Atsargiai – revoliucingieji gėjai

Homoseksualizmo, gėjų tema niekad nesidomėjau. Tokios problemos man nebuvo aktualios, mat su vyriškos meilės geidžiančiais vyrais niekad nebuvau susidūręs piktuoju. „Akis į akį“ susitikdavau tik su neagresyviais, itin išsilavinusiais, tolerantiškais netradicinės orientacijos vyrais, kurie man apie savo polinkius niekad neužsimindavo. Jie puikiai žinojo, kad aš ne jų „klano“, todėl nesusilaukdavau jokių užuominų, nerodė jie man neapykantos, pagiežos, nepagarbos dėl to, kad nepritariu jų „polinkiams“. Kadaise su vienu žymiu homoseksualios orientacijos kino kritiku teko keletą dienų gyventi tame pačiame viešbučio numeryje, kai pačioje Atgimimo pradžioje su visa „Literatūros ir meno“ redakcija buvome išvykę į kelionę po Lenkiją. Kelios naktys, praleistos viešbutyje su homoseksualu, paliko neišdildomą įspūdį – kalbėjomės apie kiną, teatrą, rašytojus, kūrybą. Ir visa tai su abipuse tolerancija bei pagarba. Štai kodėl man sąvoka „homoseksualizmas“ tarsi ir neegzistavo: jie netrukdo gyventi man, aš netrukdau gyventi jiems.

„Drebėk, hetero kiaule“

Šiais metais atsitiktinai į rankas pakliuvo kažkokio Maiklo Svifto 1987 metais pasirašytas manifestas keistu pavadinimu – „Revoliucingieji gėjai“. Perskaičiau tą gėjams priskiriamą manifestą ir pašiurpau. Jeigu tikrieji homoseksualų, gėjų tikslai surašyti būtent šiame manifeste, jeigu tas rašinys – nesuklastotas, jeigu dauguma netradicinės orientacijos vyrų pritaria manifeste išguldytoms mintims – tada man belieka pasakyti, jog aš – mirtinas jų priešas. Paklausykite, kas ten rašoma.

“Mes paversime jūsų sūnus, jūsų lėkštų svajonių, vulgaraus melo, silpnai išvystyto vyriškumo simbolius, pederastais. Mes suviliosime juos mokyklose ir bendrabučiuose, sporto salėse, persirengimo kambariuose, sporto aikštelėse, seminarijose, jaunimo grupėse, kino teatrų tualetuose, kareivinių barakuose, krovininių automobilių stovėjimo aikštelėse, visuose vyrų klubuose, Kongresų rūmuose, visur, kur tik esama vyrų. Jūsų sūnūs taps mūsų klusnūs tarnai ir vykdys tai, ką jiems liepsime. Jie įgaus mūsų veidą. Jie geis mūsų ir dievins mus.

Moterys, jūs norite laisvės? Sakote, kad jūsų vyrai blogi, kad daro jus nelaimingas? Mes, vyriško veido ir raumenų žinovai, atsiimsime jūsų vyrus iš jūsų. Mes pralinksminsime juos, išmokysime juos, apkabinsime, kai jie verks.

Visi įstatymai, draudžiantys homoseksualizmą, bus atšaukti. Vietoj jų bus išleisti įstatymai, sudarantys sąlygas meilei tarp vyrų.

Mes nuplėšime kaukę nuo galingų homoseksualų, kurie dedasi heteroseksualais. Būsite sukrėsti ir išsigandę, kai pamatysite, kad jūsų prezidentai ir jų sūnūs, jūsų pramoninkai ir senatoriai, jūsų merai ir jūsų generolai, jūsų lengvaatlečiai, filmų ir televizijos žvaigždės, jūsų civiliai vadovai ir kunigai visai nėra tie patikimi, artimi buržua heteroseksualai, kokiais juos laikote.

Šeima yra melo, išdavystės, vidutiniškumo, veidmainystės ir smurto židinys, todėl ji bus panaikinta. Šeima tik slopina vaizduotę ir pažaboja laisvą valią, todėl ji turi būti likviduota.
Tobuli berniukai bus pradėti ir auginami genetikos laboratorijose. Jie augs bendruomenėse ir juos prižiūrės bei mokys homoseksualai eruditai.

