Masinis sekimas – tarp mitų ir realybės

Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo pokalbių pasiklausymo, jų išviešinimo, tačiau būgštauti dėl nežabotos kontrolės kol kas nėra pagrindo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad gyventojų pokalbių nėra masiškai klausomasi. Tuo tarpu Lietuvos Prezidentas mano, kad neteisėtai klausomasi net ir jo pokalbių. Telekomunikacijų operatoriai neteikia jokios informacijos apie savo pagalbą operatyvinės veiklos darbuotojams. Specialistai teigia, kad šiuolaikinė technika leidžia įrašinėti bet kurio asmens pokalbius, jam apie tai nežinant. Kyla klausimas: kuo tikėti?

Kaip nuteka informacija?

Rolandas Paksas teigė buvęs priblokštas, kai žurnalistai jo paklausė apie skambutį rinkimų kampanijos rėmėjui Jurijui Borisovui Naujųjų metų proga. Nei Valstybės saugumo departamentas, nei prokurorai nebuvo viešai paskelbę, kad R.Paksas bendrauja su J.Borisovu, bet kai kurie žurnalistai apie tai žinojo. Aišku, negalime atmesti versijos, kad viena žurnalistė tiesiog blefavo.

Po to, kai VSD vadovas Mečys Laurinkus paskelbė, kad turi apie 2000 įrašytų pokalbių, susijusių su asmenimis, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, dauguma Seimo narių, kurie pirmieji apie tai išgirdo, neatrodė šokiruoti.

Turint galvoje, kad ne visuose įrašytuose pokalbiuose yra kalbų apie slaptą informaciją, piktus kėslus ir t.t., reiškia, kad tų įrašų buvo ir daugiau. M.Laurinkus tvirtino, kad visuotinis sekimas Lietuvoje nevykdomas. “Kas kaltas, kad pliurpiama į visas puses”, – sakė jis.

VSD teigia, kad tiriant vadinamąsias “grėsmes nacionaliniam saugumui” pokalbių nebuvo masiškai klausomasi. Vėliau Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija patvirtino, kad pokalbiams buvo gauti teisėjų leidimai, o Prezidento pokalbių nebuvo klausomasi. Tiesiog jis kalbėjo su tais asmenimis, kurių pokalbių klausytasi.

Saugumas nediskutuoja

Kur kas svarbesnis klausimas, ne kodėl Prezidento klausomasi ar kodėl tie įrašai nesunaikinami (kaip reikalauja įstatymai), bet kodėl apie tai sužino žurnalistai.

“Kauno diena” pateikė du klausimus Valstybės saugumo departamentui: kaip galėjo atsitikti, kad Prezidentas R.Paksas apie savo pokalbį su J.Borisovu (turimas galvoje naujametis sveikinimas) sužinojo iš žurnalistų?; ar dar kuri nors teisėsaugos institucija turėjo informaciją, kad R.Paksas skambino J.Borisovui? Jei ne, ar informacija galėjo nutekėti tik iš VSD?

Gautas toks atsakymas: “Valstybės saugumo departamentas Lietuvos Respublikos Prezidento atžvilgiu operatyvinės veiklos nevykdo ir valstybės vadovo pokalbių nefiksuoja”.

“Vien tai, kad R.Paksas greičiausiai lėks iš Prezidentūros, nereiškia, kad gali būti pažeidžiamas Operatyvinės veiklos įstatymas – negali būti viešinami pokalbiai, kuriems klausytis buvo išduota sankcija. Tai, kad žurnalistai žino operatyvinės veiklos metu įrašytų pokalbių turinį, kol jie neatsidūrė baudžiamojoje byloje, rodo, kad teisėsaugos ir specialiųjų struktūrų darbe kažkas ne taip. Tačiau nereikėtų manyti, kad sekama masiškai, nes to niekam nereikia”, – sakė nenorėjęs skelbti pavardės teisininkas.

Reglamentuoja Komunikacijos įstatymas

Ar kas nors gali pasakyti, kiek Lietuvoje oficialiai yra pasiklausymo technikos? Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) juridinio skyriaus vedėjas Tomas Lamanauskas teigė, kad RRT nesertifikuoja operatyvinę veiklą vykdančių institucijų, tarp jų ir VSD, naudojamos aparatūros.

“Technikai, skirtai fiziškai prijungti prie operatorių tinklų, mūsų leidimo nereikia. Pasiklausymo galimybę reglamentuoja Komunikacijų įstatymas, kur kalbama apie pokalbių sekimą

Kai yra motyvuotas teismo sprendimas, telekomunikacijų operatoriai privalo sudaryti techninę galimybę operatyvinės veiklos darbuotojams, kvotos ir tardymo organams įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalinga įranga įsigyjama valstybės lėšomis”, – sakė T.Lamanauskas.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) informavo, kad žmogus, įtaręs, kad jo pokalbių klausomasi, gali kreipti į operatorių, pvz., “Lietuvos telekomą”. Jei klausomasi neteisėtai, galima kreiptis į teisėtvarkos instituciją, tačiau sunku patarti, kaip tai sužinoti. Jei tai daroma teisėtai – nėra tikimybės, kad operatorius ar operatyvinės veiklos subjektas atskleis, kodėl klausomasi pokalbių, teigė VDAI darbuotojai.

