Sukčių byloje – garsūs pavadinimai
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vagysčių tyrimas teisėsaugininkus nuvedė iki bendrovės “Tikras kelias”, tarp kurios steigėjų – VP grupės savininkai Nerijus Numavičius ir Žilvinas Marcinkevičius. Latviškais produktais, už kuriuos nebuvo sumokėtas PVM, prekiavo didžiausi prekybos tinklai: “Maxima”, “Iki”, “Norfa”.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apskrities skyriuje nuo praėjusių metų pabaigos tiriama vadinamojo karuselinio sukčiavimo byla. Klaipėdiečiams 31 metų Mindaugui Laurinaičiui ir 45 metų Arūnui Tebelškiui bei 39 metų vilniečiui Gintarui Steponavičiui jau pareikšti įtarimai dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir kitų finansinių nusikaltimų. Negalutiniais duomenimis, iš Latvijos buvo importuota žuvų konservų daugiau nei už 5 mln. litų, o valstybei nesumokėta daugiau nei 772 tūkst. litų PVM.
Sudeginti nespėjo.
Sukčiai Vilniuje, uostamiestyje ir Panevėžyje įsteigė keletą įmonių, M.Laurinaitis surado asmenis, kurie už atlygį sutiko būti jokios veiklos nevykdančių bendrovių direktoriais ir pasirašinėti dokumentus.
Beje, dalį buhalterinių dokumentų A.Tebelškis laikė savo draugų namuose. Supratęs, kad juo susidomėjo FNTT, draugams jis liepė dokumentus sunaikinti. Bet pareigūnai apie tai sužinojo labai greitai: į A.Tebelškio pažįstamų namus FNTT darbuotojai su kratos orderiu atlėkė nespėjus visko sunaikinti. Dalis dokumentų jau buvo sukišta į krosnį – dalį apsvilusių popierių pareigūnai spėjo ištraukti. Didžioji dalis dokumentų dar buvo maiše.
Atliekant kratą paties A.Tebelškio name buvo aptiktas netikėtas radinys: viename kambaryje buvo įrengta kanapių plantacija. Narkotiniai augalai vešėjo loviuose po kaitinamosiomis lempomis.
Abu žinomi policijai
FNTT žiniomis, abu įtariamieji klaipėdiečiai jau anksčiau yra turėję reikalų su teisėsauga. Sukčiai naudojo porą aferos schemų. Vienoje dalyvavo tik klaipėdiečiai.
Fiktyvių įmonių vardu Latvijoje jiedu pirkdavo žuvų konservus, paskui išrašydavo buhalterinius dokumentus, rodančius, kad iš fiktyvių Lietuvoje registruotų firmų konservus nupirko A.Tebelškio vadovaujamos bendrovės. Vėliau šios prekės būdavo tiekiamos didiesiems prekybos tinklams.
Pagal įstatymus PVM turėdavo sumokėti įmonės, nupirkusios prekes užsienyje. Tačiau fiktyvios bendrovės šio mokesčio nemokėdavo, tad vien pagal šią schemą buvo nusukta daugiau kaip ketvirtis milijono litų PVM.
Garsios pavardės
Kitoje sukčiavimo schemoje figūravo ir viena didžiausių šalyje augalinio aliejaus tiekėjų bendrovė “Tikras kelias”. Ši įmonė siejama su VP grupe, nes tarp jos steigėjų – VP grupės savininkai N.Numavičius ir Ž.Marcinkevičius. Kartu su jais “Tikrą kelią” steigė ir Mindaugas Aniulis. Pastarasis ilgai vadovavo šiai bendrovei, o pernai ėmė vadovauti įmonei “Kauno tiltai”. Dalis “Kauno tiltų” akcijų priklauso Vakarų skirstomųjų tinklų šeimininkei “NDX energijai”, kuri savo ruožtu priklauso VP grupės savininkams. “Tikram keliui” dabar vadovauja buvusi “Utenos trikotažo” generalinė direktorė Regina Sajienė.
“Tikro kelio” pardavimo vadovas G.Steponavičius kartu su minėtais klaipėdiečiais Latvijoje pirkdavo žuvų konservus fiktyvių įmonių vardu. Paskui latviškus produktus pirkdavo “Tikras kelias”. Beje, FNTT išsiaiškino, kad vežėjai iš Latvijos konservus gabendavo tiesiai “Tikram keliui”, o ne fiktyviesiems pirkėjams. Ši įmonė latviškų produktų, už kuriuos nebuvo sumokėtas PVM, prisipirko daugiau nei už 2 mln. 200 tūkst. litų. Konservus “Tikras kelias” perparduodavo bendrovėms “Palink” (“Iki”), “Vilniaus prekyba” (“Maxima”), “Rivona” (“Norfa”), “Sanitex”.
Vėliau ši schema buvo pakeista: G.Steponavičius įsteigė bendrovę “Fresh I”. Ji tapo fiktyviu tarpininku tarp veiklos nevykdančių įmonių ir “Tikro kelio”. Prekės, kaip ir anksčiau, iš Latvijos buvo gabenamos tiesiai “Tikram keliui”. Šitaip buvo nusukta dar apie 180 tūkst. litų PVM.
Beje, taip pat sukčiavo ir latviai, pardavinėję žuvų konservus. Jie Latvijoje registruotų fiktyvių bendrovių vardu iš “Tikro kelio” pirkdavo aliejų ir savo šalyje nemokėdavo PVM.
