Kaip generalinis policijos komisaras suveda sąskaitas su “Laisvu laikraščiu”
Policija laiko įkaitu “Laisvo laikraščio” redaktorės vyrą
Policijos vadovybė, kuri dažnai kritikuojama “Laisvame laikraštyje”, surado būdą kaip suvesti sąskaitas su jai neįtikusiu leidiniu – nuspręsta susidoroti su jau penkerius metus apie policijos korupciją ir šios sistemos supuvimą rašančios žurnalistės Giedrės Gorienės vyru, kuriam Panevėžio prokuratūroje buvo sufalsifikuota baudžiamoji byla, ir dėl to jis dabar turi atlikti bausmę Alytaus pataisos namų kolonijoje už tai, ko nėra padaręs.
Alytaus pataisos namai yra Alytuje, o šis miestas ir rajonas yra vadinami “Vytauto Grigaravičiaus teritorija”. “Jei prezidentas Valdas Adamkus yra Lietuvos prezidentas, tai Alytaus prezidentas yra Vytautas Grigaravičius – čia yra kaip atskira respublika, kurioje lemiamą balsą turi tik generalinis policijos komisaras”, – kalba alytiškiai.
Kadangi “Laisvas laikraštis” ne kartą rašė apie generalinio policijos komisaro Vytauto Grigaravičiaus reklamines akcijas (kaip jis per nuolat “vykstančius” ir niekad neįvykstančius “pasikėsinimus” keliasi sau reitingus, t.y. daro politiką), apie Alytuje pradingusias Alytaus policijos saugotas kontrabandines cigaretes dar tuomet, kai dabartinis policijos vadas vadovavo Alytaus policijai, apie generalinio policijos komisaro sūnaus – paprasto Alytaus policijos tyrėjo turtus, apie ikiteisminius tyrimus, pradėtus dėl Alytaus policijos pareigūnų smurto pačioje policijoje prieš įtariamuosius ar šiaip į “juodąjį sąrašą” įtrauktus asmenis ir t.t., kai kurie policijos vadovybės pareigūnai ėmė kurti planus, kaip būtų galima atkeršyti “Laisvam laikraščiui”, o konkrečiai – šių straipsnių autorei žurnalistei Giedrei Gorienei.
Iš pradžių, manoma, buvo nuspręsta apjuodinti šią žurnalistę per kai kurias televizijos laidas – be jos asmeninio susitikimo (nes žurnalistai nėra vieši asmenys) buvo parodyta jos vestuvių nuotrauka, paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie jos asmeninį gyvenimą, bandyta apšmeižti ją ir jos vyrą, bandyta sukiršinti šeimą ir privesti ją prie skyrybų.
Privatus žmogaus gyvenimas yra aiškiai reglamentuotas teisinių aktų, todėl šiuo metu advokatai jau rengia ieškiminius pareiškimus teismui prieš žurnalistės asmeninį gyvenimą bandžiusius įtakoti ir tendencingai bei turint aiškų tikslą – apjuodinti žurnalistę ir suformuoti apie ją atitinkamą visuomenės nuomonę (neva žiūrėkit, kas tokia kritikuoja Vytautą Grigaravičių) – išgalvotus privataus gyvenimo faktus paskleidusius žurnalistus ir tas laidas parodžiusią televiziją.
Giedrė Gorienė mano, kad tos laidos kvepia policijos kerštu prieš ją, nes dar prieš pusmetį to paties žurnalisto prodiusuojamoje televizijos laidoje buvo parodytas pagiriamasis siužetas Vytautui Grigaravičiui, ir toje laidoje jis buvo vadinamas “lietuviškuoju komisaru Kataniu”.
Tačiau toks spaudimas nepaveikė “Laisvo laikraščio” žurnalistės ir ji tęsė kritinių straipsnių ciklą. Štai tuomet, manoma, buvo nuspręsta jai atsikeršyti kitu būdu – eilinį kartą susidorojant su jos vyru: nepaisant to, kad žmogus pasodintas į kalėjimą už tai, ko nepadarė, nuspręsta imtis visų priemonių, kad jis, suėjus priešlaikinio paleidimo terminui, būtų nepaleistas į laisvę.
Kadangi nėra motyvų, kaip būtų galima motyvuoti, kodėl Valentino Gorio negalima anksčiau laiko išleisti namo, manoma, kad nutarta surengti provokaciją – gal pagal patvirtintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį, o gal tiesiog korumpuotų policininkų iniciatyva – “pripaišyti” kokį nors nusikaltimą, kad per išankstinio paleidimo teismą būtų galima teigti, kad “Valentino Gorio paleisti negalima, nes jis “nepasitaisė”.
