Dėl karšto vandens tiekimo organizavimo

Vadovaudamiesi pasitarimo energetikos ministerijoje išdavomis, teikiame pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 61-2402) nuostatų įgyvendinimo bei Įstatymo įgyvendinimą lydinčių teisės aktų tobulinimo.

Teikiami pasiūlymai susiję su Įstatymo nuostatų įgyvendinimu kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas arba juo tampa vartotojams pasirinkus ar laikinai pastariesiems nepriėmus jokio sprendimo (pradedama karšto vandens tiekimo ir apskaitos prietaisų įrengimo veikla).

1. Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti realų (iki 5 metų) pereinamąjį laikotarpį karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimui pagal su Kainų komisija suderintą įmones įpareigojantį tokių prietaisų įrengimo planą/grafiką, priklausomai nuo konkretaus miesto situacijos – nustatant objektyviai realius terminus viešiesiems pirkimams, projektavimui bei įrengimui.

2. Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose sutvarkyti karšto vandens tiekimo veiklos kainodaros principus, sudarant realią galimybę pasiskolinti lėšas pradedamai karšto vandens tiekimo veiklai vykdyti bei įrengti gyventojų butuose KV apskaitos prietaisus su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema, tame tarpe šilumos/karšto vandens kainose įvertinant realias karšto vandens netektis (tarp namo įvado ir gyventojų deklaruojamo vandens kiekio) bei taikomo „gyvatuko“ pastovaus mokesčio mechanizmo įtaką (sąnaudas).*

* papildomas siūlymas – karšto vandens apskaitos prietaisų (tuo pačiu esančių ir šilumos apskaitos prietaisais) įsigijimo ir įrengimo sąnaudų įtraukimas į šilumos kainas. Tokiu atveju karšto vandens kainos būtų mažesnės, o atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis iš viso taptų neaktualus.

3. Siūlome Įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti tokį „gyvatuko“ pastovaus mokesčio realizavimo mechanizmą: kiekvieno metų kalendorinio mėnesio eigoje leistinas svyravimas – ne daugiau kaip 10 proc. nuo fiksuoto normatyvinio „gyvatuko“ dydžio (kWh). Susidarę didesni teigiami ar neigiami šilumos kiekio skirtumai šilumos tiekėjui ar namo vartotojams kompensuojami per sekančius mėnesius (tačiau ne daugiau kaip per 12 mėnesių, ir neviršijant leistinų fiksuoto normatyvinio „gyvatuko“ dydžio (kWh) ribų (+-10 proc.)). Tai yra, su viso pastate suvartoto šilumos kiekio išdalijimas vasaros metu (priskiriant „gyvatukui“) – ribojamas, žiemos metu (patalpų šildymui) – neribojamas. Pastovaus „gyvatuko“ realizavimo mechanizmas taikomas iki tol, kol pagal su Kainų komisija suderintą planą konkretaus daugiabučio namo vartotojams įrengiami karšto vandens apskaitos prietaisai su nuotoline duomenų nuskaitymo sistema.

4. Siūlome inicijuoti Įstatymo pataisą, kad atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio dydį turėtų nustatyti Komisija, o ne Savivaldybės (kurios šios pareigos nevykdo arba vykdo pažeisdamos Kainų komisijos patvirtintą metodiką). Atsižvelgiant į tai, kad šis mokestis (priežiūros sąnaudos) iš esmės priklauso nuo apskaitos sistemos, prietaiso tipo, o ne nuo teritorijos (savivaldybės), todėl mokestis tokiam pat prietaisui turėtų būti vienodas visoje šalyje. Ši funkcija turėtų būti perduota Komisijos kompetencijai (analogiškai šilumos kainų nustatymui).**.

** papildomas siūlymas – suvienodinti karšto vandens kainodaros reglamentavimą su gamtinių dujų, elektros, šilumos sektoriuose galiojančiais principais, nenustatant atskiro apskaitos prietaiso mokesčio, o jo sąnaudas traukiant į parduodamo produkto (karšto vandens arba šilumos) kainą.

Pagarbiai,
Prezidentas Vytautas Stasiūnas
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga