Pasvaliečiai sukilo prieš danų kiaules

Lietuvoje tęsiasi karas su danų kiaulėmis. Pasvalio rajono Grūžių kaimo žmonės pasipriešino gyvenvietės pašonėje įsikūrusios daniško kapitalo bendrovės “Nissen farm” užmojams per metus užauginti 12 tūkst. riestauodegių.

Pasvaliečiai piktinasi, jog šalies įstatymai nėra palankūs žmonėms ginantis nuo srutų smarvės bei jos poveikio sveikatai.

Su bendruomene nesitarė

Oficialiai įsteigtos kaimo bendruomenės neturėję Pasvalio rajono Grūžių kaimo gyventojai rugpjūčio pradžioje akimirksniu pradėjo telkti jėgas. Skubiai vienytis juos privertė šalia gyvenvietės jau ne vienerius metus dirbančios ir augalininkyste besiverčiančios danų firmos “Nissen farm” sumanymas rekonstruoti senas fermas ir pradėti auginti kiaules.

Ką reiškia pašonėje esantis intensyviai auginamų kiaulių kompleksas, pasvaliečiai žino: kita šalyje pagarsėjusi danų bendrovė Šalnaičių kaime augina kiaules. Riestauodegių smarvės jie sako prisiuosto ir nuvykę į kaimyninį Pakruojo kraštą.

Todėl iš rajono savivaldybės atėjęs signalas apie danų ketinimus sukėlė ant kojų žmones. Ši informacija netrukus pasirodė ir vietinėje spaudoje. Gyventojai nustėro perskaitę, jog “Nissen farm” ketina auginti kiaules ir tam jau beveik įjungta žalia šviesa – Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė išvadą, kad bendrovei nereikia atlikti poveikio aplinkai tyrimo.

Bendrovė aplinkosaugininkams buvo pateikusi informaciją, jog vienu metu komplekse bus 2900 kiaulių, o per metus jie ketina išauginti apie 12 tūkst. riestauodegių. Įstatymai numato, jog poveikio aplinkai vertinimo nereikia tuomet, kai gyvulininkystės komplekse vienu metu nelaikoma daugiau kaip 3 tūkst. kiaulių.

“Niekas nesitarė su žmonėmis, tarsi mūsų čia ir nebūtų. Nuo smarvės negalėsime gyventi. Nors jie įtikinėja, kad kvapo esą nebus, kad įdiegs modernias technologijas, bet tereikia kartais nuvažiuoti į Linkuvą Pakruojo rajone ir, jeigu vėjas pučia nuo kiaulidžių, nuo smarvės nėra kur dėtis”, – piktinosi Grūžių kaimo gyventojai.

Žmonių pasipiktinimas suprantamas ir Pasvalio rajono merui Gintautui Gegužinskui. “Ruošdamiesi tokiai naujai veiklai, verslininkai turėjo kalbėtis su bendruomene. Maža to, žmonių iniciatyva pradėtų diskusijų metu pasijuto bendrovės atstovų požiūris į šalia gyvenančius žmones. Manau, kad bendravimas su gyventojais turėtų būti kitoks”, – VL sakė rajono vadovas.

Pasak Vaškų seniūnijos seniūno Kęstučio Jasėno, pavasarį bendrovės atstovai buvo užsiminę, jog jiems trūksta trąšų ir jie norėtų papildyti dirvožemį. “Bet tuo viskas ir baigėsi. Sakiau, pirmiausia tarkitės su žmonėmis. Tačiau jie ne su gyventojais, o su aplinkosaugininkais pradėjo kalbas”, – stebėjosi seniūnas.

Žmonės surinko parašus

Gyvenvietės pašonėje esančios bendrovės ketinimais pasipiktinę Grūžių bei aplinkinių kaimų žmonės puolė rinkti parašus. Savo protestą jie turėjo suspėti pareikšti per dešimt darbo dienų nuo skelbimo apie danų firmos ketinimus spaudoje pasirodymo. Buvo surinkta apie 130 parašų.
“Būtume surinkę ir daugiau, bet skubino laikas. Be to, nelabai palankus metas buvo. Į kitą kaimą buvo atvykusi ambulatorija ant ratų, tad daug žmonių išvažiavo pas gydytoją”, – sakė parašų rinkimo iniciatorius grūžietis Jonas Sakalauskas.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento išvada, jog nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo, pasipiktinę žmonės rašte išdėstė argumentus, kodėl priešinasi “Nissen farm” ketinimams auginti kiaules.

Gyventojai nesupranta, kaip leidžiama rekonstruoti fermą ir intensyviai auginti kiaules, jeigu iki gyvenvietės nėra net reikalaujamos sanitarinės apsauginės 500 metrų zonos. O gyvenvietę vandeniu aprūpinantis vandens gręžinys, anot jų, išvis tėra už 200 metrų nuo fermos.

Žmonės taip pat baiminasi, kad srutos gali užteršti gruntinius vandenis ir Mūšos upę. Fermos, kurias ketinama rekonstruoti, yra ant Linkuvos kalvagūbrio. Todėl jie mano, kad srutos gali lengvai patekti į melioracijos magistralinį kanalą, o toliau – ir į Mūšos upę. Be to, gali būti užteršti ir pakalnėje arti žemės paviršiaus esantys gruntiniai vandenys bei šuliniai.

