KT baigė tirti įrodymus dėl Prezidento veiksmų
Konstitucinis Teismas trečiadienį baigė tirti visus įrodymus, kuriais grindžiami arba neigiami Seimo nutarime suformuluoti kaltinimai Prezidentui Rolandui Paksui.
Teismas paskelbė posėdžio pertrauką iki penktadienio ryto, kai viešame posėdyje bus surengti apibendrinantys baigiamieji ginčai. Po jų Konstitucinis Teismas pradės rengti savo išvadą jau uždaruose posėdžiuose.
Konstitucinis Teismas nutarė atmesti antradienį pareikštą Prezidento atstovų prašymą išreikalauti iš Seimo ar kitos institucijos visą įslaptintą medžiagą, kuria specialioji tyrimo komisija disponavo tyrimo metu. Taip pat buvo prašoma kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad šis minėtą medžiagą išslaptintų.
Tokį prašymą Prezidento gynėjai motyvavo tuo, jog R. Paksas esą neturėjo galimybių deramai gintis nuo jam reikštų kaltinimų specialiojoje komisijoje, nežinodamas tos slaptos medžiagos, su kuria komisijos nariai buvo susipažinę.
“Ko neturi proceso šalys, to netirs ir Konstitucinis Teismas”, – apsisprendimą nereikalauti tokios medžiagos motyvavo Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris.
Buvęs specialiosios komisijos pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas prieš tai Konstituciniam Teismui sakė, kad nė vienas iš trijų prašytų dokumentų su žymomis “slaptai” arba “konfidencialiai” negalėtų būti naudingi Konstituciniame Teisme, kadangi jais paremtų kaltinimų Prezidentui nėra nei šioje byloje, nei apskritai apkaltos procese.
Baigęs teisminius ginčus dėl septintojo iš tiriamų Prezidento veiksmų – neteisėto nurodymo patarėjams rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą – Konstitucinis Teismas Prezidento atstovams trečiadienį dar pateikė keletą klausimų, į kuriuos buvo tikimasi sulaukti paties R. Pakso atsakymo. Kaip žinoma, Prezidentas atsisakė vykti į posėdį ir pateikti visus būtinus paaiškinimus įgaliojo savo atstovus.
Būtinybė išgirsti detalesnę Prezidento poziciją iškilo nagrinėjant vadinamąjį antrąjį veiksmą, – t. y., kad šalies vadovas neužtikrino valstybės paslapties apsaugos ir 2003 m. kovo 17 d., susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę.
Šis kaltinimas grindžiamas paties J. Borisovo teiginiu per 2003 metų lapkričio 3 d. apklausą Generalinėje prokuratūroje. J. Borisovas yra sakęs, kad būtent kovo 17 dieną Prezidentas R. Paksas jį buvo pasikvietęs pokalbiui ir iš šio pokalbio jis supratęs, kad R. Paksas iš VSD yra gavęs jo pokalbio įrašą.
Į Konstitucinio Teismo klausimą, kaip Prezidentas vertina tokius J. Borisovo teiginius, Prezidento atstovas Gediminas Baublys atsakė, kad “valstybės vadovas jokiais veiksmais ir kitais būdais nedavė jokio pagrindo suprasti, kad atliekama J. Borisovo pokalbių telefoninė kontrolė”.
Valstybės vadovas niekaip nėra atskleidęs slaptos informacijos, o už tai, ką J. Borisovas galėjo suprasti ir kokius jis spėjimus turėjo, valstybės vadovo nuomone, tik pats J. Borisovas ir turi atsakyti, aiškino G. Baublys.
Prezidento atstovas taip pat akcentavo, kad R. Paksas apskritai neneigia 2003 metų pavasarį susitikęs su J. Borisovu, tačiau turi abejonių dėl nurodomos datos – kovo 17 d. Anot G. Baublio, šias abejones R. Paksas grindžia savo prisiminimais, kad minėtas susitikimas su J. Borisovu vyko šviesiu paros metu, ne Prezidentūroje, o namuose. Tuo tarpu iš Vadovybės apsaugos departamento pažymos matyti, kad 2003 metų kovo 17 d. R. Paksas iš Prezidentūros išvyko 19.30 val.
Savo teisybei įrodyti Prezidento gynėjai pasitelkė net Hidrometeorologijos tarnybos pažymą apie minėtos dienos meteorologines sąlygas. Joje teigiama, kad pernai kovo 17-ąją saulė tekėjo 6.30 val., leidosi 18.56 val., dienos ilgumas buvo 11.56 val., kad krito šlapdriba ir diena buvo apsiniaukusi, nes saulę užstojo stori debesys. Iš to Prezidento gynėjai daro išvadą, jog, R. Paskui baigus darbą, jau buvo tamsu, taigi – ir susitikimas tikriausiai vykęs ne nurodytą, o kurią nors kitą dieną.
Šią pažymą Konstitucinis Teismas be didelių diskusijų prijungė prie kitų bylos dokumentų.
