžio 9 d yra patvirtinusi naują išpirkimo aprašą, kuriuo vadovaujantis nuo 2010 m sausio 1d yra ir bus išperkami bendrai naudojami elektros energetikos objektai. Naujas išpirkimo aprašas aiškiau reglamentuoja bendrai naudojamų elektros energetikos objektų išpirkimo procesą ir iš esmės skiriasi nuo prieš tai galiojusių dar 2005 metais Ūkio ministro patvirtintų išpirkimo taisyklių šiais aspektais:
1) bendrai naudojamų elektros energetikos objektų techninės būklės vertinimu, kurį atliks Valstybinė Energetikos Inspekcija;
2) bendrai naudojamų elektros energetikos objektų vertės nustatymu, kurį atliks turto vertintojai pagal Turto ir Verslo Vertinimo Pagrindų įstatymą;
3) leistinosios naudoti galios paskirstymu, kuris bus atliekamas vadovaujantis “Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodika”. Sodininkų bendrijoms bus paskirstoma jų įrengtų galios transformatorių galia.
Iš Seimo nario Roko Žilinsko 2010 m. vasario 24 d pranešimo VIR: kada valstybės tarnautojai baigs tyčiotis iš šimtų tūkstančių sodininkų?
Spręsdamas sodininkų bendrijoms priklausančių elektros tinklų perdavimo skirstomųjų tinklų bendrovėms RST ar VST problemas, susidūriau su beveik atviru sodininkų ir kitų visuomenės grupių terorizavimu bei reketavimu.
Ūkio ministerija 2002 m. nustatė tokių objektų išpirkimo tvarką, tačiau procesas vyko ir tebevyksta labai lėtai. Po šešerių metų, 2008 m. vasario mėnesį Ūkio ministerija specialiai darbo grupei pateikė duomenis, kad VST yra išpirkusi 17, o RST – 96 sodininkams priklausančius elektros tinklus. 2009 m. lapkritį Energetikos ministerija žiniasklaidą informavo, kad per 2009 m. RST išpirko 20, o VST – 7 objektus. Tuo tarpu Lietuvoje yra apie 1500 sodininkų bendrijų – energetikos objektų savininkių. Taigi, išpirkimas iš esmės nevyko ir nevyksta. Pagrindinė priežastis – sodininkams nepalankios, tiesiog korupcinės išpirkimo metodikos ir taisyklės. Jomis piktnaudžiaudamos, energetikos įmonės nustatydavo “minusines” objektų kainas: neva tiek pinigų reikia sutvarkyti tinklus, kad jie atitiktų techninius parametrus, todėl sodininkams, parduodant objektus, reikėjo primokėti šimtatūkstantines sumas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad sodininkų bendrijos už elektros energiją moka pagal vienodą, nediferencijuotą tarifą, kaip ir kiti buitiniai vartotojai. Mokestį bendrijos surenka iš sodininkų ir atiduoda energetikos įmonėms, nors šios tiesiogiai į sodininkų namus elektros energijos netiekia (neskirsto) ir bendrijų tinklų neeksploatuoja. Taigi, energetikos įmonės ima atlygį už nesuteiktas paslaugas ir neatliktus darbus (realiai neteikia dalies visuomeninių paslaugų ir neeksploatuoja žemos įtampos tinklų).
VST pateiktais duomenimis (2008-10-31 raštas Nr. 10330-3404), 2007 m. faktinės elektros energijos kainos buvo šios:
visuomeninė elektros energijos kaina vartotojams, gaunantiems elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų – 29,11 ct/kWh;
elektros tiekimo paslaugos kaina – 0,19 ct/kWh (arba 0,65% nuo visos kainos);
elektros skirstymo žemos įtampos elektros tinklais paslaugos kaina – 9,08 ct/kWh (arba 31,19% nuo visos kainos).
Taigi, ši energetikos įmonė iš sodininkų bendrijų už nesuteiktas paslaugas 2007 m. gaudavo iki 9,27 ct už kWh (arba 31,84% nuo visos kainos).
Remdamiesi kelių bendrijų pateiktais duomenimis, apytikriai paskaičiavome, kiek VST iš šių bendrijų gavo pajamų už nesuteiktas paslaugas. Rezultatai tokie: bendra apytikrė gauta suma 2007 m. – 395.886,67 Lt, 2008 m. – 503.856,53 Lt.
