Erkės siurbia tautą

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT” bylą.

Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc. Lietuvos gyventojų, kurie nė nenutuokia, kad kaskart spragtelėję jungiklį įjungia ne tik televizorių ar arbatinuką, bet ir erkių klaną, akimirksniu pradedantį iš tautos siurbti jos finansus.

Tarnaudama prekybininkų, pasivadinusių nacionaline elektros energetikos bendrove „Leo LT”, interesams G.Kirkilo Vyriausybė, balsuojant Seimui (taigi ir buvusiai opozicijai), padarė tokius įstatymų pakeitimus, kad šis klanas gautų tiek pelno, kiek sugeba apžioti.

„Lietuvoje taip susiklostė, kad manoma, jog pagrindinis akcinės bendrovės tikslas yra pelnas. Tačiau kituose kraštuose taip nėra. Jeigu kompanija kontroliuoja tas sritis, kurios yra valstybės interesas, taip pat ir energetiką, jos svarbiausias uždavinys – garantuoti elektros tiekimą. Danijoje šalies energetiką valdanti bendrovė, tokia kaip „Lietuvos energija”, apskritai savo veikloje nenumato jokio pelno – jis nulinis, – ne šalies gyventojų labui pasikeitusiais prioritetais stebisi energetikas Anzelmas Bačauskas, dalyvavęs 1990-1994 metais rengiant pirmąjį Energetikos įstatymą.

Prekybininkams naudingos pataisos

Lietuvos energetikos įstatymas 2004-aisiais buvo pakeistas iš esmės, jame įteisinti būsimų šalies energetikos sistemos savininkų prekybininkų pageidavimai. Iš įstatymo dingo reikalavimas, kad energetikos įmonėms vadovautų specialistai, o pagrindiniu bendrovių tikslu tapo nebe nenutrūkstamas energijos tiekimas, bet pelnas.

Šiomis pataisomis nedelsta pasinaudoti

„VP dešimtuko” įmonei „NDX energija” 2004 metais privatizavus bendrovę „VST”, jos direktoriumi tapo bankininkas Darius Nedzinskas, bankuose išdirbęs dešimt metų, buvęs „Hansabanko” valdybos pirmininkas. Kai D.Nedzinskas 2007-aisiais perėjo vadovauti UAB „NDX energija” ir užsitarnavo teisę tapti dešimtuoju „VP dešimtuko” nariu, jo vietą užėmė kitas, bet kur kas žemesnio lygio bankininkas Aidas Ignatavičius. Nuo 1997 iki 2004 metų A.Ignatavičius dirbo AB „Hansabankas” su klientais, o į „VST” atėjo iškart, kai įmonė atiteko „VP dešimtukui”. Bankininkas tuoj pat pradėjo vadovauti Elektros tiekimo ir Skyrių valdymo tarnyboms, nors apie elektros tiekimą nutuokė ne daugiau negu paprastas vartotojas.

RST valdybos pirmininku ir generaliniu direktoriumi 2008 metų gruodžio 4-ąją buvo paskirtas fizikas ir premjero Andriaus Kubiliaus kurso draugas Rimantas Vaitkus. Iki 1994 metų jis dirbo mokslininko tyrėjo darbą, 1997-aisiais tapo Seimo Tarptautinių ryšių skyriaus vedėju, 1999-2001 metais buvo Ūkio ministerijos viceministras, nuo 2001 metų – informacinių technologijų UAB „IBM Lietuva” vadovas.

Prieš tai RST kelis mėnesius vadovavo draudikas Gintautas Mažeika, trejus metus ėjęs draudimo bendrovės „PZU Lietuva” generalinio direktoriaus ir pavaduotojo pareigas. Dar anksčiau jis penkerius metus dirbo draudimo bendrovėje „Bonum Publicum”.

Nuo 2008-ųjų liepos „Lietuvos energijos” generalinis direktorius – vadybininkas Darius Masionis, pastaruosius dvejus metus vadovavęs statybų bendrovei „Balterma”. 2005-2006 metais jis buvo AB „Lietuvos draudimas” finansų direktorius ir valdybos narys, 2001-2004 metais – UAB „Bitė GSM” generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas.

O kas valdo grandiozinį atominės elektrinės statybos projektą pasirengusią įgyvendinti „Leo LT”? Ogi tas pats draudikas G.Mažeika. Jis tapo valdybos pirmininku, kai iš „Leo LT” pasitraukė Rymantas Juozaitis.

