“Manau, kad po šios publikacijos jie mane suras ir įspės daugiau nebekvailioti, neblevyzgoti ir elgtis pagarbiau. Jeigu laikysiuosi oriai, nesileisiu į kalbas ar net pasiųsiu juos velniop, šie mane papirks. O jei ne mane, tai tikriausiai papirks motiną. Tačiau tylėti negaliu. Negaliu tylėti vien dėl didžiumos pirkėjų, komercinio kino mėgėjų, neįgaliųjų ir pusės Lietuvos elektros vartotojų, mulkinamų (nežinau kaip kitaip pavadinti) kiekvieną dieną, ir ypač vakarais, kai elektros vartojimas ūgteli. Atsimenu, kaip dabar ne pačius geriausius laikus išgyvenančio Panevėžio “Ekrano” generalinis direktorius Eimutis Žvybas vieną sykį viešai atsiduso: “Kas leido “VP Market” tapti tuo, kuo ji yra dabar?”. Kineskopų gamintojos vadovas tai ištarė po pramoninkų ir naujausio VP pirkinio akcinės bendrovės “Vakarų skirstomieji tinklai” atstovų ginčo. Šią retorinę E. Žvybo aimaną mažne pirmą sykį, dar 2001 m. sausį, iš dalies pamėgino atsakyti dienraštis “Respublika” straipsnių cikle “Atsargiai: “Vilniaus prekyba”!”. Laikraštyje išsamiai ir aštriu tonu aprašyta, kaip 1995 m. registruota AB “Vilniaus prekyba”, vidutinė įmonė, lyg milžiniškas aštuonkojis savo čiuptuvais apglėbusi Lietuvos rinką, tapo prekybos, gamybos ir finansų gigante ir čia nebeišsitekusi išsprogo svetur. “Respublika” kontroversiškuose straipsniuose rašė, kad su šia verslo grupuote buvo glaudžiai susiję daug įmonių – tai ir “Vilniaus duona”, “Panevėžio duona”, visi šalies cukraus fabrikai, kelios mėsos bendrovės.