Būtent tokios mintys Giedrei Gorienei kilo tuomet, kai ji sužinojo, kad prie jos vyro Alytaus pataisos namuose nuolat prieidavo koks kalinys, kuris ten yra žinomas kaip “administracijos draugas”, ir prašydavo V.Gorio padėti gauti “dozę” (narkotikų) arba bandydavo įkalbinti užsiimti narkotinių medžiagų platinimu tarp kalinių, už tai žadant “100 tūkstančių litų atlygį per mėnesį”.
“Mano vyras tokiais dalykais neužsiima, todėl aš suprantu, kaip jie – tie korumpuoti pareigūnai, kurie nori atkeršyti man už mano straipsnius – siunta, kad nieko negali padaryti. Aš į televizijos laidas, apjuodinusias mane ir be mano sutikimo parodžiusias mano vestuvines nuotraukas, reagavau kaip ir pridera – atidaviau tai advokatams, kurie ir pasirūpins, kad įstatymus pažeidusi televizija ir žurnalistai būtų nubausti, o mano vyras laikosi atokiai, su provokatoriais nebendrauja, jokia neleistina veikla neužsiima, todėl tie velniai iš kailio neriasi, kad tik ką nors kaip nors galėtų sukurpti, tačiau tai jiems vis nepavyksta”, – “Laisvam laikraščiui” sakė Giedrė Gorienė.
“Kai kurie asmenys, kurie jau atbuvo bausmę Alytaus pataisos namuose ir išėjo į laisvę, man, kaip Valentino Gorio žmonai, pasakojo, kaip jie buvo prašomi sudalyvauti provokacijose prieš mano vyrą ir kad jiems už tai buvo žadama ne tik įvairių lengvatų, bet ir išankstinis paleidimas. Aš pilnai jų pasakojimais tikiu, nes provokacijų prieš mano vyrą Alytaus pataisos namuose būta, ir ne vienos, o ypač jų buvo padaugėję prieš teismą dėl išankstinio paleidimo”, – pasakojo G.Gorienė.
Ir tik vėliau – po teismo, kai jos vyro nepaleido anksčiau laiko į laisvę, ji teigė supratusi, ką reiškė visos tos provokacijos.
“Teismas įvyko labai paslaptingomis aplinkybėmis ir už akių. Aš norėjau dalyvauti teisme ir pamatyti tą spektaklį, nes mano šaltiniai iš Kauno apygardos teismo ir Kauno apygardos prokuratūros pranešė, kad “vyksta didžiulis lakstymas iš policijos vadovybės pusės, kad tavo vyro nepaleistų”, – pasakojo “Laisvo laikraščio” redaktorė. – “Tačiau man tame teisme dalyvauti nepavyko, nes viskas buvo surengta taip, kad niekas apie jį nieko nežinotų, ir kad teisėjai galėtų priimti tokį sprendimą, koks reikalingas kai kuriems policininkams. Kiek man žinoma, teismo posėdžio iš viso nebuvo – viskas buvo nuspręsta teismo pirmininko kabinete, o teisėjams tik duota pasirašyti. Tačiau šį faktą teismo darbuotojai man kategoriškai paneigė – esą teismo posėdis buvo, tačiau jame nedalyvavo nei prokuroras, nei advokatas, todėl teisėjai išnagrinėjo mano vyro prašymą ir jį atmetė”.
“Be abejo, aš netikiu nė vienu Kauno apygardos teismo darbuotojų žodžiu, ir štai kodėl. Birželio 30 d. mano vyras gavo pranešimą, kad birželio 27 d. 8 val.30 min. įvyks teismo posėdis dėl jo išankstinio paleidimo. Tas pranešimas Alytaus pataisos namuose gautas birželio 28 d., o mano vyrui perduotas tik birželio 30 d. Kitaip sakant, Kauno apygardos teismas pranešė, kad užvakar bus svarstomas jūsų pareiškimas. Tai pirma įdomybė. Antra – advokatas birželio 27 d. prieš pietus teiravosi, kada bus nagrinėjamas Valentino Gorio skundas, tačiau jam buvo atsakyta, kad nepaskirtas teisėjas ir nepaskirta data. Kaip tai? Rašoma, kad teismo posėdis įvyko birželio 27 d. 8.30 val. ryte, o prieš pietus advokatui aiškinama, kad dar nepaskirtas teisėjas ir data? Akivaizdu, kad buvo daroma viskas, kad tik aš “nesuuosčiau”, kada bus teismo posėdis, kad būtų galima surengti visą šitą spektaklį”, – mano Giedrė Gorienė.
