“Lietuvos telekomas” pažeidžia susitarimus (arba: Telekomo „Titanikas“ skęsta)

Mūsų Konstitucijos, kurią Lietuvos piliečiai priėmė referendumu antrame skyriuje konkrečiai apibrėžtos piliečių pagrindinės teisės. 23 straipsnis skelbia: “Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama”. Kaip šis straipsnis taikomas praktikoje? Prieš parduodant telekomą, visos valstybinės institucijos tame tarpe Seimas ir Vyriausybė ne vieną kartą įvairiomis formomis buvo informuoti, kad telekomo tinklai nėra 100% valstybės nuosavybė, kad dalis tinklų priklauso privačiam sektoriui. Minėtos valstybinės institucijos į raštus neatsakinėjo. Pradėjom belstis į visas duris. Pradžioj iš mūsų šaipėsi, kad ieškom to kas mums nepriklauso. Tik po Prezidento įsikišimo, formaliai buvo pripažinta, kad valstybinis turtas būtų atskirtas nuo privataus. Daugiau nieko nedarė nei Vyriausybė nei kitos valstybinės institucjos. Beveik du metus kantriai ir įkyriai rašinėjom raštus, dalyvavome įvairiuose susitikimuose su Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, prokuratūros atstovais, bet reikalai iš mirties taško nejudėjo. Nerasdami išeities, pradėjom varstyti teismų duris, bet ten, norint ieškoti teisingumo, reikia turėti ne vieną maišą pinigų. Be to, pagal tuometinę tvarką, į teismą reikėjo duoti firmą, kuri iš vyriausybės nupirko telekomą. Pralaimėjimas teisme garantuotas, nes pardavimo sutartyje nėra punkto, kuris nurodytų firmai apie privačių tinklų išpirkimą iš gyventojų. Antra vertus, mūsų nuosavybę pardavė Vyriausybė Seimo pritarimu. Nusižengdami galiojusiam įstatymui, į teismą padavėm Vyriausybę. Teismų maratonas buvo neilgas, nes sprendimai buvo trumpi ir griežti: “Vyriausybę į teismą paduoti negalima”. Gavus galutinį ir neapskundžiamą teismo sprendimą, 1999-12-12d. visą medžiagą išsiuntėm į Europos žmogaus teisių teismą, o 2000-01-06d. Vyriausybė priėmė nutarimą išpirkti privačius tinklus iš gyventojų. Tas nutarimas buvo labai nepriimtinas savininkams. Už savo lėšas telefono tinklus yra įsivedę apie 300 tūkstančių gyventojų, o atsiskaityta maždaug su 4000 gyventojų. Konstitucijos 46 str., skelbia: “Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus”. Ką kalbėti apie kitas instancijas, jei Konstitucinis Teismas pripažino ir įteisino privačios firmos monopolį iki 2003 metų sausio pirmos dienos (kalbu apie telekomo pardavimą). Konstitucinis Teismas įteisino o Vyriausybė taip apgynė vartotojo [Lietuvos piliečio] interesus, kad užsienio firma vartotojams padarė milijardinius nuostolius ir išsikraustė iš Lietuvos. Palyginkite buvusius telekomo įkainius su šiandieniniais ir sužinosit padarytos žalos dydį. Atkreipkite dėmesį į išvis be jokio ryšio likusių žmonių skaičių. Tai yra konkretus pavyzdys, kaip mūsų aukščiausios valdžios institucijos laikosi Konstitucijos. Galima būtų apie tai ir nekalbėti, jei šie procesai nevyktų ir šiandien. Kuomet rašėme apie privačių telekomo tinklų pardavimą ir neatsiskaitymą, kartu rašėme ir apie dujų, elektros tinklus bei kitas komunikacijas, prašėme kad būtų priimtas nutarimas dėl visų privačių tinklų išpirkimo. To Vyriausybė nepadarė, o Seimas ir kitos institucijos, kaip joms ir pridera, “užsikimšo ausis”. Parduodami dujų tinklai, elektros tinklai, o su savininkais atsiskaityti nenorima, arba sudaromos tokios sąlygos, kad neitum ir neieškotum. Mažeikių naftos pardavimas išvis pasidarė tabu. Tuomet piliečių protesto akcijas laikė Tautos kvailumo išraiška, o šiandien ji bejėgė, nes tie kas apiplėšė Tautą, šiandien yra aukščiausiuose valdžios postuose. Jie piliečius ir toliau laiko “žemės kirminais, šunauja, runkeliais”. Šiandien, po 14 metų nedrąsu kalbėti apie žemės ir nekilnojamojo turto sugražinimą savininkams, nes valdininkai savąją jau susigražino ir dar svetimą turtą pasiglemžė. Kaip šias problemas sprendė kaimyninės valstybės – kalbėti “nekultūringa”.