Ne geresni ir „Leo LT” valdybos nariai. Tai finansų tarnybos vadovas Ramūnas Bičiulaitis, advokatų kontoros „Sutkienė, Pilkauskas ir partneriai” advokatas Vilius Bernatonis, per derybas dėl „Leo LT” steigimo atstovavęs „NDX energijai”, „Hanner” generalinio direktoriaus pavaduotojas Darius Montvila. Tarp jų vienintelis RST elektros tinklo direktorius Valdas Bancevičius yra energetikas, dirbęs dar valstybės valdytuose RST.

„Leo LT” prezidentas ir stebėtojų tarybos pirmininkas – bankininkas Julius Niedvaras, vienas iš AB SEB Vilniaus bankas įkūrėjų, ilgametis jo prezidentas ir valdybos pirmininkas.

Profesionalų šių energetikos bendrovių vadovybėje – nė vieno. O ir įmonėse energetikos specialistų labai sumažėjo. Pasak „Lietuvos energijos” darbuotojų, naujoji valdžia iššlavė visus senuosius darbuotojus iki vidutinio lygio vadovų. O į jų vietą atėjo draudikai, bankininkai ir kitokie vadybininkai.

Jiems skiriamas ir kur kas didesnis atlygis nei ankstesniems profesionalams. Bendrovių vadovai gauna ne mažiau kaip 30-40 tūkst. litų per mėnesį, departamentų direktoriai – apie 20 tūkst. litų. Mokama ne už profesionalumą, o už paklusnumą, už tai, kad bet kuris prekybininkų nurodymas vykdomas nediskutuojant.

Kas įgyvendins visai Lietuvai ir net Vidurio Europai svarbius projektus, jei „Leo LT”, kurios 61,7 proc. akcijų valdo Lietuvos Vyriausybė, o 38,3 proc. – „VP dešimtuko” bendrovė „NDX energija”, realiai yra visiškai priklausoma nuo „VP dešimtuko”? Šie dešimt žmonių valdo valstybę.

Kauno energetikos muziejuje yra toks eksponatas: komandiruotės lapas, kurį išrašęs pokario Kauno elektros tinklų vadovas siuntė sunkvežimį į Vilnių, kad tas atvežtų „cos fi” (kosinus fi – tai trigonometrinė funkcija, vartojama matematikoje). Dabartiniai energetikos vadovai gudresni – atgabenti „cos fi” siųstų ne sunkvežimį, bet laivą, ir ne į Vilnių, o į Kiniją, iš kurios pratę gabenti prekes.

Plėšimą palaimino politikai

Ko iš tokios valdžios galima tikėtis, puikiai rodo neseniai Valstybės kontrolės paskelbtos „VST”, RST ir „Lietuvos energijos” patikrinimo išvados.

„2004 metais priimto Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos turėjo esminės įtakos elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų viršutinių kainų ribų augimui, nes, įstatyme įteisinus naujus reguliavimo pokyčius, pelno norma tapo susijusi su turto verte. Skirstomųjų tinklų įmonėms perkainojus turtą ir jo vertei padidėjus apie 4 kartus, skaičiuojant elektros energijos kainos viršutinę ribą normatyvinio pelno dydis išaugo apie 5 kartus”, – nustatė auditoriai.

Pasididinusios turtą bendrovės pakėlė ir elektros kainas. Joms – antpelnis, Lietuvos ekonomikai – smūgis, bet negi tai rūpėjo tuometinei socialdemokratų valdžiai?

Skatina infliaciją

2005 metais Lietuvos banko analitikai įvertino, kad elektros pabrangimas 10 proc. tais metais padidino infliaciją 0,3-0,4 procentinio punkto. O kainos nuo 2004-ųjų, kai buvo pakeistas Energetikos įstatymas, nuolat kilo.

Nuo 2003 metų spalio elektra pagal vienkainį tarifą pabrango nuo 29 iki 33 centų, o gyventojams, turintiems dujines virykles, nuo 24 iki 29 centų. Naujieji energetikos šeimininkai iš tautos išsunkė kelis šimtus papildomų milijonų litų vien todėl, kad nepatingėjo perkainoti savo turto. O dabar jie, dar 4 centais pabrangindami elektrą, ketina išsunkti antra tiek.

„Leo LT” šią kainą norėjo padidinti dar daugiau, net 7 centais, tačiau Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), spaudžiama A.Kubiliaus Vyriausybės, sustabdė didesnių kitų metų elektros kainų tvirtinimą. VKEKK vadovas Virgilijus Poderys atsilaikė prieš „Leo LT”, nors bendrovė ir gąsdino Lietuvą, kad patvirtinus mažesnes, nei ši reikalavo, elektros kainas jos valdomos įmonės kitus metus gali baigti nuostolingai.