Jeigu suskaičiuotume visų sodininkų bendrijų už nesuteiktas paslaugas sumokėtus pinigus, gautųsi tikrai įspūdingi skaičiai. Tų pinigų turėtų visiškai pakakti sutvarkyti visus sodininkų bendrijoms priklausančius tinklus. Tačiau energetikos įmonės su valdininkais mano kitaip. Kai už nieką gaunamas toks pelnas ir dividendai, į teisingumą, sąžinę galima ir nusispjauti.
Negana to, prisidengdamos kitais teisės aktais, energetikos įmonės sodininkų bendrijoms riboja elektros galią, o iš norinčių ją pasididinti reikalauja susimokėti, nors iš esmės nepatiria jokių sąnaudų.
Pasikeitus politinei valdžiai, energetikos ministras 2009-07-14 sudarė darbo grupę sodininkų problemoms spręsti. Jos darbe aktyviai dalyvavau ir aš su padėjėju. Ministras davė žodį, kad problemos bus išspręstos vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kas turėjo reikšti, jog nauja išpirkimo tvarka bus priimtina ir sodininkams.
Išanalizavęs darbo grupėje keliamas problemas, pasiūliau alternatyvų išpirkimo taisyklių projektą. Ministerijos valdininkai lyg ir neprieštaravo jo nuostatoms, tik iškėlė dar vieną problemą: teisės aktai nenumato priverstinio energetikos objektų išpirkimo ar eksploatavimo. Todėl pateikiau Seimui Energetikos įstatymo 28 str. pakeitimo projektą, įvedantį energetikos įmonėms prievolę Vyriausybės nustatyta tvarka išpirkti ar eksploatuoti tokius objektus, kaip sodininkų bendrijų tinklai. Be to, į Elektros energetikos įstatymo nuostatas pavyko įtraukti “Bendrai naudojamo elektros energetikos objekto avarinės būklės” bei “Leistinosios naudoti galios” apibrėžimus, dėl kurių ir kildavo didžiausi ginčai ruošiant energetikos objektų išpirkimo tvarką.
Deja, teisingumo atkūrimas nepatiko nei Energetikos ministerijos valdininkams, nei skirstymo bendrovių vadovams. Ministerija, beveik neatsižvelgdama į mano ir sodininkų pasiūlymus, patvirtino naują išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašą. Jame numatyta, kad sodininkai nekilnojamojo turto registre turi įregistruoti elektros apsaugos zonas. Sodininkų skaičiavimais, tai jiems kainuos maždaug 50 mln. Lt ir truks kelerius metus. Tuo metu visiems kitiems vietinių tinklų savininkams tokių zonų pagal Elektros energetikos įstatymo 50 str. 2, 3 ir 4 punktus registruoti nereikia. Taigi naujosios taisyklės sodininkams primeta įstatyme nenumatytą prievolę ir taip dar labiau apsunkina jų problemas.
Naujosiose taisyklėse atsirado dar viena “įdomi” nuostata, kad jei pirkimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta ne dėl energetikos įmonės kaltės, “tai savininkas privalo bendrai naudojamą elektros energetikos objektą eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis bei užtikrinti, kad jis atitiktų teisės aktuose nustatytus saugumo, energetikos objektų suderinamumo ir kitus privalomus reikalavimus, arba savininkas privalo sudaryti bendrai naudojamo elektros energetikos objekto eksploatavimo sutartį su teisės aktų nustatyta tvarka atestuota įmone”. Aišku, kad eksploatavimas kainuos nemažus pinigus. Iš kur sodininkai jų paims, jei už eksploatavimą jau moka energetikos įmonėms, kurios jų tinklų neprižiūri? Tai akivaizdžiausia diskriminacija: juk savivaldybių valdomus tinklus ir RST, ir VST dabar, pasirašę panaudos sutartis, aptarnauja nemokamai. Čia kyla dar vienas klausimas: kodėl nei RST, nei VST nediferencijuoja kainų, kaip numatyta “Visuomeninių elektros energijos kainų, visuomeninio tiekimo paslaugos kainos ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje”, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. O3-199?
Metodikoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta:
“15. Elektros energijos kainų diferenciacija – tai elektros energijos tarifų nustatymas pagal vartotojų grupes, energijos suvartojimo laiką, įtampos lygius, sunaudotos energijos kiekį, galią ir kitus požymius.”;
“29.7. Lygybė – kainos neturi remtis kryžminiu subsidijavimu bei diskriminuoti vartotojų ar jų grupių.”;
“33. Taikant diferencijuotus elektros energijos tarifus, elektros energijos kaina vartotojams gaunama sumuojant pagal technologinius etapus atitinkamus elektros energijos tarifus.”
