Lietuviai – didžiausi kyšininkai Europos Sąjungoje
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad jie ar jų šeimos nariai yra davę kyšį per pastaruosius dvylika mėnesių. Tai yra didžiausias rodiklis tarp tyrinėtų Europos Sąjungos šalių ir vienas didesnių rodiklių pasaulyje, teigia “Transparency International” ekspertai atlikę Korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimą.
2008 metų “Lietuvos korupcijos žemėlapio” duomenimis, nuo 2002 metų gyventojų, manančių, kad kyšis padėtų išspręsti problemas, skaičius nuolat didėja, o verslininkų – nesikeičia. Palyginus pastarųjų penkių “Lietuvos korupcijos žemėlapių” rezultatus, vis daugiau gyventojų teigia esą pasiruošę duoti kyšį, nors taip teigiančių verslininkų skaičius nuolat mažėja.
Apskritai Lietuvos antikorupcinė situacija šiemet šiek tiek pagerėjo, mūsų šalis pagal “Transparency International” KSI susigrįžo į 2007 metų pozicijas. Teigiamą įtaką turėjo viešųjų pirkimų skaidrinimo iniciatyvos ir Seimo narių parlamentinei veiklai skirtų lėšų viešinimas.
Tačiau džiaugtis esminiais pokyčiais, pasak ekspertų, dar per anksti, nes Lietuvos KSI neperkopė 5 balų slenksčio. Apie teigiamas tendencijas bus galima kalbėti, kai Lietuva rodys nuolatinę pažangą antikorupcinėje srityje.
“Transparency International” atstovai pastebi, kad šiuo metu nėra aišku, ar valdžia yra pasiruošusi kryptingai įgyvendinti jos programoje numatytą antikorupcinę politiką.
Lietuva barama už tai, kad vėluoja įgyvendinti Kovos su korupcija programą, vis dar neturi nacionalinės viešųjų pirkimų strategijos, netaiko kaštų ir naudos analizių viešajame sektoriuje sistemos. Taip pat, pasak ekspertų, būtina tobulinti naująjį viešųjų pirkimų įstatymą bei priimti pranešėjų apie korupcijos faktus apsaugos įstatymą.
Kita Lietuvoje paplitusi korupcijos forma, į kurią atkreipė dėmesį ekspertai – nepotizmas, tai yra, bičiulių ir giminių protegavimas. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė tarnautojų (54 proc.) teigė, kad nepotizmo atvejų pasitaiko jų aplinkoje, o beveik dešimtadalis tarnautojų (8 proc.) pripažino, kad tai yra plačiai paplitęs reiškinys jų institucijoje.
“Transparency International” KSI 2009 metų tyrime Lietuvai skyrė 4,9 balo ir 52 vietą 180 šalių lentelėje. Lietuva ir vėl priartėjo prie 5 balų barjero, nuo kurio šalis yra laikoma pajėgi kontroliuoti korupciją. 2008 Lietuvos KSI buvo 4,6 balo, o 2007 metais – 4,8 balo.
Pagal KSI nuolatos naudojamų šaltinių duomenis, Lietuva kartu su Bangladešu, Baltarusija, Gvatemala, Moldova, Juodkalnija, Lenkija, Sirija ir Tonga yra viena iš devynių valstybių, kurios nuo 2008 metų padarė didžiausią pažangą. 2009 metais KSI sąraše pirmauja Naujoji Zelandija (9,4), Danija (9,3) ir Singapūras (9,2), paskutiniai sąraše yra Mianmaras (1,4), Afganistanas (1,3) ir Somalis (1,1).
KSI yra vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją, įvertinant padėtį vienu skaičiumi: 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę.
Pernai sąraše Lietuva užėmė 58-ąją vietą. Į sąrašą pateko 180 pasaulio valstybių.
Pirmoje vietoje kaip mažiausią korupcijos lygį turinti šalis atsidūrė Naujoji Zelandija. Antroje vietoje yra Danija, o trejetuką užbaigia Singapūras.
Vokietija yra 18-a, Japonija ir Didžioji Britanija atsidūrė atitinkamai 17-oje ir 18-oje vietose, o JAV yra 19-oje pozicijoje.
Didžiausias korupcijos lygis yra Afganistane ir Somalyje.
Latvija šių metų sąraše yra 56-oje, o Estija – 27-oje vietoje. Per metus Latvija smuktelėjo keturiomis pozicijomis, o Estija ir pernai buvo 27-oje vietoje. Rusija pakilo vieta pozicija nuo 147-os iki 146-os vietos.
Korupcijos suvokimo indeksas – kompleksinis rodiklis, leidžiantis suskirstyti valstybes pagal jų korupcijos lygio vertinimą. Indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. Pasaulio šalys surikiuojamos pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų.