Mažiau pabranginus elektrą vartotojai sutaupys apie 80 mln. litų.

Nesiveržia investuoti

Dėl turto perkainojimo padidėjo ir nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos: AB „Lietuvos energija” ir RST – apie 2,5, o „VST” – beveik 5 kartus. Sukauptas nusidėvėjimo sąnaudas įmonės turėtų investuoti, kad būtų atkurta turto vertė. Per 2004-2007 metus „VST” investavo tik pusę sukauptų nusidėvėjimo sąnaudų, o tai rodo, kad įmonė padidino savo apyvartines lėšas ir panaudojo jas kitoms reikmėms. Neatkurtas ir nusidėvėjęs turtas ilgainiui gali pareikalauti daugiau investicijų. Be abejo, tai turės įtakos ir elektros energijos kainai.

VKEKK, turinti tikrinti, ar kainos pagrįstos, aklai tikėjo „VST” ir RST pateikiamais skaičiais. Štai „VST” perėmė iš UAB „NDX energija” šiai įmonei anksčiau bankų suteiktą paskolą, tačiau Kainų komisijai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog palūkanos už šią paskolą neįskaičiuotos į pradinį pajamų lygį, tik žodžiu ją informavo.

Energetikos įmonės netruko suprasti, kad VKEKK nesiveržia ginti visuomenės interesų. Skaičiuojant viršutines kainų ribas 2005-2007 metams buvo įskaičiuotos dvigubai didesnės palūkanos negu faktiškai mokėtos ir šitaip pakelta viršutinė kainos riba.

Įmonės taip suįžūlėjo, kad į sąnaudas įskaičiuodavo net reprezentacines išlaidas, kurios siekė beveik du milijonus. Skiriantis valdybos nustatytoms ir faktinėms metų pabaigoje apskaičiuotoms kainoms, AB „Lietuvos energija” iš skirstomųjų tinklų įmonių ir vartotojų surinko 28 mln. litų daugiau pajamų.

Milžiniški dividendai

Lėšų kaupimas atominės elektrinės statybai – tik priedanga antpelniui gauti. Štai „VST” akcininkai, užuot kaupę pinigus atominei elektrinei ar investavę juos į bendrovės veiklą, išsimokėjo beveik milijardą litų dividendų. 5 kartus daugiau, nei įmonė gavo pelno. Kaip tai pavyko? Visai paprastai – pasikvietus turto vertintojus ir brangiau įvertinus iš valstybės įsigytą turtą. Perkainojimo rezerve per 2004-2007 metus „VST” sukaupė 2,256 mlrd. litų, RST – 2,744 mlrd. litų. Dalį šio rezervo įmonės perkėlė į nepaskirstytąjį pelną ir išsimokėjo didžiulius dividendus – 926,5 mln. litų.

Ką šioje situacijoje darė VKEKK? Ogi nieko. Kaip teigia Valstybės kontrolė, „nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl įmonių antpelnio, susidariusio dėl turto perkainojimo, reguliavimo”.

Telieka džiaugtis, kad VKEKK susiprotėjo bent jau 2008 metų pabaigoje neleisti be saiko didinti kainų.

Pasakėlės tautai

Kurdama „Leo LT” G.Kirkilo Vyriausybė aiškino, jog strateginiams objektams įgyvendinti reikia didesnės bendrovės, todėl buvo sujungtos trys elektros tiekimo įmonės. Keldamos kainas jos neva kaupia pinigus atominės elektrinės statybai. Tačiau šie postringavimai neįtikina energetikos žinovų.

„Niekas nestato iš sutaupytų lėšų, – stebėjosi „Leo LT” šalininkų argumentais A.Bačauskas. – Svarbu, kad kompanija būtų patikima, tada paskolą suteikia bankai. Tačiau „Leo LT” reikia pinigų, o ne elektrinės. Ir valdžia sutinka, leidžia bendrovei suimti pinigus į savo rankas, tarsi tikėdama, kad ji statys elektrinę.”