Žmogaus Teisių Konferencijos pranešimas
Pranešimą skaitė – Lietuvos piliečių sąjungos tarybos narys Juozas Vaikšnoras

Išsaugoti klientus bandoma kainų karu

Į konkurenciją su monopolininku metęsi operatoriai teigia, jog vartotojai netrukus gali sulaukti naujos telefoninių pokalbių kainų griūties

Praėjus vieneriems metams po fiksuoto telefono ryšio rinkos liberalizavimo, “Lietuvos telekomui” kol kas neatsirado lygiaverčio konkurento. Atvirkščiai, jų yra netgi mažiau, negu prognozuota. Tačiau rinkos ekspertai neabejoja, kad po 2-3 mėnesių atsiras net keli nauji operatoriai, todėl mažinti pokalbių tarifus “Lietuvos telekomą” privertė artėjanti konkurencija. Taip pat pabrėžiama, kad fiksuoto ryšio pokalbių kainos ateityje tik mažės.

Prognozės nepasitvirtino

Lygiai prieš metus prognozuota, kad fiksuoto telefono ryšio rinkoje atsiras apie 18 naujų operatorių. Tačiau per tą laiką su “Lietuvos telekomu” pradėjo konkuruoti tik “VP Grupės” koncernui priklausanti bendrovė “Eurocom”. Anot šios įmonės direktoriaus Kęstučio Skrebio, tarp gyventojų “Eurocom” abonentų kol kas yra nedaug, nes bendrovė pagrindines pajėgas iš pradžių sutelkė darbui su įmonėmis. Per mėnesį “Eurocom” abonentai prakalba apie 1 mln. minučių.

Balso telefonijos versle po 2-3 mėnesių atsiras ir dar keli operatoriai, kurie taip pat teiks fiksuoto telefono ryšio paslaugas. Arčiausiai šio tikslo yra nuosavus tinklus turinti UAB “Nacionalinis telekomunikacijų tinklas”. Šią įmonę pernai įsteigė 13 įvairių šalies miestų kabelinės televizijos.

“Nenorėčiau pasakyti tikslios datos, kada realiai tapsime rinkos žaidėjais. Kol kas testuojame įrangą, be to, dar nepasirašytos kai kurios sutartys”, – “Kauno dienai” sakė “Nacionalinio telekomunikacijų tinklo” direktorius Vytautas Andriulionis.

Išlaikys monopoliją

“Eurocom” vadovas K.Skrebys prognozuoja, kad tarp agresyvių rinkos žaidėjų bus ir mobiliojo ryšio operatorė “Tele2”, kurios dukterinė įmonė “Tele2 fiksuotas ryšys” kartu su kitomis bendrovėmis bandys pasidalyti balso telefonijos pyragą. “Dabar vyksta šios rinkos perskirstymas”, – “Kauno dieną” tikino “Eurocom” vadovas ir pridūrė, kad atsižvelgiant į Europos valstybių patirtį, buvę monopolininkai, kaip Lietuvoje telekomas, vis vien valdys rinkos liūto dalį.

“Kitiems operatoriams pavykdavo užvaldyti ne daugiau kaip 10 proc. rinkos”, – sakė K.Skrebys.

Kiek optimistiškiau “Kauno dienai” alternatyvių operatorių galimybes prognozavo “Tele2” komercijos direktorius Pranas Kuišys. Jo nuomone, Vakarų Europoje iš nacionalinių monopolininkų kiti operatoriai, priklausomai nuo šalyje galiojančių verslo sąlygų, atimdavo 5-30 proc. rinkos.

“Tačiau Lietuvoje pelningai galima dirbti tik plėtojant tarptautinius pokalbius ir fiksuoto ryšio pokalbius, kai skambinama į mobiliuosius telefonus”,- įsitikinęs P.Kuišys.

