Kodėl pirkti “Maximoje” – klaida

“Manau, kad po šios publikacijos jie mane suras ir įspės daugiau nebekvailioti, neblevyzgoti ir elgtis pagarbiau. Jeigu laikysiuosi oriai, nesileisiu į kalbas ar net pasiųsiu juos velniop, šie mane papirks. O jei ne mane, tai tikriausiai papirks motiną. Tačiau tylėti negaliu. Negaliu tylėti vien dėl didžiumos pirkėjų, komercinio kino mėgėjų, neįgaliųjų ir pusės Lietuvos elektros vartotojų, mulkinamų (nežinau kaip kitaip pavadinti) kiekvieną dieną, ir ypač vakarais, kai elektros vartojimas ūgteli.

Atsimenu, kaip dabar ne pačius geriausius laikus išgyvenančio Panevėžio “Ekrano” generalinis direktorius Eimutis Žvybas vieną sykį viešai atsiduso: “Kas leido “VP Market” tapti tuo, kuo ji yra dabar?”. Kineskopų gamintojos vadovas tai ištarė po pramoninkų ir naujausio VP pirkinio akcinės bendrovės “Vakarų skirstomieji tinklai” atstovų ginčo.

Šią retorinę E. Žvybo aimaną mažne pirmą sykį, dar 2001 m. sausį, iš dalies pamėgino atsakyti dienraštis “Respublika” straipsnių cikle “Atsargiai: “Vilniaus prekyba”!”. Laikraštyje išsamiai ir aštriu tonu aprašyta, kaip 1995 m. registruota AB “Vilniaus prekyba”, vidutinė įmonė, lyg milžiniškas aštuonkojis savo čiuptuvais apglėbusi Lietuvos rinką, tapo prekybos, gamybos ir finansų gigante ir čia nebeišsitekusi išsprogo svetur.

“Respublika” kontroversiškuose straipsniuose rašė, kad su šia verslo grupuote buvo glaudžiai susiję daug įmonių – tai ir “Vilniaus duona”, “Panevėžio duona”, visi šalies cukraus fabrikai, kelios mėsos bendrovės. Jose “VP Market” (pagrindinė “Vilniaus prekybos” bendrovė) turėjo dalį akcijų, o ir šiandien už neretos maisto produktų gamintojos kyšo “Vilniaus prekybos” ausys.

Tiesa, dabar šį “Respublikos” išsišokimą galima numanyti buvus eiliniu dienraščio reketu, siekiant iš verslininkų išlupti reklamos užsakymų, mat šiandien kritiškose leidinio publikacijose greta einantys žodžiai “Vilnius” ir “prekyba”, panašu, tiesiog išbraukomi. Tačiau kas dieną pirmame puslapyje mirguliuoja tas pats, įsiėdęs ir eilinį prekės nupiginimą skelbiantis “Maximos” skelbimas, o pradinukų tėvams dienraščio ekonomikos puslapiuose prieš kiekvieną rudenį pagarsinama vienintelė tokia nepakartojama, pigiausia ir kokia tik nori geriausia “Maximos” mokyklinių prekių mugė.

Jos didenybė “VP Mafija”?

Taigi “Respublika” pateikė prielaidą ir sujungė sklandžiusius gandus, kad “Vilniaus prekybos” užnugaryje stovėję įtakingi politikai. Betgi jokia specialioji tarnyba nė piršto nepajudino, kad nustatytų korupcinių ryšių buvimą ar nebuvimą, todėl šiandien mes ir turim tai, dėl ko nerimavo E. Žvybas, – galingiausią ir absoliučiai legalią “mafiją”, galinčią daryti, ką nori, ir itin nemandagią ne tik su savo priešininkais, kritikais bei oponentais, bet ir tiekėjais. Vadovaudamasi taisykle, kad tikslas pateisina priemones, pernai “VP Market” buvo antra didžiausia šalies verslo įmonė, kurios metinė apyvarta perkopė per 3,64 milijardų litų (“Bernardinai.lt” skaičiavimais, tai sudaro apie 6 proc. pernykščio bendrojo vidaus produkto).

Jau nieko nestebina, kad į “Maximas” ir “Saulutes” produkciją tiekiantys gamintojai turi vykdyti žvėriškus prekybos gremėzdo reikalavimus. O nesitaikstantys su arogantiškaisiais prekijais tiesiog išverčiami iš lentynų ir šaldiklių – taip nutiko “Švyturio-Utenos alui”, kai ši įmonė nesutiko papiginti produkcijos.

Todėl visiems gamintojams tenka susitaikyti su mintimi, kad antra didžiausia blogybė yra būti į “VP Market” tinkle, o blogiausia – į jo lentynas nepatekti.

Prekystalių kariai

“VP Market” šiurkšti ne vien su produkcijos tiekėjais, bet ir su savais. Per 20 000 tūkstančių tinkle dirbančių darbuotojų yra priversti plušėti iki 14 valandų perdien už varganus pinigus. Buvę “Maximų” darbuotojai “Bernardinams.lt” sakė, kad apsauginiai tinklo parduotuvėse labiau žiūri ne vagių, o kad kasininkai klientui būtinai nusišypsotų ir išveblentų varganus “laba diena” bei “ačiū, kad pirkote”. Tiesa, dėl objektyvumo dera pridurti, kad ir kitų prekybos tinklų darbuotojams – ne pyragai. Tačiau tik “VP Market” stebina konvejerine personalo kaita ir sunkiai nusakoma atmosfera, tvyrančia tvankiose, ankštose ir neretai nešvariose parduotuvėse.

