Ką galėtų slėpti skandalai?
Lietuvoje viščiukų skaičiavimo metas. Skandalas po skandalo lenda į viešumą, vieną užgesinus išlipa kitas, ant vieno įvykio jau klojasi kitas. Ar seniai buvo kalbėta, jog opozicija neturi darbo – dabar, atrodo, tiktai mesk atostogas ir kibk atsiraitojęs į patį darbų įkarštį.
Kur pasuksi, ten trūksta. Ar tai būtų sklypai, ar vidaus reikalai, ar postai, ar SAPARD lėšos, ar teisėjai, ar diplomatai – atrodo, jog pagaliau visa Lietuva paskendo labai aiškiai matomame korupcijos skandale.
Tačiau tai, kas yra per daug, natūraliai sukelia įtarimą, ir ypač žinant, jog skandalai spaudoje neatsiranda iš niekur. Jie dažniausiai būna nuleidžiami iš aukščiau. T.y. kiekvienas skandalas, apie kurį šiomis dienomis skaitome laikraščiuose ar girdime žiniose, turi užslėptą tikslą.
Vienas iš apžvalgininkų pasidžiaugė, jog galbūt tai reiškia, jog Lietuvoje pagaliau pradėjo darytis tvarka ir galbūt šie skandalai reiškia, jog mūsų visuomenė po truputį valosi. Nebūkime naivūs, galbūt dėl to gali apkaltinti paranoja, tačiau žinant, kaip giliai politiniai ir komerciniai interesai yra susipynę žiniasklaidoje ir įsigėrę joje, šį kartą, atrodo, bus persūdyta. O galbūt kaip tik to ir siekiama.
Ką gi turime užkulisiuose, dėl ko girdime vieną kitą pareiškimą ar susidomėjimą? Nesibaigiantį „Stumbro” privatizavimą, dėl kurio niekaip neina apsispręsti – ar didesnė kaina iš neaiškaus Rusijos kapitalo valdomos Latvijos įmonės (nors dėl teisingumo kol kas saugumo tarnybų išvadų neteko matyti), ar mažesnė kaina iš vietinių lietuvių, galinčių garantuoti paramą rinkimuose.
Taip pat „Lietuvos dujos”, kurių privatizavimas apskritai jau turėjo būti pasibaigęs – dabar mušamasi dėl kainų reguliavimo, o į mūšį įsitraukė ir šilumininkai. Taip pat skirstomieji tinklai, kurie jau privatizavimo programoje aiškiai yra padalijami į „mūsiškiams” ir „nemūsiškiams”. O tie, kur „nemūsiškiams”, rinkos dalyviai irgi neabejoja dėl galimybių.
Sandoriai didžiausi nuo „Lietuvos telekomo” ir „Mažeikių naftos” laikų, be to, paskutiniai privatizavime, o aplink juos tylu kaip olimpe. Žinoma, vykdomoji valdžia labai nemėgsta, kai politikai lenda į jų daržą ir ima komentuoti dar neįvykusio rezultato detales, tačiau apie tai daug daugiau pastaruoju metu tenka išgirsti iš rinkos apžvalgininkų, maklerių, kurie, komentuodami prekybos vertybiniais popieriais rezultatus, daro kai kurias įžvalgas ir apibendrina rinkos dalyvių nuotaikas.
Be to, taip pat tenka pridurti, jog labai tyliai dalijamasi ir Europos reikalų kuravimo Lietuvoje funkcijomis – be didesnių paaiškinimų ir diskusijų pusė funkcijų prie vienos institucijos, pusė – prie kitos.
Tačiau dar reikėtų pasakyti, jog šie skandalai nėra ilgaamžiai. Pamirštami ir prisigrobę, ir prišnekėję. Jau dabar keliamas klausimas, kodėl primirštama didžiule afera vadinta sklypų byla, visiškai tyliai numarintas ne vienas sekimo skandalas, užpildęs laikotarpį tarp didesnių įvykių.
Rinkimams rengiamasi intensyviai, o politinėmis įtakomis dalijamasi dar intensyviau. Lietuvoje ramiau gyventi nepasidarė – tapo ypač triukšminga, o per šį triukšmą tikrai ne viską gali išgirsti. O ypač, kai taip visus vilioja atostogos.