Visos bažnyčios, kurios mus pasmerks, bus uždarytos. Vieninteliai mūsų dievai yra gražūs jauni vyrai ir mes esame atsidavę grožio, moralės ir estetikos kultui. Visa, kas yra bjauru, vulgaru ir banalu, bus panaikinta.
Mes perrašysime istoriją – istoriją, kurią sumenkino jūsų heteroseksualus melas ir iškraipymai. Mes aprašysime didžių vadų ir mąstytojų, kurie formavo šį pasaulį, homoseksualumą.

Mes irgi sugebame naudotis šaunamaisiais ginklais ir stoti prie pabūklų barikadose esant žūtbūtinei revoliucijai.

Drebėk, hetero kiaule, kai pasirodysime tau be kaukių”.

Ar tikrai man, tradicinės lytinės orientacijos atstovui, reikia drebėti? Galų gale kodėl man reikia drebėti? Kas tas „Revoliucinguosius gėjus“ parašęs asmuo – provokatorius, psichikos ligonis, visuomenės dėmesio ištroškęs nevykėlis?

Homoseksualų agresyvumas

Šių metų vasaros pabaigoje Vilniuje viešėjo JAV advokatas, judėjimo „Apsaugokime šeimą visame pasaulyje“ prezidentas Skotas Laivlis. Negalėjau nedalyvauti jo, juridinių mokslų ir teologijos daktaro, paskaitoje, mat ramybės nedavė tas agresyvusis gėjų manifestas. Karininkų ramovės salėje surengta paskaita sukėlė dar daugiau klausimų nei atsakymų, įnešė dar daugiau sumaišties ir nerimo nei iki šiol. Svečias iš Jungtinių Valstijų pasakojo apie liūdną padėtį Kanadoje ir Australijoje, kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, kur jau įkurta įtakinga pedofilų partija, atvirai, agresyviai siekianti politinės galios. S.Laivlio teigimu, tokiose šalyse priimti įstatymai jau diskriminuoja tradicinės lytinės orientacijos asmenis. Jis pateikė keletą iškalbingų pavyzdžių, kaip tradicinės orientacijos asmenys Kanadoje, Švedijoje ir Australijoje susilaukė milžiniškų baudų vien už tai, kad išdrįso nepalankiai atsiliepti apie gėjus. Pavyzdžiui, Kanados homoseksualų aktyvistai pasiekė, kad šalyje būtų įkurti vadinamieji Žmogaus teisių tribunolai, įgalioti piniginėmis baudomis bausti žmones, viešai pasisakančius prieš homoseksualumą. Pinigai vėliau perduodami homoseksualams, kurie laiko save įžeistais. Vienas iš Kamplums miesto tarybos narių, katalikas, viešai pavadino homoseksualizmą „nenatūraliu“ ir buvo griežtai nubaustas Žmogaus teisių tribunolo. Iškalbingas ir 2004-ųjų įvykis Švedijoje. Tądien šventikas Ake Grin buvo nuteistas mėnesį kalėti už nepagarbą homoseksualų jausmams šv. Mišių Borgeholmo miesto bažnyčioje metu. Sakydamas pamokslą Ake Grin tik retoriškai paklausė, ar homoseksualizmas – blogio jėgų veikimo padarinys? Švedijos Aukščiausiasis Teismas šventiką išteisino, deja, po mėnesio, praleisto kalėjime. O Didžiojoje Britanijoje visai neseniai įsigaliojo įstatymas, draudžiantis aiškinti studentams, jog homoseksualizmas nėra pozityvus reiškinys.