Ji teigė iš savo šaltinių Kauno apygardos teisme ir Kauno apygardos prokuratūroje gavusi detalią informaciją, kas ir kaip čia veikė, kas buvo atvažiavę, kaip ir ką spaudė, ką sakė. “Galiu pasakyti tik tiek, kad mano rašymai, jog Lietuva – policinė valstybė, visiškai pasitvirtino, nes teismams vadovauja kai kurie pareigūnai”, – teigė “Laisvo laikraščio” redaktorė. – “Ne visi pareigūnai ir ne visi teisėjai yra supuvę – dar yra padorių teisėsaugininkų, todėl ir sužinojau visus užkulisius”.
“Mano šaltiniai man papasakojo, kad atvažiavo vienas aukštas policijos pareigūnas su tokiu vienu apkūniu lenku, padėjo teismo pirmininkui ir prokuratūros vadovui ant stalo operatyvinę bylą – neva jie turi “operatyvinių žinių, kad Valentinas Goris Alytaus pataisos namuose užsiima narkotikų platinimu”, ir paprašė jo “kol kas nepaleisti”. Mano šaltiniai, matę tą bylą, pasakojo, kad ten tiek prikurpta visokių pasakų, kad jam, žinančiam tikrą situaciją, tai sukėlė jau net ne juoką, bet pasišlykštėjimą kai kuriais policininkais”, – pasakojo Giedrė Gorienė.
“Todėl dabar aš suprantu, ką reiškė tos visos provokacijos prieš mano vyrą Alytaus pataisos namuose, kai jį bandė įkalbinėti užsiimti narkotikų platinimu ar bandyti gauti tiems provokatoriams “dozę” – jie turbūt paprašė “ožių”, t.y. savo agentų, prirašyti jiems melagingų pranešimų, kad atseit mano vyras platina narkotikus, tada turbūt pasitvirtino kokį modelį ir bandė jį išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką, kad galėtų pačiupti už rankos “darant nusikaltimą”. Tačiau kai jiems visas šitas triukas nepavyko, nes mano vyras neužsiima jokia nusikalstama veikla, tuomet jie savo operatyvinių pasakų rinkinį atvežė teisėjui ir prokurorui – neva pažiūrėkit, ką jis ten daro, mes turim modelį, tuoj tuoj sučiupsim, tik dar kol kas nepaleiskit, ir tokiu būdu teismas atmetė mano vyro skundą, o policija atkeršijo man už mano straipsnius”, – pasakojo savo versiją “Laisvo laikraščio” redaktorė.
“Aš pilnai tikiu, kad negalėdami sukurpti ką nors man, jie ėmėsi mano vyro, – įsitikinusi Giedrė Gorienė, – nes jau gavau signalus iš Panevėžio, kad buvo sulaikytas kažkoks policijos agentėlis, kuris buvo klausinėjamas apie mano vyrą – atseit iš ko jis gyvena ir pan. Aš suprantu jų pyktį, kadangi aš kaip žurnalistė keliu savo vyro nekaltumo klausimą, daug apie tai rašau, o jiems tai nepatinka, nes byla – rezonansinė, “nurašyta”, premijos seniai išsidalintos, paminklai pastatyti, tai kaip čia dabar reikės perlipti per save ir prisipažinti: “Atsiprašau, bet mes į kalėjimą pasodinome ne tą žmogų”? Todėl dabar jų taktika – kiek galima daugiau juodinti mane ir mano nekaltai nuteistą vyrą. Tą aš pilnai suprantu, nes būdama korumpuotų pareigūnų vietoje aš turbūt elgčiausi lygiai taip pat. Aš džiaugiuosi, kad korumpuoti pareigūnai prieš mane ir mano vyrą naudoja tik tokius veiksmus, o nepasamdo savo agentų “tulpinių”, kad jiems atneštų mano galvą, kaip kad jiems, esu įsitikinusi, buvo nuneštos Kiesų galvos”.
“Mano šaltiniai pranešė, kad į kovą prieš mane buvo pajungta net teisėjų vadovybė – esą kai kas iš policijos vadovybės kreipėsi į teisėjų asociacijos pirmininką p.Valančių, kad šis išsikviestų Kauno apygardos teismo pirmininką ir paprašytų, kad “Valentino Gorio skundas būtų atmestas”. Pasak šaltinių, kai tik Kauno apygardos teismas gavo mano vyro skundą, paskambino Valančius (esą tas skambutis buvo pirmadienį), pasiteiravo, ar V.Gorio skundas yra gautas, ir pakvietė atvykti teismo pirmininką ketvirtadienį. Tada, pasak šaltinių, jam buvo pasakyta, kad V.Goris yra “tos skandalingos žurnalistės vyras”, ir kad “generalinė policija prašė kol kas jo nepaleisti”. Negaliu tvirtinti, kad tai tiesa, nes kol kas negavau atsakymų iš Valančiaus ir kitų asmenų, tačiau manau, kad jie arba neatsakys, arba man parašys, kad tai neatitinka tikrovės. Tačiau aš savo šaltiniais tikiu , o, be to, visas šitas paslaptingumas, delsimas pasakyti, kada bus teismas, teismo posėdis (jei jis buvo) už akių man leidžia daryti prielaidą, kad tai, ką man pasakojo šaltiniai, iš tiesų galėjo būti”, – savo versiją dėstė G.Gorienė.
