Prievartautojai su daktaro laipsniu

Paskutinis puolimas Amerikoje prieš moralę, padorumą ir sveiką protą pradėtas pro-pedofiliškos grupės ir kelių akademikų, kurie atvirai gina pedofiliją, kaip normą ir jos legalizavimą. Krikščioniškos moralės principus ir vertybes vadindami „kultūriniu nusikalstamumo bagažu“, o suaugusiojo norą išnaudoti vaiką – „normatyviu“, šie grobuonys, turintys daktarų laipsnius bet kokia kaina siekia sunaikinti pagrindines moralines ribas ir svarbias visuomenės normas, kurios gina nekaltus vaikus nuo nenormalių ir pavojingų suaugusiųjų.

Šių metų (2011) rugpjūčio 17-ą dieną, pro-pedofilinė grupė B4U-ACT (jų puslapis anglų kalba: http://www.b4uact.org) parėmė Baltimorėje vykstantį renginį, kuriame dalyvavo mokslininkai, profesoriai, psichinės sveikatos specialistai ir “asmenys jaučiantys potraukį mažamečiams“ (angl. “minor-attracted persons” – MAP, eufemizmas suaugusiems žmonėms, užsigeidusiems lytinių santykių su vaikais). Šie asmenys pritaria pilnamečių priekabiavimui prie vaikų – laiko, kad tai normalu ir pasisako už tai, kad Amerikos Psichiatrų Asociacija (APA) nebelaikytų pedofilijos psichine liga.

Šitame “pedofilijai draugiškame” simpoziume pasisakė tokios žymios institucijos, kaip Džono Hopkinso universitetas, Alberto Enšteino Medicinos kolegija, Harvardo medicinos mokykla ir Londono Ekonomikos ir Politikos mokslų mokykla.

Pagal pranešimą spaudai, parengtą Mett Barber, organizacijos Liberty Counsel Action viceprezidento ir dr. Judith Reisman, Laisvės universiteto teisės mokykloje (Liberty University School of Law) viešinčio teisės profesoriaus, kuris lankėsi renginyje, tarp dalyvių buvo keli pripažinti pedofilai, be to daugybė akademikų ir universitetų profesorių. Pagrindinį pranešimą pristatė dr. Fred Berlin iš Džono Hopkinso universiteto, kuris paskelbė, jog nori “visiškai paremti B4U-ACT tikslus”.

Pagrindiniai šios konferencijos akcentai susideda iš tokių nerimą keliančių pareiškimų:

• Pedofilai yra visuomenės „neteisingai pasmerkti gėdai ir demonizuoti”.

• „Dauguma pedofilų yra geri ir protingi”.

• Buvo susirūpinta dėl „apsunkinto diagnostinio vertinimo” ir „kultūrinio nusikalstamumo bagažo.”

• „Mes neprivalome kištis ar slopinti mūsų vaikų seksualumo.”

• „Vaikai natūraliai nėra negalintys sutikti” dėl sekso su pilnamečiu.

• Suaugusiojo noras turėti lytinius santykius su vaikais yra „normatyvus.”

• „Mūsų visuomenė turėtų „maksimaliai padidinti asmenines teises. …Mūsų visuomenė labai aukštos moralės, kuri nesiderina su laisve.”

• „Vakarų kultūroje į seksą žiūrima per rimtai.”

• „Anglo-amerikietiškas leidžiamo amžiaus standartas yra naujas (ir „Puritoniškas”). Europoje jis visuomet buvo tarp 10 ir 12 metų. Vyresnis amžius yra santykinai nauja ir labai keista, ypač berniukams”;

• „Tokia prielaida, kad vaikai negali duoti sutikimo, yra vedanti į nusikalstamumą ir daro gėdą”.

• Kalbėję ir dalyvavę pedofilai priėjo sutarimo bei tiki, kad pedofilai šmeižiami ir, kad pedofilija turėtų būti išbraukta iš Amerikos Psichiatrijos Asociacijos (APA), Diagnostikos ir Statistikos psichinių sutrikimų vadovo(DSM), tokiu pat būdu, kaip ir homoseksualizmas, kuris buvo pašalintas 1973 metais.

Nėra labiau moralaus įsakymo, nei apsaugoti nekaltą ir ypač beginklį vaiką. Šiomis amžinomis ir universaliomis tiesomis paremta Amerikos teisinė sistema. Kiekvienas suaugęs – ypač universiteto profesorius ar medicinos daktaras, kuris negali suvokti tokios elementarios dorovinės normos, negali nieko mokyti, konsultuoti ar gydyti, o ypač pavojingų grobuonių, turinčių apetitą vaikams.

Tai ką daro šie akademikai – t.y. aprūpina patogumais ir parama vaikų prievartautojus bei išnaudotojus – yra nesąžininga ir neetiška. Vietoj to, kad padėtų nuslopinti nesveikus išnaudotojų norus, ištaisytų jų maniakiškus potraukius ir apribotų (arba išgydytų(viltis)) jų psichinę ligą, šie specialistai prijaučia tiems monstrams ir menkina anų įvykdytą blogį. Vietoj to, jog dirbtų, kad nuslopintų bjaurastį tų pedofilų mintyse ir sielose, šie akademikai dar pakursto šias iškrypusias aistras pateisinimo, protavimo ir normalizavimo degalais.

Ir čia jų išdavystė nesibaigia. Tokie mokslų daktarai kaip Fred Berlin, Nancy Nyquist Potter ir kiti, taip pat stengiasi sunaikinti socialines vaikų apsaugas, darydami spaudimą, kad šis pavojingas iškrypimas nebūtų klasifikuojamas, kaip psichinė liga, o elgesys nebūtų skiriamas prie nusikalstamos veiklos. Iš esmės, jie gina įstatymiškai apibrėžto išprievartavimo ir seksualinių nusikaltėlių registravimo įstatymų pašalinimą, įstatymų, sukurtų apsaugoti nepilnamečius nuo suaugusiųjų seksualinio išnaudojimo, tokiu būdu nubraukiant valstybės galimybes bausti ir kalinti šiuos pabaisas. Kiek potencialių prievartautojų, kurių geismus anksčiau sulaikydavo įkalinimo baimė, visuomenės priekaištai ir seksualinių išnaudotojų registravimo įstatymai – dabar bus paskatinti pasiduoti savo iškreiptiems impulsams, padrąsinti ir apginti akredituotų mokslininkų ir pilnai apsaugoti iškastruotos teisinės sistemos.

Kažin ką Džono Hopkinso universiteto, Harvardo medicinos mokyklos ir Liuisvilio universiteto vadovai gali pasakyti apie savo profesorius, dalyvavusius pro-pedofilinėje konferencijoje ir ginančius pedofilijos “normalizavimą”? O kaip aukotojai, remėjai ir alumni, kurie palaiko šias institucijas? Ar jie informuoti, kad jų parama apmoka šių profesorių algas ir padeda skatinti šios rūšies „akademinę veiklą“? Ar tai yra „erudicijos“ lygio rodiklis ir „intelektualinė paskata“, kurią tikimės pamatyti ateityje iš šių pripažintų institucijų? Kas toliau? Konferencija apie tai, kaip grąžinti garbę ir normalizuoti prodiuserius ir vaikų išnaudotojus pornografijai?

Skaityti daugiau: http://www.americanthinker.com/2011/09/predators_with_phds.html#ixzz1tQNYBcEq

Vertė: Eglė Karpavičiūtė