Švedijos koncerno “Tele2” įmonės fiksuoto ryšio paslaugas teikia 23 Europos valstybėse.

Gali likti tas pats numeris

Pagal galiojančią tvarką, gyventojas, norėdamas tapti kito operatoriaus abonentu, gali išsaugoti savo abonento numerį. Tai “Kauno dienai” patvirtino ir “Lietuvos telekomo” Kauno regiono centro skyriaus viršininkas Juozapas Mažeika. Tiesa, galioja ir viena išlyga, kad ten, kur nėra skaitmeninės telefono linijos, persikėlus gyventi kitur, numeris tikrai pasikeis. Skaitmeniniu ryšiu naudojasi apie 93 proc. “Lietuvos telekomo” abonentų”, – teigė J.Mažeika. Telefono numerio išsaugojimas yra nemokama paslauga. Tai patvirtino ir “Eurocom” vadovas K.Skrebys.

Pelnas nuolat mažėja

Pastaraisiais metais “Lietuvos telekomo” pelnas tik mažėjo. Monopolio metu nuolat kelti abonentiniai mokesčiai ir pokalbių tarifai atgrasė tūkstančius klientų, tarp kurių didžioji dalis – gyventojai.

Finansų maklerio įmonės “Finasta” finansų analitikas Robertas Zapolskas mano, kad “Lietuvos telekomui” prireiks ne vienerių metų, kad atgautų vartotojų pasitikėjimą. “Dabar bendrovė skiria didžiules lėšas šiam tikslui pasiekti”,- sako R.Zapolskas.

Be to, pasak R.Zapolsko, mažindamas iki 35 proc. tarpmiestinio fiksuoto ryšio tarifus, “Lietuvos telekomas” šiuo metu reaguoja į mažųjų rinkos žaidėjų veiksmus ir siekia būti patrauklus. 2002 metais “Lietuvos telekomo” grynasis pelnas siekė 67 mln. litų, nors 2001-aisiais įmonės grynasis pelnas buvo 181 mln. litų. Praėjusių metų trijų ketvirčių finansiniai rezultatai rodo apie 28 mln. litų nuostolį, bet jis, pasak finansų analitikų, susijęs su “Lietuvos telekomo” turto perkainojimu, o ne su tiesiogine veikla. “Vis dėlto, fiksuoto ryšio rinkoje “Lietuvos telekomo” pajamos sumažėjo apie 20 proc., palyginti su 2002-aisiais metais.

Anot “Lietuvos telekomo” atstovės spaudai Violetos Ulevičienės, bendrovė savo finansinius rodiklius skelbia du kartus per metus, nes įmonės akcijos kotiruojamos tarptautinėje Londono biržoje. Vasarį įmonė turėtų paskelbti, kiek jai pavyko susigrąžinti prarastų klientų, kai nuo pernai gruodžio 1-osios paskelbtos akcijos metu gyventojai už 1 lito mokestį galėjo vėl naudotis bendrovės paslaugomis. Iki to laiko, norint sugrįžti pas monopolininką, reikėdavo sumokėti net 20 Lt.

Kainos nepasiekė žemutinės ribos

Kainų griūtį prognozuoja visi be išimties “Kauno dienos” kalbinti pašnekovai. “Europos valstybių patirtis rodo, kad tarpmiestinių pokalbių kainos yra labai artimos vietinių pokalbių kainoms”, – akcentavo “Tele2” komercijos direktorius P.Kuišys.

Pagal “Lietuvos telekomo” nustatytus tarifus, vietiniame tinkle piko metu už pokalbio minutę mokama 0,12 Lt. Nuo šių metų pradžios bendrovė pristatė naują tarpmiestinių pokalbių planą, pagal kurį privatiems ir verslo abonentams pokalbių kaina piko metu (darbo dienomis 7-20 val.) sumažės daugiau nei 50 proc. – nuo 26 iki 12 centų už minutę. Ne piko metu abonentai už vietinių pokalbių minutę moka 3 centus, o tarpmiestinių – 9 centus.

“Tačiau kainoms dar yra kur trauktis”, – neabejojo V.Andriulionis.

Alternatyvūs operatoriai sako, kad jų paslaugų kainos yra panašios kaip ir “Lietuvos telekomo”.