Čia jau klausiu naujosios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės: kada komisija pradės realiai kontroliuoti monopolininkus? Kada pradės sąžiningai, tinkamai vykdyti savo funkcijas?
Manau, pribrendo laikas elektros energetikos ūkio problemas spręsti iš esmės, todėl reikalauju, kad valdininkai pateiktų tikrą ir išsamią informaciją apie šio ūkio valdymo schemas visuomenei ir pradėtų atstovauti jos, o ne monopolininkų interesams.
Siūlau visuotinai apsvarstyti RST bei VST sujungimo ir pertvarkymo į viešąją įstaigą galimybes bei kuo skubiau imtis diferencijuoti kainas, kad pinigų negautų tas, kas jų neuždirba.
Iš 2010 m kovo 17 d Energetikos ministerijos pareiškimo spaudai.
Šiemet bus išpirkti visi sodininkų bendrijoms priklausantys elektros tinklai. Apie tai energetikos ministrą Arvydą Sekmoką informavo bendrovių „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VST vadovai.
Iki gruodžio 31 dienos bendrovė „Rytų skirstomieji tinklai“ ketina išpirkti 210 sodininkų bendrijų elektros tinklų, VST – 353.
Kad išpirkimo procesas vyktų kuo sparčiau supaprastintas bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektrai perduoti ar skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašas. Jame numatyta, kad sodininkų bendrijoms, kurios pageidaus parduoti elektros tinklus, užteks pateikti prašymą, sprendimą parduoti ir subvartotojų sąrašą.
Sodininkų elektros tinklai bus išpirkti esamos techninės būklės ir nebus įvertinti minusine verte.
Sodininkų bendrijos, kurios nepageidaus parduoti elektros tinklų, privalės juos eksploatuoti taip, kad jie atitiktų techninius ir saugumo reikalavimus, o Valstybinė energetikos inspekcija turės vykdyti šių objektų eksploatavimo kontrolę.
Bendrovės „Rytų skirstomieji tinklai“ ir VST artimiausiu metu paskelbs kvietimus sodininkų bendrijoms teikti prašymus išpirkti jiems priklausančius elektros tinklus.
Iš 2010 m kovo 17 d Seimo nario Roko Žilinsko pareiškimo spaudai: sodininkų problemų sprendimo raktas – visuomeninės elektros energijos kainos diferencijavimas
Aš nesu tikras, kad eilinis energetikos ministro A. Sekmoko pareiškimas, esą šiemet bus išpirkti visi sodininkų bendrijoms priklausantys elektros tinklai, bus įgyvendintas….
Labai gaila, tačiau sodininkams taip ir liko neaišku, kokiomis konkrečiomis sąlygomis šis pažadas bus įgyvendinamas.
Sodininkai prašo ministro ir visų Seimo narių, kad būtų nustatyta tokia tvarka, kuri užtikrintų realias derybas tarp stipresniosios pusės – energetikos įmonės – ir silpnesniosios pusės – vartotojo – nediskriminuojant pastarojo. Be to, nesant sutarimo dėl elektros energijos tiekimo sąlygų po išpirkimo, sodininkai turi turėti alternatyvią galimybę tinkamai disponuoti ir prižiūrėti savo turtą, t.y. – eksploatuoti savo tinklus pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, tam panaudojant lėšas, įskaičiuotas į visuomeninės elektros energijos kainą.
Europos Parlamento ir Europos Sąjungos direktyva 2009/72/EB numato, kad vartotojams turėtų būti užtikrinama teisė pasirinkti, teisė į sąžiningą elgesį su jais, kad į nepriklausomo sistemos operatoriaus renkamų mokesčių už prieigą prie tinklo tarifus būtų įskaičiuotas tinkamas atlygis tinklo savininkui ar tinklo savininkams už naudojimąsi tinklu ir bet kokias naujas investicijas į jį. Mano supratimu, tai reiškia, kad sodininkų reikalavimai dėl visuomeninės elektros energijos kainos diferencijavimo yra teisėti. Be to, Seimas praėjusių metų gruodį jau balsavo dėl tokios pataisos ir jai pritarė, kai buvo svarstomas Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 10, 14, 22, 23, 24, 25, 28, 32, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42(1) straipsniu ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIP-1475(3)).
