Europiečių saugumas mainais į privatumą

Lietuvos politikai ir teisininkai tikina, kad nauja Europarlamento direktyva neatvers kelio visuotiniam sekimui.

Pareigūnai pradeda skaičiuoti, kiek ryšių bendrovėms kainuos įgyvendinti Europos Parlamento (EP) sprendimą dėl papildomo duomenų apie asmenis kaupimo.

Nors kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse direktyva įvertinta prieštaringai, ji Lietuvoje sutikta palyginti ramiai. Politikai ir teisininkai tvirtina, kad naujasis dokumentas neturėtų pažeisti žmogaus teisių ir padės kovai su terorizmu visame žemyne.

Neatriša rankų nekontroliuojamam pasiklausymui

EP balsų dauguma trečiadienį pritarė Duomenų apsaugos direktyvos projektui, kuriuo nustatomos naujos taisyklės, kaip turėtų būti saugomi duomenys apie ES šalių piliečių telefono skambučius bei interneto žinutes.

Dabar direktyvos projektas keliaus į ES teisingumo ministrus vienijančią tarybą.

Jeigu jai bus galutinai pritarta, nuo 2007 metų visos Bendrijos valstybės, taip pat ir Lietuva, privalės įdiegti kiek griežtesnę ryšių duomenų saugojimo ir disponavimo jais tvarką.

EP balsuojant dėl šios direktyvos Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų nuomonės išsiskyrė. Penki buvo už jos priėmimą, penki pasisakė prieš, vienas susilaikė, dar du išvis nebalsavo. Direktyvai pritarta 378 EP nariams balsavus už, 197 prieš ir 30 susilaikius. Iš viso EP yra 732 nariai.

Naujas dokumentas numato, kad ES valstybėse stacionarų, mobilųjį ir internetinį telefono ryšį bei elektroninio pašto paslaugas teikiančios bendrovės privalo saugoti duomenis apie Bendrijos piliečių ryšio seansus ir jų trukmę, bet ne apie pokalbių turinį. Tai reiškia, kad operatoriai turės kaupti ir laikyti duomenis apie tai, kiek kartų ir kam skambinome, kiek truko pokalbiai, kam rašėme trumpąsias žinutes mobiliuoju ryšiu arba elektroninius laiškus internetu. Tačiau tai nereiškia, kad leidžiama kontroliuoti, koks yra tų ryšio seansų turinys, tai yra apie ką kalbėta.

Kiekviena valstybė turės nuspręsti, kiek laiko saugoti duomenis. Numatyta, kad tai turi būti daroma ne mažiau kaip pusę metų ir ne ilgiau kaip dvejus metus.

Padės kovoti su terorizmu

ES išsivystė didžiulė diskusija, ar nauja direktyva nepažeis žmogaus teisių, ar netaps visuotinio sekimo pradžia. Tokių nuogąstavimų pareiškė ir europarlamentarai.

“Man vis dar neaišku, ar nebus pažeistos kiekvieno mūsų teisės ir laisvės, jeigu oficialiai bus renkami duomenys apie tai, su kuo bendravome, kiek laiko tai truko ir panašiai”, – teigė prieš direktyvą balsavusi EP narė Laima Andrikienė.

Tačiau kiti EP nariai bei direktyvą inicijavę pareigūnai teigia, kad šis dokumentas nepažeis pagrindinių žmogaus teisių, be to, labai padės tarptautinėje kovoje su terorizmu.

Pozityviai šis dokumentas įvertintas ir Lietuvoje. Derinant direktyvos projektą su tuo susijusios institucijos buvo už jos priėmimą ir pritaikymą mūsų šalyje.

Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas “Kauno dienai” sakė nesibaiminąs, kad naujoji direktyva galėtų pažeisti žmogaus teises. “Pirmiausia, jau dabar Lietuvoje ryšio bendrovės kaupia analogiškus duomenis ir kurį laiką saugo juos. Kiek esu informuotas, duomenų apsauga yra pakankamai patikima, todėl ja nėra piktnaudžiaujama. Jeigu teisėsaugos institucijoms dėl vienokių ar kitokių priežasčių prireikia tokiais duomenimis pasinaudoti, turi būti gauta teisėjo sankcija”, – sakė parlamento vadovas.

Jis neabejoja, kad ši direktyva padės prevencinėje kovoje su terorizmu. “Argi blogai, jeigu teisėsaugos institucijos, pasinaudodamos tokiais duomenimis, atranda žinomų teroristų glaudžius ryšius su kitais galimais teroristais?, – retoriškai klausė Seimo vadovas. – Manau, kad tokia informacija tikrai padės teisėsaugai, taigi, padės išvengti nekaltų žmonių aukų”.