Į rinką neskuba

“Lietuvos telekomą” valdo “Telia Sonera AB” (Švedija) antrinė įmonė “Amber Teleholding A/S” (Danija). Tuo tarpu “Telia Sonera AB” šalyje kontroliuoja didžiausią mobiliojo ryšio operatorių – “Omnitel”.

“Omnitel” prezidentas Antanas Juozas Zabulis “Kauno dieną” patikino, kad įmonė neskuba brautis į fiksuoto telefono ryšio rinką. “Galimybių turime, bet tai priklausys nuo situacijos rinkoje”, – sakė jis.

Anot A.J.Zabulio, vietiniame tinkle kiti operatoriai praktiškai neturi galimybių lygiaverčiai konkuruoti su “Lietuvos telekomu”, tuo tarpu plėtojant tarpmiestinius pokalbius ši galimybė yra gana didelė.

Tuo tarpu kita mobiliojo ryšio operatorė “Bitė” jau anksčiau yra pareiškusi, kad fiksuoto ryšio paslaugų gyventojams teikti neketina. “Perspektyvą matome mobiliojo ryšio paslaugų srityje”, – lakoniškai komentavo “Bitės” atstovė spaudai Auksė Armonaitė.

Gali teikti ir kiti

Lietuvoje yra iš viso apie 60 fiksuoto ryšio operatorių, tuo tarpu nuosavus tinklus turi tik “Telia Sonera” konsorciumas. Jis netiesiogiai valdo tik “Lietuvos telekomą”, o tiesiogiai “Omnitel”.

Infrastruktūrą fiksuotam ryšiui teikti turi dar kelios šalies įmonės. Tarp jų minimi “Lietuvos geležinkeliai”, “Lietuvos energija”. Tačiau ekspertai mano, kad abi bendrovės turėtų investuoti neapibrėžtai daug lėšų, kad pasiektų bent jau mobiliųjų operatorių paslaugų teikimo lygį. Abi bendrovės kol kas turi daugiau rūpesčių savo kieme. “Struktūriškai “Lietuvos geležinkeliai” galėtų atsirasti fiksuoto ryšio rinkoje, bet šios įmonės tikslas pervežti keleivius”, – įsitikinęs “Omnitel” prezidentas A.J.Zabulis.
Anot ekspertų, jei kuris nors operatorius nori įsivelti į fiksuoto telefono ryšio konkurenciją su “Lietuvos telekomu”, turėtų investuoti į verslą ne mažiau kaip 30-40 mln. litų. Dar apie 6-8 mln. litų bendrovei per metus kainuotų kvalifikuotų specialistų samda.

“Vienai kompanijai konkuruoti su “Lietuvos telekomu”, neturint prieigos prie nuosavų tinklų, yra labai sunku. Savo tinklus mes turime, todėl mums galbūt bus lengviau”, – akcentavo “Nacionalinio telekomunikacijų tinklo” vadovas V.Andriulionis.

Kas atsakingas už interneto aferų aukomis tapusių Telekomo klientų nuostolius?

Plačiai nuskambėjo nekvalifikuoto interneto vartotojo, tapusio interneto sukčių auka istorija. Per modemą interneto ryšį gaunantis vartotojas neapdairiai atsisiuntė į savo kompiuterį programą, kuri slapčia pakeitė modemo prisijungimo nustatymus tokiu būdu, kad modemas jungtųsi ne prie vietinio, o prie užsienio valstybėje esančio operatoriaus. Vartototojas tokio pakitusio kompiuterio elgesio nepastebėjo, kol negavo eilinės dvimėnesinės telekomo sąskaitos.

Paaiškėjo, kad už tarptautinį ryšį vartotojas Telekomui skolingas 15 tūkstančių litų. Tą sumą jis gali sumokėti dalimis, o jeigu nenorėtų, ji bus iš jo išieškota teisiniais metodais. Telekomas neprisiima jokios atsakomybės už savo kliento patirtus nuostolius.

Šitoje istorijoje ignoruojamas vienas svarbus momentas: kliento nuostolis yra Telekomo pelnas. Jokia ne paslaptis, kad patys pelningiausi Telekomui yra tarptautiniai skambučiai, už kurių sujungimą iš vartotojų imamas didžiausias mokestis. Telekomas turi visas galimybes blokuoti tokius piratinių interneto operatorių numerius, o jeigu kartais techniškai juos atsekti pernelyg keblu – tiesiog abonento skambučių srautui į užsienį padidėjus iki tam tikros sumos arba tam tikrą skaičių kartų, pasiteirauti vartotojo, ar viskas tvarkoje. Turint nors kiek noro, tai padaryti tikrai ne per sudėtinga – juk dar prieš keletą metų Telekomas pademonstravo puikią organizaciją ir telekomunikacijų rinkos išmanymą, įrengdamas klientų skirtosiose linijose filtrus, kurie sustabdė Telekomui nenaudingą interneto telefoniją.