Kadangi vėliau, balsuojant už visą 16 straipsnį, jis buvo grąžintas tobulinti, minėta pataisa liko “kaboti” ore, todėl manau, kad būtina šį kainos diferencijavimą įteisinti Energetikos įstatyme. Tokia pataisa civilizuotai išspręstų daug metų besitęsiančias sodininkams priklausančių elektros tinklų eksploatavimo ir plėtros problemas.
Iš 2010 m kovo 17 d Seimo Atominės Energetikom komisijos posėdžio.
Lietuvos Sodininkų Draugijos teikiamas pasiūlymas.
Galiojančioje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje šiuo metu įtvirtintas dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas, kad energetikos įmonės minėtus objektus “Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išperka ar eksploatuoja”, “gali būti parduoti energetikos įmonei”. Esama situacija sąlygojo galimybę stipresniajai šaliai, monopolijos teise valdančiai elektros energijos perdavimo tinklus, pasitvirtinti ydingus, diskriminuojančius ir nepalankius silpnesniajai pusei – vartotojui, poįstatyminius aktus bei metodikas, leidžiančias iš kainos tarifų neišjungti mokesčio už faktiškai nesuteikiamą paslaugą t. y. elektros energijos perdavimas ir skirstymas žemos įtampos tinklais,o išpirkimo procesą operatoriams naudinga pratęsti iki begalybės. Dirbtinai sukurtas lokaliųjų tinklų nuosavybės laikinumo statusas, o renovacijai skirtas lėšas nukreipiant ne turtą valdančiam ir eksploatuojančiam savininkui, akivaizdžiai sąlygoja lokaliųjų tinklų nugyvendinimo politiką. Egzistuojanti diskriminacinė nediferencijuota elektros energijos kaina lokaliųjų elektros tinklų vartotojams, akivaizdžiai užkerta bet kokią galimybę silpnesniajai pusei realiai derėtis dėl savo turto kainos ir kitų išpirkimo sąlygų, vadovaujantis buvusiomis ir šiuo metu patvirtintai naujajai LR Energetikos ministro 2009 m gruodžio 9 d įsakymu Nr.1-243 metodikai. Pagal Europos Sąjungos teisę nesąžininga laikoma sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, jeigu, pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą, dėl jos atsiranda neatitiktis tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai (Nesąžiningų sąlygų direktyvos 3 straipsnis). Nacionalinėje teisėje nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga apibrėžiama nustatant, kad negaliojančiomis tūri būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančiomis vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus ( CK 6.188 straipsnio 1,2 dalys). Visi bandymai iki šiol administravimo būdu nustatyti abiem pusėm priimtiną ir veiksmingą išpirkimo metodiką buvo nesėkmingi.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, siekiant nutraukti daugelį metų besitęsiančią galimybę diskriminuoti lokaliųjų tinklų vartotojus, bei sudaryti alternatyvią galimybę tinkamai eksploatuoti pagal galiojančius teisės aktus savo turtą vartotojams, nesant sutarimo su monopolistu dėl išpirkimo sąlygų ir terminų, siūloma 28 straipsnio 1 punkto antrą sakinį formuluoti sekančiai “Energetikos įmonės, vadovaujantis civilinio kodekso nuostatomis, privalo susitarti su Valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrai naudojamų energetikos objektų ir sodininkų bendrijoms nuosavybės teise priklausančių bendrai naudojamų energetikos objektų savininkais dėl abiem pusėm priimtinų išpirkimo sąlygų ir terminų, o nesant tokio susitarimo, iš visuomeninės kainos tarifo eliminuojama skirstymo paslaugos šiais tinklais kainos sudedamoji ir paliekama naudoti vartotojui pagal tiesioginę paskirtį t.y. tinklų eksploatavimo teisės aktų nustatyta tvarka ir renovacijos užtikrinimui. Išperkamų bendrai naudojamų objektų kaina nustatoma sutarties šalių susitarimu, atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų nustatytą bendrai naudojamų energetikos objektų realią vertę išpirkimo metu”.
Tai tik keletas ryškesnių epizodų iš dešimtmeti besitęsiančios komedijos, kuri vadinasi sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimas. Beje labai keistas sutapimas. Kai tik Rokas Žilinskas kovo 17 d Atominės Energetikos komisijos posėdyje užakcentavo, kad energetikai neteisėtai savinasi dalį kainos už nesuteiktas paslaugas, griežtai siūlydamas keisti įstatymą, sekančią dieną jis per 5 minutes buvo išmestas iš komisijos pirmininkų. Labai norėtusi tikėti, kad ši jo pozicija neturėjo įtakos tam kas atsitiko. Dar keisčiau, kai pristačius LSD pasiūlymą dėl būtinumo diferencijuoti elektros energijos kainą, Seimo narys V. Valkiūnas tėškė mums kaltinimą. Sodų bendrijų pirmininkai siekia kainos diferencijavimo tam, kad po to už dalį atkovotų pinigų jie pasisamdys eksploatuojančias organizacijas, o likusią dalį iš tos sumos pasisavins į savo kišenę. Pritrenkianti kai kurių seimūnų logika – visi sodų pirmininkai yra vagys, todėl geriau tegul vagia monopolistas.