Bijo prarasti darbą

“Norite būti tikras, kad jūsų nesiklauso? Gyvenant civilizacijos sąlygomis, tai neįmanoma. Tam reikėtų ne tik atsisakyti telefonų, kompiuterių, bet ir visiškai nusirengti, nusikirpti plaukus, išsirauti dantis ir panirti į vandenį. Tada jūsų tikrai niekas nepasiklausys. Jei žmogus gyvena visuomenėje, apie jį tam tikros tarnybos gali žinoti viską”, – sakė apie šią sritį išmanantis specialistas.

Anot jo, telefoniniai pokalbiai yra pasiklausomi padedant operatoriams. “Fiksuotas ryšys labai lengvai gali būti sekamas. Lengva nustatyti, iš kokio telefono skambinama, kas skambino. Balso atpažinimo sistemos tiksliai nustato, kas kalbėjo. Mobiliojo ryšio telefonai taip pat sekami. Nors signalas skaitmeninis, dabartinei technikai tai nesudaro problemų”, – teigė jis.

Anot jo, negalima vadinti mitu teiginio, kad, net išjungus mobiliojo ryšio telefoną, jis gali tarnauti kaip pasiklausymo priemonė.

Šiuolaikinių mobiliųjų telekomunikacijų specialistą stebina dabartinė situacija. “Nesilaikoma įstatymų, painiojamos sąvokos. Jei pokalbio iniciatorius yra Prezidentas, o jo pokalbio klausomasi, bet sakoma, kad jo nesiklausoma, tai apie ką galime kalbėti”, – sakė pašnekovas, atsisakęs susitikti ir neleidęs skelbti jo pavardės. “Dėl to tik prarasčiau darbą, užsakymus”, – teigė jis.

Įsigyti įrangą nėra sudėtinga

Pasiklausymo priemonės – “blakės”, radijo mikrofonai, GSM ryšio skeneriai. Bet kokią šnipinėjimo įrangą galima įsigyti interneto parduotuvėse, o paprasčiausią “blakę” pagamins bet kuris elektronikos studentas.

Vartotojai nežino apie visas funkcijas jų telefono aparatuose. Kai kurios bendrovės giriasi gaminančios aparatus, kurių neįmanoma paklausyti, bet tai turbūt tik laiko klausimas.

Mobilieji telefonai, galintys tyliai atsakyti į skambutį, yra puikūs pasiklausymo įrenginiai. Tokį telefoną galima nesunkiai paslėpti patalpoje, vėliau surinkti jo numerį ir klausytis svetimų pokalbių. Daugelyje dabartinių mobiliojo ryšio telefono aparatų garso skambutį galima nesunkiai išjungti, o kai kuriuos naujesnius galima įjungti į automatiško skambučio atsakymo režimą.

Įprastas telefonas šiam reikalui nelabai tiks. Reikia prijungti išorinį mikrofoną, kokie naudojami laisvų rankų įrangoje.

Operatoriams ne viskas patinka

Mobiliojo ryšio bendrovės nenori kalbėti apie pasiklausymo technologijas, bet dabartinė tvarka, atrodo, jiems kelia nerimą. Pavyzdžiui, 2002 metais parodos “Infobalt” metu “Bitės” atstovo paskaitoje apie operatorių veiklą reguliuojančius įstatymus buvo kalbama ir apie pasiklausymą.

Diskutuota, kas ir kaip užtikrina, kad klausomasi tik turint teismo sankciją, pažymėta, kad dėl to VSD ginčijasi net su Aukščiausiojo teismo teisėjais. “Bitė” siūlė koreguoti Operatyvinės veiklos įstatymą, Baudžiamojo proceso kodeksą, detaliai įstatymuose aprašyti galimybės klausytis pokalbių tvarką.

Pasiklausymo skandalai Lietuvoje

2002 metais pasiklausymo įranga aptikta Panevėžio mero Valdemaro Jakšto darbo kabinete. “Blakę” po žurnalinio staliuko viršumi rado Savivaldybės darbuotojai, pasitelkę privačią saugos tarnybą. Buvo kilę įtarimų, kad iš Savivaldybės nuteka informacija. Pokalbių iš mero kabineto buvo galima klausytis iki 100 metrų spinduliu.

2001 metų gegužę į spaudą pateko telefono pokalbių išklotinės, kuriomis remiantis su nusikalstamu pasauliu buvo susietas tuometinis Socialliberalų frakcijos Seime seniūnas Gediminas Jakavonis. Teigta, kad jis dažnai skambindavo Kauno irklavimo klubo “Yris” prezidentui Juozui Gurevičiui, o pastarasis iškart po to skambindavo nusikalstamo pasaulio veikėjui Vidmantui Gudzinskui, pravarde Guzas.