Galų gale, jeigu Telekomas nesirūpina net minimaliausia savo vartotojų apsauga, tai galėtų tokiais atvejais nors sumažinti jiems išstatytas sąskaitas savo pelno dalimi, kurią gauna iš tų piratinių tarptautinių sujungimų. Dabar gi žmogui gresia turto varžytinės, o Telekomas “nieko negali padaryti, nes patirtų nuostolį”.

http://micro.lt/
mikromarketingas

“Lietuvos telekomas” pažeidžia susitarimus

Buvęs valstybinis monopolininkas “Lietuvos telekomas” pažeidė praeitų metų gruodžio mėnesį pasirašytą derybinį protokolą su bendrove “Tele2 fiksuotas ryšys” ir neleidžia pastarajai pradėti teikti fiksuoto ryšio paslaugas Lietuvoje. Pasirašyta sutartis bei lydintys derybų protokolai įpareigojo “Lietuvos telekomą” sujungti bendrovių ryšio tinklus bei leisti “Tele2 fiksuotas ryšys” pradėti teikti savo fiksuoto ryšio paslaugas ne vėliau nei vasario 11 dieną.

“Tele2” planavo nuo šios dienos vartotojams pradėti teikti pigesnius tarptautinius ir tarpmiestinius pokalbius bei skambučius į mobiliojo ryšio tinklus. Nauja fiksuoto ryšio paslauga vadinasi “Tele2.Telefon”.

“Bendrovė “Tele2 fiksuotas ryšys” padarė viską, kad nuo vasario 11 dienos Lietuvos žmonės galėtų naudotis pigesnėmis fiksuoto ryšio paslaugomis. Tačiau “Lietuvos telekomas” pažeidė galiojantį derybinį protokolą bei sutartu laiku tinklų nesujungė. Tikėjomės, kad šio tarpusavio susitarimo pagrindu “Lietuvos telekomas” laiku įgyvendins visus savo likusius įsipareigojimus ir taip prisidės prie Lietuvos ryšių rinkos liberalizavimo bei tolesnių pokalbių kainų mažėjimo. Manome, kad ne tik mes, bet ir Lietuvos vartotojai likome apvilti. “Tele2” kreipėsi į atsakingas institucijas prašydama nedelsiant nutraukti “Lietuvos telekomo” savivalę bei susitarimų nesilaikymą. “Lietuvos telekomui” neįgyvendinus numatytų įsipareigojimų ir delsiant sujungti tinklus “Tele2 fiksuotas ryšys” kreipsis į teismą bei prašys kompensuoti patirtus nuostolius,” – sakė “Tele2” generalinis direktorius Petras Masiulis.

Nepaisant trukdymų, “Tele2” tęsia nuo šių metų vasario 6 dienos pradėtą vartotojų, norinčių naudotis bendrovės fiksuoto ryšio paslaugomis Lietuvoje, registraciją.

“Pradėjus veikti “Tele2.Telefon” bendrovė padovanos kiekvienam iš anksto užsiregistravusiam vartotojui 20 Lt vertės nemokamų pokalbių. Primenam, kad tarptautiniai pokalbiai, skambučiai į mobiliojo ryšio tinklus bei tarpmiestiniai pokalbiai piko metu naudojant “Tele2.Telefon” paslaugą bus vidutiniškai 15 proc. pigesni nei “Lietuvos telekomo” teikiamos paslaugos”, – sakė “Tele2” komercijos direktorius Pranas Kuisys.

Vartotojai, kurie norės naudotis pigesnėmis “Tele2” paslaugomis turės užsiregistruoti numeriu 8 800 21002 arba “Tele2” prekybos vietose ir pasirašyti sutartį. Klientai nebus ribojami papildomais mėnesiniais mokesčiais, taipogi “Tele2.Telefon” paslaugos sutartis nebus terminuota. Užsiregistravusiems vartotojams prieš skambinant į užsienį, į mobiliojo ryšio tinklą ar piko metu į kitą Lietuvos miestą, tereikės surinkti operatoriaus kodą – 1002.