Proceso realybė
Nors ir be galo dideles pastangas deda Energetikos ministerija, bet nepavyko rasti VST zonoje bendrijos, kuri realiai, be diskriminacijos, 2009 metais būtų pardavusi savo tinklą.
Alytaus rajono sodų bendrija “Luksnėnai” veltui perdavė savo tinklus RST. Dabar su kiekvienu sodiečiu sudaryta sutartis, bet naujieji šeimininkai sustatė po 6 A saugiklius ir norėdamas vienu metu žiūrėti televizorių ir elektriniu virduliu išsivirti arbatos nebegali. Mokėk pinigėlius už kiekvieną pasididintą galingumo kilovatą kaip naujas vartotojas!
Kauno rajono sodų bendrija “Pajiesys” už simbolinę vieno tūkstančio litų kainą pardavė ir naują transformatorinę ir naujus tinklus, bet sulaukė tokio pat likimo kaip ir “Luksnėnai”. Dabar bendrijos pirmininką sodininkai vaikosi su šakėmis…
Grupė Kauno sodų bendrijų 2009 m liepos 14 d raštu kreipėsi į naująjį Energetikos ministrą ir Valstybinės Kainų ir Energetikos Komisijos pirmininką, prašydami pagalbos priversti VST sudaryti tiesiogines sutartis nors su tų bendrijų subabonentais, kurių lokalieji tinklai priduoti į energetikų balansą prieš daugelį metų. Deja iki šiol ne tik kad reikalai nepasisprendė, bet netgi atsakymo išpešti nepavyko nei iš vieno adresato. Kur logika švaistytis pažadais, kad tuoj bus visi tinklai išpirkti, jei per dešimtmetį nesugebama monopolisto priversti eksploatuoti savo balanse turimus tinklus pagal civilinio kodekso reikalavimus.
Energetikos ministras pastoviai deklaruoja. “Sodų bendrijų tinklai bus išperkami esamos būklės”. “Užteks pateikti prašymą, bendrijos sprendimą parduoti ir subvartotojų sąrašą”. Kelių bendrijų pirmininkai nubėgo teikti prašymo. Pasirodo būtina iškelti visų subabonentų apskaitas prie sklypo ribos, išpirkimas bus vykdomas tik su sąlyga, kad tinklai tvarkingi ir kaina ne didesnė kaip vienas litas…. ir palaukti kol bus patvirtinta naujoji išpirkimo tvarka. Pagaliau gavom būsimos naujosios išpirkimo tvarkos projektą. Šios naujosios tvarkos esmę vainikuoja jos 35 punktas, kurio trumpa esmė tokia – kai sodininkų bendrija ir energetikos įmonė nustatyta tvarka nesutaria dėl objekto techninės būklės, kainos ir kitų išpirkimo sąlygų ir tvarkos (matomai tų sąlygų kaip ir iki šiol bus įvairių ), prašymai bus svarstomi tik kai bus pateikti visi pagal senąją tvarką reglamentuoti dokumentai. Labai norisi ministro paklausti, kam reikėjo erzinti žmones, jei ruošiamas tik toks pakeitimų projektas? Kas toje tvarkoje iš esmės naujo?
Kas pasikeitė pasikeitus LEO LT šeimininkams ?
Visi su palengvėjimu atsikvėpė, kai valstybė už 680 milijonų atsipirko iš prekybininkų savo elektros tinklus. Energetikos ministras iš savo pavaduotojų ir kitų pavaldinių suformavo RST ir VST valdybas.
Sodų bendrija “Atletas” (kaip ir daugelis kitų) toliau žaginama verčiant vykdyti elektros prekybą, nors elektros tinklai yra VST balanse. VST prijungtiems prie savo tinklo kaimo gyventojams (ne sodo bendrijos nariams) leidžia vykdyti komercinę veiklą (kepykla, autoremontas), nors jų sunaudotos elektros energijos apskaita eina per “Atleto” elektros skaitiklį. Paskutinį pusmetį kas mėnesį “Atletui” statomi reikalavimai apmokėti VST priklausančiuose tinkluose susidarančius nuostolius iki dviejų tūkstančių litų sumai.