G.Jakavonis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas išsiaiškinti, kokiu būdu į spaudą pateko pokalbių išklotinės. Jis pareiškė turįs įtarimų, kad tai VSD darbas. VSD kaltinimus vadino nepagrįstais ir vertino kaip mėginimą politizuoti departamento veiklą.

Parlamentaras paneigė kaltinimus

2001 metais Seimo narys Jonas Jučas pareiškė įtariąs, jog klausomasi jo pokalbių vyriausybinio ryšio telefonais. Jam atrodė, kad kitiems asmenims tapo žinomas jo privataus pokalbio telefonu turinys.

Vyriausybinio telefono ryšio linija gali naudotis kiekvienas Seimo narys. Ja galima paskambinti tiesiogiai bet kuriam valstybės pareigūnui. Šias linijas aptarnauja vyriausybinio ryšio centras, kuris yra Valstybės saugumo departamento padalinys.

Netrukus VSD gavo J.Jučo raštą, kuriame jis paneigė spaudoje skelbtus savo kaltinimus, esą Lietuvos specialiosios tarnybos klausosi jo pokalbių. Keli ankstesnės kadencijos Seimo nariai taip pat yra nuogąstavę, kad kažkas klausosi jų pokalbių telefonu, tačiau šie įtarimai nepasitvirtino.

Klausytasi Rusijos ambasados darbuotojų

2003 metais slapta pasiklausymo įranga rasta Anykščių savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Juodelio kabinete, po darbo stalu. Rajono meras Darius Gudelis kreipėsi į VSD bei Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydamas ištirti įrangos atsiradimo aplinkybes. Jis taip pat paprašė patikrinti kitus Savivaldybės administracijos vadovų darbo kabinetus. Tačiau šis skandalas taip ir nuslopo.

Turbūt dar ne visi užmiršo garsiojo šnipo Eugenijaus Jonikos istoriją. Jo buvęs advokatas Kęstutis Stungys netikėtai tiesioginėje televizijos laidoje pareiškė, kad siekiant sulaikyti šnipinėjimu įtariamą žmogų buvo klausomasi net Rusijos ambasados telefonų. Ambasados turi neliečiamybės statusą, tačiau, K.Stungio teigimu, buvo duotas teisėjo leidimas klausytis diplomatų pokalbių. Rusijos ambasada į “Kauno dienos” prašymą atsakyti, ar pokalbių buvo klausomasi, neatsakė.

Atrodo, kad nuo pasiklausymo nėra apsaugotas ir VSD. Prieš keletą metų VSD paprašė, kad jam būtų skirtos saugesnės patalpos nei iki šiol. M.Laurinkus teigė, kad nesudėtinga pasiklausyti, kas vyksta VSD. Tereikia išsinuomoti priešais esantį butą. Dar vienas nurodytas minusas – netoli Vytenio gatvės, kur įsikūręs VSD, yra Baltarusijos ambasada bei viešbutis “Centrum”.

Dalis gyventojų jaučiasi sekami

Pernai gruodį agentūra “Spinter” atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Paaiškėjo, kad mažiausiai pokalbių pasiklausymui pritaria jauniausios amžiaus grupės (18-25 metai) atstovai. Teisėsaugininkų piktnaudžiavimus pasiklausymo galimybėmis dažniau įtaria moterys bei jaunesni nei 45 metų respondentai.

Net 27,3 proc. tyrimo dalyvių teigė susidūrę su situacijomis, kada buvo pasiklausoma jų pokalbių ar skaitoma korespondencija, o 6,3 proc. įsitikinę, kad tai yra daroma nuolat. 58,2 proc. respondentų teigė neįtarę, kad klausomasi jų pokalbių ar skaitoma jų korespondencija. Dažniau jaučiasi sekami 30-40 metų, Vilniaus ir Kauno gyventojai.

Technika vis tobulėja

Daug rašyta, kad JAV vyriausybė naudojasi tarptautinių pasiklausymo stočių tinklu nesąžiningai siekdama savo šalies kompanijoms suteikti pranašumų prieš jų konkurentus. Kalbama apie masinio sekimo sistemą “Echelon”, kurią kontroliuoja JAV kartu su Britanijos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos spec. tarnybomis.

Sistema atpažįsta ir klausosi sekamų žmonių telefono pokalbių. Tam naudojant povandeninius laivus pasiklausymo įrenginiai yra prijungiami prie povandeninių ryšių kabelių. Teigiama, kad informacijos rinkimui yra naudojama ne mažiau kaip 120 ryšių palydovų. Kai kurie šaltiniai teigia, kad prie šio projekto prisijungė ir visos 15 dabartinių ES šalių.

1998 metais Britanijos laikraštis “The Guardian” rašė, kad per pastaruosius 10 metų “Echelon” sistema buvo automatizuota ir pakeitė šimtus tūkstančių pasiklausymo operatorių, anksčiau dirbusių telekomunikacijų sekimo tarnybose. Didžiausia “Echelon” bazė yra Didžiojoje Britanijoje.