Atvažiavo įspėti apie pavojus

Remiantis svečio iš JAV S.Laivlio duomenimis, kai kuriose šalyse gėjams jau leidžiama „išsidirbinėti, kiek tik geidžia širdis“, o juos kritikuoti – griežtai draudžiama. Vaizdžiai tariant, pilietis, išdrįsęs nepalankiai pažvelgti į homoseksualių nusiteikimų žmogų, susilaukia finansinio persekiojimo. Už kritiką, nukreiptą prieš gėjus, tegul ir subtilią, pagrįstą, asmuo privalo sumokėti solidžią baudą, o tūkstančiai dolerių keliauja ne į šalies biudžetą, bet į gėjo, kurio žmogiškasis orumas neva buvo įskaudintas, kišenę. Todėl bylų, kurias gėjai kelia tradicinės orientacijos asmenims, vis daugėja. Bet svarbiausia, kad pretekstas tokioms byloms – iš piršto laužtas. Gėjų niekas nediskriminuoja, neįžeidinėja – tiesiog jie patys savo įžūliu, nepagarbiu elgesiu provokuoja ginčus. Tradicinės orientacijos žmonės tik ginasi. Tačiau karti patirtis byloja, kad gintis nuo agresyvių gėjų teisinėmis priemonėmis vis sunkiau. Jie paperka deputatus, kongreso narius, senatorius ir ilgainiui visuomenėje įgauna privilegijuotą statusą. Kanadoje galima kritikuoti visus, išskyrus gėjus. Pasak S.Laivlio, į Lietuvą skaityti paskaitų apie homoseksualų judėjimą jis atvyko ne šiaip sau – jis mus, lietuvius, siekia įspėti apie gresiantį pavojų. Į klausimą, ar ir Lietuvoje gali tapti pavojinga kritikuoti gėjus, S.Laivlis atsakė, kad „šis fašizmas jau Lietuvoje“.

Trukdė skaityti paskaitą

Ir vėl pateikė kraupių pavyzdžių. Šių metų kovo 21-ąją skaitydamas paskaitą Kauno Policijos akademijoje jis susilaukė vieno homoseksualo aršios kritikos. Tas žmogus ne tik trukdė skaityti paskaitą, tačiau parašė skundą policijai, teigdamas, kad lektorius jį asmeniškai diskriminavo, įžeidinėjo, užgauliojo ir pareikalavo S.Laivlį griežtai nubausti. Svečias iš JAV neigiamai vertino ir Kauno Vytauto Didžiojo universitete neseniai įvykusią konferenciją „Homoseksualizmo plėtros strategija“. Joje dalyvavo homoseksualų aktyvistai iš įvairių pasaulio šalių. Toje konferencijoje vėl demagogiškai tvirtinta, esą homoseksualais gimstama, esą šios orientacijos pakeisti neįmanoma. Tuo tarpu šią „teoriją“ paneigia realybė: tūkstančiai buvusių homoseksualų grįžta į normalų gyvenimą ir dabar aktyviai liudija prieš homoseksualizmą. Bent jau taip teigė lektorius S.Laivlis, pateikęs pavyzdžių iš asmeninės patirties.

Sumaniai apsimeta esą aukos

Svečias iš JAV S.Laivlis atkreipė dėmesį į homoseksualų sumaniai pasirinktą veikimo taktiką. Homoseksualai šiandien vaidina auką ir prisidengę tuo pretekstu reikalauja, kad būtų priimti įstatymai, draudžiantys diskriminaciją pagal seksualinę orientaciją. Priėmus tokį iš pirmo žvilgsnio nekaltą įstatymą, gali būti pradėtas aktyvus homoseksualų „priešų“ persekiojimas. Daugeliui žmonių bus sunku patikėti, jog šeimos tradicijos yra pavojuje dėl grupės žmonių, kurie save priskiria aukoms, bet ne okupantams. Tuo tarpu tikroji homoseksualų elgsena nė kiek neprimena aukos. Agresyvūs ne tie, kurie kritikuoja homoseksualus, o patys homoseksualai, neleidžiantys netgi turėti kitokią nei jų nuomonę. Homoseksualizmo aktyvistai įtikinėja visuomenę, esą lojalumas – tai visiškas pritarimas jų gyvenimo stiliui, jie reikalauja vis daugiau laisvės ne tik sau, bet ir siekia į savo gretas integruoti kuo daugiau žmonių. Didžiausias pavojus tas, kad homoseksualai nenuilsdami ieško būdų, kaip uždrausti žodžio laisvę žmonėms, nepritariantiems homoseksualizmui. Jeigu tokie įstatymai įsigalios, vadinasi, ilgainiui bus galima bausti net Popiežių Benediktą XVI, homoseksualizmą viešai pavadinusį „pažeidimu“.