Praėjusią savaitę per TV3 parodytame reportaže Kauno “Maximoje” dirbę žmonės pirmąsyk į televizijos objektyvą išdėstė, kokius kryžiaus kelius turėję pereiti dirbdami “VP grupėje” – “sėkmingos karjeros universitete”, kaip kad pati skelbiasi viliodama naivius studentus. Vienas buvusių studentų jau “Bernardinams.lt” pasakojo, jog po kelių dienų maratono už prekystalio, vieną rytą, vykdamas eilinį sykį eiti VP lažo, buvo sustabdytas policininkų ir palaikytas girtutėliu – toks jis buvo pervargęs ir be koordinacijos.

<…> jų valiai, norams ir įgeidžiams paklūsta viskas. “VP Market” istoriją galima apibūdinti taikliu Vertybinių popierių komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio pastebėjimu apie vieną iš grupės įmonių “NDX Energiją”, valdančią pusę Lietuvos elektros tinklo, – “tai, kas Lietuvoje nedraudžiama, jiems yra leidžiama”.

Nes kiek sykių “VP Market” apmovė Lietuvos valstybę, betgi už tai pylos negavo. Štai prieš keletą metų “Vilniaus prekyba”, apsukriai veikdama savo valdomuose cukraus fabrikuose ir pasinaudojusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatomis, į valstybės biudžetą nesumokėjo beveik 45 mln. Lt. Dar labiau pribloškė nesena ir teisiškai nepriekaištinga afera (o kaip kitaip pavadinti?), kai “Vilniaus prekybos” įkurta invalidų organizacija “Spindulys” iš valstybės susigrąžino beveik 76 mln. Lt PVM mokesčio ir, susišlavusi šiuos pinigus, pernai neįgaliųjų draugiją uždarė. “Verslo žinių” skaičiavimu, ši amorali “Vilniaus prekybos” suktybė kiekvienam mokesčių mokėtojui atsiėjo apie 22 Lt – tai tolygu naujo mokesčio įvedimui.

Bet tai, ką “VP grupė” iškrėtė su brandžiosios Vilniaus visuomenės pamėgtu “Lietuvos” kino teatru ir elektros ūkiu, prasilenkia su demokratiškame pasaulyje priimtinu elgesiu.

“VP Market” pardavimai Lietuvoje ir svetur, neskaitant kitų “VP grupei” priklausančių įmonių, pernai viršijo 3,6 mlrd. Lt, ir dirba joje apytikriai tiek žmonių, kiek jų gyvena Palangoje – apie 20 000.

Dar pridėkime grupei priklausantį didžiausią šalies vaistinių tinklą “Eurovaistinės” (šios apyvarta, įskaitant pardavimą Latvijoje, pernai buvo 330 mln. Lt) bei akcinę bendrovę VST (tai tie patys “Vakarų skirstomieji tinklai”, netekę visiems suprantamo pavadinimo atėjus naujiesiems savininkams), kurios pajamos pernai sudarė 725 mln. Lt. Taigi vien šių trijų grupei priklausančių bendrovių pernykštė apyvarta siekė mažne 5 mlrd. Lt.

Panašu, kad “Vilniaus prekybos” grupės nesustabdys ir miestelėnų pasipriešinimas dėl “Lietuvos” kino teatro uždarymo rugsėjo 25 d. Dabar skoningo kino žiūrovams belieka graužtis nagus, mat verslo grupuotei neapdairiai (o gal – piktavališkai?) parduoto pastato juk nenacionalizuosi. Kaip nenacionalizuosi ir “Vakarų skirstomųjų tinklų”, kuriuos iš valstybės už dyką, po vienos didžiausių nepriklausomos Lietuvos visuomenės apgavysčių (o kaip kitaip pavadinti?), su Algirdo Brazausko Vyriausybės palaiminimu, pasiėmė ir juose įsikūrė ta pati VP.

Nors viešai skelbta, kad “Vakarų skirstomieji tinklai” po įtempto ir visuomenei kuo mažiau nušviesto privatizavimo konkurso parduoti už 700 mln. Lt, iš tikro naujieji šeimininkai už šią bendrovę, vaikščiodami įstatymų ašmenimis, į valstybės iždą nesumokėjo nė lito.

“Vilniaus prekybos” akcininkų devynetas valdo Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionų bei dalies Marijampolės krašto elektros tinklus. Šiandien jau turime tai, kad Vakarų Lietuvos ir Kauno krašto gyventojai už elektrą moka dviem centais daugiau nei vartotojai šalies Rytuose.

Nors “VP Market” savo interneto svetainėje skelbiasi esanti “aktyvi visuomeninių procesų Lietuvoje dalyvė, visada pasiryžusi prisidėti prie progresyvių pilietinių akcijų” bei “smulkiojo ir vidutinio verslo Lietuvoje skatintoja”, teisingiau būtų teigti, kad “Vilniaus prekyba” yra koncernas, pamažu perimantis tautos legitimumą savo žinion. Taigi visi, perkantieji “Maximose”, “Saulutėse” ar “Eurovaistinėse”, iš principo elgiasi trumparegiškai ar net nepatriotiškai. Lietuvos pirkėjas pamiršta, kad šykštus moka du sykius: “VP Market” atveju, įsigijęs kinišką butaforiją su nuolaida “Maximoje”, vis tiek būsi priverstas daugiau sumokėti, tarkim, už elektrą.”