Komercinių subabonentų, kurių sunaudojimo negali kontroliuoti “Atletas”, yra keistai maži. Bendrijos skola perlipo dešimtį tūkstančių litų. Kas mėnesį grasinama atjungimu. VST iš bendrijos pirmininkės ašarų šaiposi. Ministre, kas bus toliau?
Iki šiol panašiais atvejais Valstybinė Energetikos Inspekcija gana objektyviai gindavo vartotojus. Deja naujoji Energetikos ministerija paruošė įstatymo projektą, pagal kurį Valstybinė Energetikos inspekcija greitai bus prijungta prie Kainų komisijos. Kainų komisija visada gražiai atstovavo energetikų interesus. Ar nebus tai priežastis, dėl ko “Atletas” ir kitos bendrijos į savo skundus dėl VST savivalės, iš VEI gavo stulbinančiai prieštaraujančius teisės aktams atsakymus, kurių dėl vietos nėra galimybės šiame straipsnyje pakomentuoti.
Prie šių institucijų sujungimo projekto, gražiai dera ir Energetikos ministerijos grasinantis pareiškimas: “Sodininkų bendrijos, kurios nepageidaus parduoti elektros tinklų ( t.y. atiduoti dykai už vieną litą), privalės juos eksploatuoti taip, kad jie atitiktų techninius saugumo reikalavimus, o Valstybinė Energetikos inspekcija turės vykdyti šių objektų eksploatavimo kontrolę”. Ji ir iki šiol vykdė šią kontrolę, tik inspekcijai tapus nebe savarankiškai, kontrolė matomai bus kitokia.
Mūsų valstybėje taip jau priimta, kad pelningiausi energetikos objektai verčiami parduoti už vieną litą (Lietuvos kuras) ar net primokant kaip Mažeikių Nafta ( net jei dėl to reiktų ir galvas nupjaustyti).
Dėl daugelio skundų esame gavę palankias Valstybinės Vartotojų Teisių Apsaugos tarnybos išvadas, ginančias vartotojų interesus, tame tarpe ir dėl sutarčių sudarymo elektros energijai tiekti. Į daugelį skundų atsakymo sodininkai dar laukia ir šiandiena. Tik ar spėsime sulaukti, nes girdėti kad Teisingumo ministerijos planuose šios tarnybos išlikimo klausimas labai liūdnas.
Greitai net nebebus kam skustis dėl neteisingai skaičiuojamų kainų ar suvartojimo, neteisėtų atjungimų ar vartotojų turto kainos nustatymo ir t.t. Pabaigoje nenorom kyla klausimas, kodėl tiek ministrai, tiek kai kurių institucijų vadovai, pradėję eiti pareigas, pripažįsta problemas, energingai imasi jas spręsti, bet po metų kažkas viską susiniveliuoja ir lieka…..
Pamastymui
Situacija pasikeitė. Atsirado daug nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, kurie jau siūlo elektros energiją pigesnėmis kainomis. Gerbiami sodininkai, jei mes tokiomis sąlygomis “parduosime” savo tinklus vieninteliam monopolistui, ar vėliau galėsime tikėtis palankių, mažesnių kainų? Ligšiolinis jo elgesys to tikrai tikėtis neleidžia.
Jei savo lokaliuosius tinklus parduosime ar išnuomosime nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams, kurie siūlo savo paslaugas, atsiras reali rinka. Jie, norėdami augti, turės pasiūlyti pigesnę nei pagrindinis monopolistas kainą už pirktą užsienyje energiją. Ar ne to išsigando ir sukruto didžioji energetika? Ar ne dėl to vyksta tokia arši kova, kad jokiu būdu nebūtų sąžiningai diferencijuojama elektros energijos kaina? Ar ne dėl to tiek daug šnekama apie būtinumą liberalizuoti rinka, tačiau veiksmai keistai ir absoliučiai priešingi?
Linksmų Šventų Velykų visiems sodininkams, nors ir tinklai neišpirkti, ir elektros kaina nediferencijuota, ir pensija sumažėjo. Ankstyvą Velykų rytą pakelkim taures už tuos, kurie moka milijoninį turtą nusipirkti už vieną litą, kad jiems “gyventi būtų šviesiau”, kaip sakoma VST bukletuose.
