Parlamentarų žemgrobių pavardės bus atskleistos Seimui nurodžius
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Valentinas Junokas teigia, kad tarnyba atskleis Seimo narių, galėjusių dalyvauti žemės sklypų grobstyme, pavardes parlamentui nurodžius tai padaryti.
“Jeigu Seimas imsis spręsti kokiu nors norminiu aktu, kad būtina tuos sąrašus paviešinti, jie bus paviešinti”, – teigė V.Junokas po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu pirmadienį.
Vėliau V.Junokas patikslino, kad Seimas turi priimti politinį sprendimą, nes STT baiminasi galimų teisminių procesų, jei nepasitvirtintų įtarimai dėl galimo parlamentarų dalyvavimo žemės sklypų grobstyme.
STT vadovas tikisi, kad visos bylos, susijusios su sklypų grobstymu, bus baigtos dar šiemet.
Apie galimą kai kurių parlamentarų įsipainiojimą į žemės sklypų skandalą STT vadovas užsiminė dar vasarą, vos jam kilus.
Kiek anksčiau V.Junokas yra teigęs negalintis įvardinti Seimo narių pavardžių, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija ir siekdamas užkirsti kelią galimam nusikaltimo pėdsakų paslėpimui.
Iš viso į žemės sklypų skandalą, anot V.Junoko, gali būti įsipainioję 8-12 parlamentarų.
Dalyvaudami specialios Ministro Pirmininko sudarytos darbo grupės veikloje, STT pareigūnai jai pateikė išsamius, susistemintus ir pagal parengtą metodiką išanalizuotus duomenis apie visų apskričių viršininkų administracijų vadovų ir darbuotojų, miestų ir rajonų savivaldybių administracijų darbuotojų, matininkų, Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos ir joms pavaldžių institucijų darbuotojų bei visų šių asmenų giminaičių turimus žemės sklypus. Gavusi šiuos duomenis, darbo grupė nustato tirtinus atvejus ir priima sprendimus dėl tolesnės eigos.
STT gali tirti ir tiria tik tuos atvejus, kai valstybės tarnautojai, atsakingi už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, įtariami padarę tokius įstatymų pažeidimus, už kuriuos nustatyta baudžiamoji atsakomybė. 2003 m. STT pradėjo 18 tokių ikiteisminių tyrimų, dar keletas bus pradėti artimiausiu metu. Du tyrimai buvo nutraukti prokuroro nutarimu, vienas jau perduotas nagrinėti teisme.
Tik prasidėjus vadinamajam sklypų skandalui, STT teigė, kad, siekiant patikimų rezultatų, giluminio problemos sprendimo, reikės nemažai laiko, įvairių ekspertų darbo, efektyvaus skirtingų institucijų bendradarbiavimo.
STT pažymi, kad vieši spekuliatyvūs pareiškimai dėl tyrimo vilkinimo ir tendencingumo, bandymai politizuoti teisėsaugos institucijų darbą daugiau kliudo, nei padeda efektyviai ir nešališkai ištirti šią sudėtingą ir Lietuvos žmonėms itin aktualią problemą.
Skandalas dėl žemėtvarkos valdininkų piktnaudžiavimo dalijant sklypus kilo birželio pradžioje.
Rugsėjį žiniasklaida pranešė, kad padaugėjo atvejų, kai žemės sklypai yra mainomi į pagal vertę nelygiaverčius daiktus: muzikos instrumentus, motorolerius, buities apyvokos techniką, žemės ūkio produktus. Teigiama, kad tokiu būdu nuosavybę bando perleisti tie žemės turėtojai, kurie ją įsigijo apeinant įstatymus ar kitais abejotinais būdais.
Notarai tokias mainų sutartis tvirtino, nes jas sudaryti leido Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas.