Homoseksualo išpažintis: „Nieko nėra gražiau už vyro meilę moteriai“

Spalio 9 dieną šia tema buvo surengta konferencija ir Seime. Konferencijoje „Pripažinti mūsų poreikius“ dalyvavo humanitarinių mokslų daktarė Irena Eglė Laumenskaitė, gydytojas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška ir svečiai iš užsienio: vienuolis Daniel Ange bei tarptautinės organizacijos „Living Waters International“, kurios tikslas – padėti žmonėms spręsti lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos problemas, direktoriaus pavaduotojas Toni Dolfo Smith. Labiausiai įsiminė T. Dolfo Smith išpažintis. Jis papasakojo, kodėl, jo manymu, jis buvo tapęs homoseksualu. Akivaizdi priežastis – vaikystės išgyvenimai. Vaikystėje jam labai trūko tėvo dėmesio, todėl jis ūgtelėjęs ėmė ieškoti vyrų draugijos. Šiandien jis yra sukūręs normalią, tradicinę šeimą, augina trejetą vaikų ir teigia, jog nėra nieko gražesnio, prasmingesnio, kaip darnūs vyro ir moters tarpusavio santykiai. Jis priklauso tiems žmonėms, kurie įsitikinę, jog homoseksualumas nėra įgimtas, jog seksualumą galima ir būtina gydyti. Būtina gydyti jau vien dėl to, kad homoseksualų meilė nesuteikia tokios pilnatvės, džiaugsmo ir prasmės, kaip normalūs vyro ir moters santykiai. Negalima nepažymėti ir emocingo, gilaus vienuolio Daniel Ange pranešimo. Šis vienuolis jau ilgą laiką tarnauja homoseksualių asmenų sielovadoje, todėl gali drąsiai teigti, jog homoseksualai nėra laimingi žmonės. Tikrąją laimę suteikia tik vyro meilė moteriai ir moters meilė vyrui, kadangi skirtingų lyčių meilė – Dievo kūrinys, kadangi tik iš tokios meilės gimsta vaikai. Tuo tarpu homoseksualumas nukreiptas prieš dieviškumą, nes nesukuria naujos gyvybės, nepratęsia giminės.

Tendencingi klausimai

Konferencija „Pripažinti mūsų poreikius“ buvo labai tolerantiška. Čia labai atsargiai, subtiliai, giliai žvelgta į priežastis, paverčiančias vyrus homoseksualiais, o moteris – lesbietėmis. Tačiau nepaisant akivaizdžios tolerancijos ir pagarbos kitaip manantiems, pranešėjai susilaukė, be kita ko, ir tendencingų klausimų. Sakykim, kodėl šiame renginyje nebuvo homoseksualumą ginančių pranešimų, kas finansavo šią konferenciją, kuo remiantis, pavyzdžiui, gydytojas psichoterapeutas teigė, jog homoseksualais negimstama, o jais tampama nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms. Man, eiliniam Lietuvos piliečiui, labai rūpėjo išgirsti atsakymus visai į kitus klausimus – kaip vertinti manifestą „Revoliucingieji gėjai“, kodėl gėjai viešai nuo jo neatsiriboja, jo nepasmerkia? Galų gale kas pasakys, kad tas atsiribojimas – nuoširdus? 2007 metų gegužės 16 – 25 dienomis Vilniuje įvyko „Vaivorykštės dienos“, kurias rėmė Lietuvos Vyriausybė ir Europos Sąjunga. Šių metų rudenį Vilniuje taip pat numatomi keli triukšmingi tarptautiniai homoseksualų renginiai, o dauguma Lietuvos europarlamentarų balsavo už sankcijas valstybėms ir miestams, kurie bandys drausti gėjų paradus. O kas balsuos už sankcijas gėjams, mus, tradicinės, normalios orientacijos žmones, vadinančius kiaulėmis? Kas sudrausmins revoliucinguosius gėjus, atvirai besityčiojančius iš jų gyvenimo būdui nepritariančių asmenų?