Be to, A.Paulauskas atkreipė dėmesį, kad direktyva jokiu būdu neatriša rankų nekontroliuojamai sekti pačius telefono pokalbius ar elektroniniu paštu siunčiamas žinutes.

Negirdėjo nusiskundimų

Teisininkas Kazimieras Motieka pabrėžia, kad Lietuvoje jau ne vienerius metus ryšių bendrovės kaupia duomenis apie asmenų telefoninius bei internetinius kontaktus. Pasitaiko atvejų, kai tokie duomenys padeda išsiaiškinti teisybę teismuose.

“Kartais tai tikrai svarūs įrodymai kai kuriose bylose. Ir dar niekas nekėlė ažiotažo, kad galimybė gauti tokius duomenis pažeidė kažkieno teises”, – “Kauno dienai” sakė advokatas.

“Žmonės turėtų būti dėkingi už tai, kad duomenys apie jų telefono pokalbius bus pasaugoti kiek ilgėliau. Juk visko šiame gyvenime pasitaiko. Tarkim, gal koks vaikas gali paskambinti kokiu nors itin brangiu numeriu į Meksiką ir prikalbėti už tūkstančius. Saugomi duomenys tokiu atveju padeda išsiaiškinti, kur ir kada būta pažeidimo”, – buitinį pavyzdį pateikė K.Motieka.

Tačiau teisininkas pabrėžė, kad neturi būti piktnaudžiaujama direktyvos suteikiamomis teisėmis, ypač telefono pokalbių kontrolės srityje. “Pokalbių pasiklausymas gali būti vykdomas tik atskirais atvejais tik su teisėjo sankcija. Ši veikla visiškai skiriasi nuo to, ką leis direktyva – kaupti duomenis tik apie pačius kontaktus, bet ne apie pokalbių turinį”, – sakė K.Motieka.

Jis pareiškė esąs už tai, kad duomenys apie asmenų telefoninius kontaktus būtų saugomi kuo ilgiau. “Būtų puiku, kad saugojimo laikas būtų dešimt metų ar dar ilgiau”, – kalbėjo K.Motieka.

Neaišku, kiek kainuos

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojas Tomas Lamanauskas “Kauno dienai” sakė, kad pagal dabar galiojantį įstatymą ryšių operatoriai nuo pusmečio iki metų “saugo duomenis, kurie reikalingi jų ūkinei veiklai”. Jis nepaneigė, kad tarp tokių duomenų yra ir informacija apie asmenų kontaktus telefonu bei pokalbių trukmę. Tad naujoji ES direktyva tik įtvirtins tai, kas Lietuvoje jau ne vienerius metus yra taikoma.

Įstatymu griežtai uždrausta be teisėjo sankcijos pasiklausyti telefono pokalbių ir kaupti informaciją apie tai. Naujoji direktyva taip pat neatveria kelio nekontroliuojamam pokalbių pasiklausymui.

T.Lamanauskas tvirtino dar nežinąs, kiek bendrovėms kainuos naujos ES direktyvos įgyvendinimas. “Tiesa sakant, dar neaišku, ar pati Bendrija nesiims kompensuoti išlaidų, susijusių su šios direktyvos įgyvendinimu. Tikėtina, kad Europa prisiims visas išlaidas”, – atkreipė dėmesį RRT vicedirektorius.

Jo nuomone, kaštai pirmiausia priklausys nuo duomenų saugojimo laikotarpio, kuris bus pasirinktas Lietuvoje. “Jeigu politikai nuspręstų, kad tai bus pusmetis, tuomet duomenų laikymas kainuos praktiškai tiek pat, kiek ir dabar. Jeigu bus pasirinktas dvejų metų laikotarpis, natūralu, kad tai kainuos kiek daugiau”, – sakė T.Lamanauskas.

Tačiau jis vengė įvardyti galimas sumas.

Skandinavų telekomunikacijos grupė “TeleSonera”, turinti ryšių bendrovių daugiau kaip dešimtyje valstybių, paskelbė, kad jai naujos ES Duomenų apsaugos direktyvos įgyvendinimas kainuos po 60-70 milijonų eurų per metus. Be to, dar 100 mln. eurų teks išleisti naujai įrangai įsigyti. Tačiau pabrėžta, kad tai preliminarūs skaičiavimai.

Manoma, kad Lietuvos masteliais šie skaičiai bus dešimtis kartų mažesni.