“Tele2” pradeda teikti naujas pigesnes fiksuoto ryšio paslaugas “Tele2.Telefon”

Nuo šių metų vasario 6 dienos “Tele2” pradeda registruoti vartotojus norinčius naudotis bendrovės fiksuoto ryšio paslaugomis Lietuvoje: pigesni tarptautiniai ir tarpmiestiniai pokalbiai bei skambučiai į mobiliojo ryšio tinklus. Nuo vasario 11 dienos šios fiksuoto ryšio paslaugos bus prieinamos tiek prisiregistravusiems, tiek visai naujiems klientams. Nauja fiksuoto ryšio paslauga vadinsis “Tele2.Telefon”.

“Po užsitęsusių derybų su “Lietuvos telekomu”, jo daugelio atidėliojimų sujungti tinklus ir įvairių įsipareigojimų nevykdymo,”Tele2″ džiaugiasi pagaliau galinti ištesėti savo pažadą Lietuvos vartotojams šiais metais teikti pigesnes fiksuoto ryšio paslaugas. Ilgai lauktas, praeitų metų gruodžio mėnesį pasirašytas kontraktas tarp “Tele2” ir “Lietuvos telekomo” įpareigojo pastarąjį sujungti mūsų tinklus bei leisti “Tele2” pradėti teikti savo fiksuotas ryšio paslaugas ne vėliau nei vasario 11 dieną. Tuo pagrindu tikimės, kad “Lietuvos telekomas” laiku įgyvendins visus savo likusius įsipareigojimus, ir taip prisidės prie Lietuvos ryšių rinkos liberalizavimo bei tolesnių pokalbių kainų mažėjimo,” – sakė “Tele2” generalinis direktorius Petras Masiulis.

Paslaugos “Tele2.Telefon” vartotojams bus teikiamos naudojant “Lietuvos telekomo” tinklą. Vartotojai, kurie norės naudotis pigesnėmis paslaugomis turės užsiregistruoti numeriu 8 800 21 002 arba “Tele2” prekybos vietose ir pasirašyti sutartį. Klientai nebus ribojami papildomais mėnesiniais mokesčiais, taipogi “Tele2.Telefon” paslaugos sutartis nebus terminuota. Užsiregistravusiems vartotojams prieš skambinant į užsienį, į mobiliojo ryšio tinklą ar piko metu į kitą Lietuvos miestą, tereikės surinkti operatoriaus kodą – 1002.

Pasak “Tele2” komercijos direktoriaus Prano Kuisio – “Tarptautiniai pokalbiai, skambučiai į mobiliojo ryšio tinklus bei tarpmiestiniai pokalbiai piko metu naudojant “Tele2.Telefon” paslaugą bus vidutiniškai 15 proc. pigesni nei “Lietuvos telekomo” teikiamos paslaugos. Be to, klientai mokės tik už tai ką jie prakalbės – šiai paslaugai nėra jokių papildomų registracijos ar mėnesinių mokesčių.”

Skambinant iš fiksuoto ryšio tinklo į mobilųjį “Tele2.Telefon” vartotojai mokės tik 0,64 Lt./min. piko metu ir 0,43 Lt/min. ne piko metu. Tarptautiniai pokalbiai “Tele2.Telefon” vartotojams tiek piko, tiek ne piko metu kainuos nuo 0,44 iki 3,15 Lt/min. priklausomai nuo pasirinktos šalies. Tarpmiestiniai pokalbiai piko metu kainuos 0,24 Lt/min. tiek piko, tiek ne piko metu. Piko metas nuo – 7 iki 20 val. darbo dienomis, ne piko metas – nuo 20 iki 7 val. darbo dienomis bei visą parą savaitgaliais ir per šventes.

“Manome, kad “Tele2.Telefon” bus dar vienas konkretus žingsnis, kuris įrodo mūsų tikslą visada klientams teikti pigesnes paslaugas bei spausti rinkos senbuvius mažinti kainas visuose produktų segmentuose ,” – sakė Petras Masiulis.

Straipsnis parengtas remiantis:
„Kauno diena”, „Mikromarketingas”, „Tele2″ informacija