“Bet mes ne ant danų labiausiai pykstame, o ant mūsų valdžios, kuri išleido įstatymus, nesuteikiančius galimybės mums, gyvenantiems savo šalyje, apsiginti. Aplinkosaugininkai sako, jog, išduodant leidimą, į skleidžiamus kvapus neatsižvelgiama, nes to nereglamentuoja įstatymas. Tačiau sveikatos specialistai aiškiai sako, jog kvapai gali sukelti kvėpavimo takų, akių bei kitas ligas”, – skylėtais šalies įstatymais piktinosi J.Sakalauskas.

Agronomu kolūkyje, kurio fermas prieš kurį laiką įsigijo “Nissen farm”, dirbęs J.Sakalauskas atkreipė dėmesį, jog sovietiniais laikais ne taip intensyviai buvo auginamos kiaules, o srutos išbarstomos maždaug 5 tūkst. ha laukuose. Tad kvapas gyvenviečių nepasiekdavo. Anot jo, danų bendrovė dabar tiek žemės neturi.

Aplinkosaugininkė įžvelgė emocijas

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė VL sakė, jog departamentas gavo grūžiečių protesto raštą, kuriame išdėstytas jų susirūpinimas ir dėl artimo atstumo, ir dėl geriamojo vandens, ir dėl savo sveikatos. Tačiau aplinkosaugininkė pareiškė jame įžvelgianti daugiau emocijų nei pagrįstų argumentų.

A.Plančiūnaitė sakė, jog gautas ir Pasvalio rajono savivaldybės raštas, kuriame išsakoma nuomonė, kad nereikėtų leisti “Nissen farm” laikyti kiaules netoli gyvenvietės. Tačiau ir gyventojų poziciją palaikančios vietos valdžios rašte jai pasirodė esant daug emocijų.

“Mes nustatėme, kad poveikio aplinkai vertinimas nereikalingas. Tokią atrankos išvadą, kaip reikalaujama, pateikėme apskričiai, savivaldybei, Visuomenės sveikatos centrui ir kt. Kai gyventojai per 10 darbo dienų pareikš prieštaravimus dėl šios išvados, tada mes turime kviesti tų visų suinteresuotų subjektų susitikimą ir dar kartą apsvarstyti”, – aiškino aplinkosaugininkė.

Rajono valdžia lauks specialistų vertinimo

Aplinkosaugininkams leidus danų kapitalo įmonei veikti be poveikio aplinkai vertinimo studijos, Panevėžio apskrities visuomenės sveikatos centras pareikalavo, kad “Nissen farm” atliktų poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

“Mes palaikome piliečių interesus ir ginsime jų poziciją. Turime praktikos: Panevėžio rajone yra kiaulininkystės kompleksas, ir kvapas vis dėlto labai jaučiamas”, – VL tvirtino centro direktorius Eugenijus Vilčinskas.

Anot jo, poveikio visuomenės sveikatai vertinimą turės atlikti licencijuoti specialistai, turės būti atliktos visos numatytos procedūros.

Meras G.Gegužinskas sakė, jog remsis sveikatos apsaugos ministro 2001 metais priimtu įsakymu “Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo”, kuris leidžia vietos valdžiai inicijuoti sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymą. Gavus visų specialistų vertinimus, rajono taryba turėtų priimti sprendimą ir nustatyti sanitarinės apsaugos zoną.
“Įsakyme parašyta, kad tiems objektams, kuriems poveikio aplinkai tyrimas nėra būtinas ir kuriuose auginama nuo 12 iki 54 tūkst. kiaulių, nustatoma sanitarinė apsaugos zona – 1 km. Bendrovė pateikia informaciją, jog per metus išaugins 12 tūkst. kiaulių.

Tad koks atstumas turi būti? Iškilus ginčytinai situacijai, reikia atsakingų darbuotojų, Visuomenės sveikatos centro specialistų išvadų”, – pasinaudoti minėtame įstatyme numatyta galimybe sieks rajono valdžia. Ar sprendimas bus palankus gyventojams, priklausys nuo specialistų vertinimų ir išvadų.

“Koks bebūtų verslas, jis neturi pažeisti gyventojų interesų. Reikia suprasti žmones, kurie baiminasi dėl srutų skleidžiamo kvapo. Neseniai kalbėjausi su verslininkais, kurie dalyvavo šventėje prie Lietuvos ir Latvijos pasienio esančioje kavinėje. Tądien nuo Šalnaičių kaime esančios agrofirmos, nuo kavinės esančios už 5-6 km, pūtė vėjas, ir verslininkai sakė jutę aštrų kvapą”, – sakė G.Gegužinskas.

Sužinoti, ką “Nissen farm” veiks toliau, VL sužinoti nepavyko. Telefonu atsiliepęs ir lietuviškai pasisveikinęs bendrovės savininkas Hansas Kristianas Nissenas maloniai nukreipė išsamiau kalbinti komercijos direktorių Artūrą Girdenį. Tačiau komercijos direktorius, savo kalbomis susitikime su bendruomene sukėlęs žmonių pasipiktinimą, atšovė, jog nėra įpareigotas kalbėtis su žiniasklaida.