Dar daugiau skepticizmo jaučiama kito energetiko, prašiusio neskelbti jo pavardės, žodžiuose. „Pagal sutartį „NDX energija” dvejus metus negali parduoti savo dalies. Turi plėtoti „Leo LT” ir ruoštis atominės elektrinės statybai. Todėl kruopininkai (prekybininkai) sugalvojo tokią schemą: per dvejus metus „Lietuvos energijos”, RST ir „VST” vertę pakelti iki 6,3 mlrd. litų. Tuomet pardavę savo dalį – 38 proc. – jie uždirbtų milžinišką sumą, net nieko nenuveikę įgyvendinant strateginius šalies energetikos projektus. O tai naujosios Lietuvos atominės elektrinės ir Lietuvos energetikos sistemos integravimo į Europos Sąjungos rinką projektai. „NDX energija” buvo labai suinteresuota, kad būtų įkurtas konglomeratas, į kurį įeitų „NDX energija” ir apžiotų visą Lietuvos energetiką. Todėl sugalvojo atiduoti savo dalį į bendrą katilą, o po dvejų metų pasiimti 38 procentus. Kalbama, jog NDX išleido 10-30 mln. litų kyšiams įvairioms partijoms, kad būtų priimtas toks sprendimas dėl „Leo LT” sukūrimo. Steigiant „Leo LT” viską diktavo NDX, o Ūkio ministerija ir tuometis ministras Vytautas Navickas tik vykdė prekybininkų užsakymus.”

Atskyrė Kruonio ir Kauno elektrines

Pasak šio energetikos žinovo, „NDX energijai” buvo svarbu turėti „Leo LT” ne mažiau kaip 38 proc. akcijų paketą, kad galėtų lemti įmonės valdybos sprendimus. Tačiau kartu sudėjus „VST”, valstybės „Lietuvos energiją” ir RST paaiškėjo, jog „NDX energijos” dalis mažesnė nei 38 procentai.

Ir kas tada? Nagi Vyriausybė paknopstom puolė mažinti savo dalį, kad tik įtiktų, anot pašnekovo, kruopininkams – iš savo paketo atskyrė Kruonio hidroakumuliacinę ir Kauno hidroelektrinę (HES). Taip valstybės dalis „Leo LT” kapitale sumažėjo. Tačiau to atskyrimo įforminimas įstrigo ir iki šiol yra nebaigtas.

„Kruonio ir Kauno elektrinės tikriausiai atskirtos siekiant įtikti „NDX energijai”, – apie nelogišką Vyriausybės sprendimą kalbėjo A.Bačauskas. – Dėl šio atskyrimo dar labiau padidės elektros kaina. Kauno HES priklauso „Lietuvos energijai”, jos gaminama elektra kompensuoja technologines tinklų sąnaudas, o tai – maždaug 1 mlrd. kWh. Atskyrus Kauno HES šį kiekį reikės pirkti rinkos kaina, taigi elektra vėl pabrangs.”

Surijo gimdytoją

Prekybininkų valdoma „Leo LT” netrukus surijo ir savo gimdytoją R.Juozaitį. Tai jis, būdamas „Lietuvos energijos” vadovas, užsidegė idėja pastatyti Lietuvoje naują atominę elektrinę ir sugebėjo rasti projekto šalininkų Vyriausybėje. Prekybininkai, suuodę, kad šis projektas gali būti naudingas ir jiems, bendrai įmonei atidavė AB „VST”. R.Juozaitis tapo pirmuoju „Leo LT” vadovu.

Tačiau neilgam. Labai greitai per prekybininkų valdomą žiniasklaidą buvo paskleista įvairios R.Juozaitį kompromituojančios informacijos, tarkim, tokios, kad jis turi žemės sklypą toje vietoje, kur planuojama statyti elektrinę. Bet LŽ šaltiniai tikina, jog šis sklypas – per keliasdešimt kilometrų nuo elektrinės.

Šiaip ar taip, tik penkis mėnesius pavadovavęs „Leo LT” R.Juozaitis atsistatydino, viešai ir nepaaiškinęs savo sprendimo priežasčių. Energetikai neabejoja, kad jam teko išeiti, kai atliko sunkiausią ir juodžiausią darbą steigiant „Leo LT”.

Tačiau neturint specialistų, net ir sukūrus bendrovę, sunku išsiversti. Buksuoja ne tik atominės elektrinės statybos klausimai, bet ir projektai dėl elektros jungčių su Lenkija bei Švedija.