Paklausta, kaip jaučiasi po visos šitos vos ne detektyvinės istorijos, ji atsakė: “Jei Vytautas Grigaravičius galvoja, kad aš pulsiu nervuotis ar pulsiu kartis, tai jis labai klysta. Jei jis arba jo aplinka galvoja, kad tokiu būdu prispaus mane ir aš užsimerksiu į policijos sistemoje vykstančią korupciją, kankinimus policijos komisariatuose bei areštinėse ir kitokius negatyvius reiškinius, tai jie labai klysta. Aš esu žurnalistė, o žurnalistika – tai ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Tokiais metodais, kokiais dabar yra veikiama prieš mane ir mano vyrą, jie manęs nepaveiks – ne jiems mane palaužti. Kiek reikės, tiek aš savo vyro ir lauksiu – nors gal kas nors iš policijos vadovybės ir labai norėtų suardyti mano šeimą”.
Giedrė Gorienė labai norėtų, kad kai kitą kartą jos vyras vėl kreipsis į teismą dėl išankstinio paleidimo, kad įtartinos reputacijos policijos pareigūnai ne kažkur paslapčia teisėjams ir prokurorams rodytų savo operatyvines pasakas apie Valentiną Gorį, bet surašytų konkrečią pažymą ir pateiktų ją teismui – kad paskui būtų galima pareikalauti policijos savo pasakas įrodyti teisme.
Tačiau to turbūt nebus – nes, kaip parodė pastarojo pusmečio įvykiai, policijos vadovybė nieko kito nemoka, kaip tik sekti pasakas – apie tariamus pasikėsinimus prieš Vytautą Grigaravičių ar apie sėkmingas policijos operacijas, kurias surengti jiems reikia ne vienerių metų.
Pranešimas apie galimą nusikaltimą
Prieš keletą dienų į “Laisvą laikraštį” kreipėsi moteris, kuri pranešė, kad jau pusantrų metų ji varsto Kauno policijos ir Policijos departamento pareigūnų duris, prašydama vieno – kad būtų likviduota po jos butu jau pusantrų metų veikianti narkotinių medžiagų laboratorija. Tačiau Policijos departamento pareigūnai jai vis rašo, kad jos “informacija nepasitvirtino”.
“Laisvas laikraštis” įtaria, kad čia gali būti koks nors policijos modelis, kur po policijos priedanga vykdomas narkotikų biznis.
Kadangi policija jau pusantrų metų vykdo “tyrimą” (Kauno policija) arba “nieko neranda” (Policijos departamentas), “Laisvas laikraštis” kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą – gal jis padėtų moteriai, kuri dėl , kaip ji teigia, iš narkotikų laboratorijos kylančių kvapų negali savo bute gyventi, ir apsiimtų likviduoti narkotikų gaminimo laboratoriją, kuriai, pasak moters, pusę metų vadovavo žinomas “daktarinis”, ne kartą minėtas žiniasklaidoje ir vadovavęs ne vienai narkotinių medžiagų gaminimo laboratorijai. “Tas butas labai saugomas, jame nuolat kažkas būna, naktimis vyksta intensyvi gamyba, tačiau policija manimi netiki – sako, kad man vaidenasi”, – “Laisvam laikraščiui” sakė moteris, kurios pavardė redakcijai žinoma.
Jei Lietuvoje atsirastų bent viena tarnyba, kuri galėtų likviduoti po šios moters butu įsikūrusį narkotikų gamybos cechą, jai bus suteikta detali informacija – mat moteris turi suregistravusi ne tik visus mašinų numerius ar toje veikloje dalyvaujančius asmenis, bet turi ir visą schemą – nuo nusikalstamo pasaulio berniukų iki pareigūnų. “Nes pati ne vienerius metus išdirbau policijos sistemoje, o dabar negaliu nieko padaryti, kad galėčiau pensijoje gyventi ramiai, nes po mano butu veikia narkotinių medžiagų gaminimo laboratorija”, – įtaria nusikalstamą veiką buvusi pareigūnė.