Nors jungčių klausimai sprendžiami sunkiai, darbuotojų atlyginimai tiesiog stulbina. Neseniai „LitPolLink” valdybos pirmininku tapęs Jaroslavas Neverovičius, anksčiau buvęs Užsienio reikalų ministerijos viceministras ir niekada nedirbęs energetikos srityje, gauna, pasak LŽ šaltinio, dvigubą atlygį. Vieną – Lenkijoje už visą darbo dieną, kitą – Lietuvoje. 10 tūkst. litų už 1 darbo valandą. Bet kol kas jis nepadarė nieko, ko nebuvo padaręs ankstesnis „LitPolLink” valdybos pirmininkas Vidmantas Jankauskas. Skirtumas tik tas, kad patirties energetikos srityje turinčiam V.Jankauskui nebuvo mokamas antras atlyginimas Lietuvoje.

Iki 2007 metų VKEKK vadovavęs V.Jankauskas daug kartų kritikavo idėją kurti „Leo LT” sujungiant monopolinę perdavimo ir skirstymo tinklų veiklą, kaip pagrindinį uždavinį naujai bendrovei skiriant atominės elektrinės statybą.

„Gamyba turi būti konkurencinė, ji negali būti sujungta su tinklais, – tvirtino V.Jankauskas. – Pagal Briuselyje svarstomą vadinamąjį Trečiąjį paketą elektros tinklų įmonė pagal nuosavybę turi būti atskirta nuo gamybos.

Viltis – Konstitucinis Teismas

Tačiau socialdemokratų Vyriausybė negirdėjo prieštaravimų nei kurdama „Leo LT”, nei dar anksčiau keisdama Energetikos įstatymą. Praėjus beveik metams nuo „Leo LT” įsteigimo Konstitucinis Teismas šiandien svarstys, ar 2008 metų vasario mėnesį priimtose Atominės elektrinės įstatymo pataisose nurodomas „Leo LT” tikslas siekti naudos sau ir savo akcininkams neprieštarauja Konstitucijai, kurioje sakoma, kad valstybė gina vartotojų teises. Bus nagrinėjamos ir kitos šio įstatymo pataisos: ar nenusižengta Konstitucijos reikalavimams į nacionalinio investuotojo bendrovę be konkurso pakviesti privatų investuotoją – „NDX energiją”, ar „Leo LT” nemonopolizuos rinkos, mat jai perduotos tiek elektros gamybos, tiek jos perdavimo ir skirstymo funkcijos, bendrovė užsiims elektros importu ir eksportu.

Seimas apsisprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių pataisų konstitucingumo dar rugsėjo 22-ąją, kai to primygtinai reikalavo keli parlamentarai. O tuometis premjeras G.Kirkilas ne mažiau primygtinai tada siūlė palikti „Leo LT” ramybėje. Jis gąsdino tautą, jog taip gali būti sustabdytas lemtingas projektas.

Dabar tam, kad suvaldytų „Leo LT”, kurioje nėra žmonių, mąstančių apie valstybės interesus, nors pagrindinis akcijų paketas priklauso valstybei, Vyriausybė kuria Energetikos ministeriją. Kol kas neformalia Energetikos ministerija yra tapusi „NDX energija”. Bendrovės vadovai kas tris dienas reikalauja iš „Leo LT” finansinių ataskaitų. Tuo metu Ūkio ministerija jų išvis nepasigenda. O „lemtingas” projektas iš tiesų stoja.

„Elektrinė reikalinga ne tik mums, bet ir latviams, estams, nes ir jų bėda ta pati, – aiškino A.Bačauskas. – Atominę jėgainę turi statyti „Leo LT”, „Latvenergija”, „Estenergija” ir Lenkijos PGN. Kol jos nesusitars, niekas nepajudės. O dabar procesas sustojęs, nes „Leo LT” tapo neaiškiu dariniu, laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo. Jėgainę turėtų statyti ne „Leo LT”, o elektrinių kompanija. Energetikos reforma baigia sugriauti vieną svarbiausių šalies sričių – energetiką. Esminis pasikeitimas toks, kad anksčiau sprendimai būdavo priimami atsižvelgiant į techninius reikalavimus, o dabar – į ekonominius. Energetikos reformos pagrindinis rezultatas – pinigai iš energetikų perėjo prekybininkams. Jiems energija nelabai rūpi.”

Kol šalies energetika per įvairias reorganizacijas dar nebuvo sugriauta, už gautas lėšas buvo modernizuojamos linijos, statomos elektrinės. 1990 metų elektrinių rezervas buvo apie 30 proc. didesnis nei didžiausia apkrova. O dabar rezervas priartėjo prie kritinės ribos – sumažėjo iki 8-10 procentų. Ir energetikos padėtis bus dar blogesnė, jeigu ją ir toliau valdys prekybininkai.