Argumentas kaimynų konflikte – nuogas moters pasturgalis

Paliūniškio kaimo gyventoja 72 metų Eugenija Petrauskienė jau 13 metų negali ramiai miegoti, nes įsitikinusi, kad kaimynai iš jos atsirėžė po kelis metrus žemės ir net suklastojo geodezinių matavimų dokumentus. Šis karas jau ne vieną kartą buvo persikėlęs į teismą.

Pliekia ir žodžiais, ir vaizdais

Norėdama atgauti neva neteisėtai užvaldytą nuosavybę Panevėžio rajono gyventoja E.Petrauskienė su kaimynais kovoja itin originaliomis priemonėmis – ir keiksmažodžiais, ir nuogu užpakaliu.

Pritrūkusi keiksmažodžių E.Petrauskienė nusimauna kelnes ir atidengia sėdynę, o kaimynai tuo tarpu fotografuoja mobiliuoju telefonu.

Tačiau nuogas moters užpakalis dalį sklypo neva užgrobusių kaimynų neveikia – net ir pasižiūrėję į E.Petrauskienės pasturgalį žemės jie vis tiek negrąžina.

Neapsikentę kreipėsi į teismą

Be pasturgalio rodymo, paliūniškietė artimiausius kaimynus keliolika metų kasdien atakuoja įžeidžiais žodžiais, kartais prieš akis ir kirviu pamosikuoja, tačiau į teismą dėl tariamai užgrobtų žemių nesikreipia.

Užtai į teismą kreipėsi net keturi jos kaimynai, kurių sklypai ribojasi su E.Petrauskienės, nebeapsikentę pensininkės nuolatinių užgauliojimų ir grasinimų.

Kaimynams nusibodo nuolatinės E.Petrauskienės atakos. Paliū-niškiečiai svarsto, kad galbūt baudos privers moterį piktus žodžius ir savo užpakalį tausoti kitiems dalykams.

Baudą gauna ne pirmą kartą

Už necenzūrinius žodžius, gestus bei kaimynų įžeidinėjimą Paliūniškio kaimo gyventoja E.Petrauskienė privalės susimokėti 100 litų baudą. Taip nusprendė Panevėžio apylinkės teismas.

Garbaus amžiaus moteris smulkiu chuliganizmu kaltinama nebe pirmą kartą.

Prieš 5 metus teismas paliūniškietei buvo skyręs lygiai tokią pat baudą už smulkų chuliganizmą, tačiau ši nepasimokė ir žodinio teroro prieš kaimynus nenutraukė.

“Man teisėja nė žodžio neleido pasakyti. Vos tik pradedu pasakoti apie žemę, teisėja sako, kad byla ne apie tai, ir liepia nutilti.

O juk viskas dėl žemės prasidėjo”, – nuoskaudas “Panevėžio rytui” liejo E.Petrauskienė.

Pykstasi jau 13 metų

E.Petrauskienė “Panevėžio rytui” pasakojo, kad kaimynus ji puola jau 13 metų. Tiek laiko moteris mano, jog šie pasisavino po gabalėlį žemės iš jos sklypo.

“Aš juos vadinu žulikais. Kai tik pamatau kieme, tai iš karto gėdinu: ar gražu taip daryti, svetimą žemę pasisavinti? Prieš mėnesį kaimynai man buvo iškvietę policiją dėl to, kad juos koliojau, klausiau, kodėl ant mano žemės obelytes sodina?

Jų sklypai daug didesni, dėl ko jie dar mano žemę ima?” – piktinosi E.Petrauskienė.

Paklausta apie užpakalio rodymą, E.Petrauskienė iš pradžių bandė gintis, o vėliau sakė sėdynės nerodžiusi, o tik atsukusi užpakalį ir nuėjusi.

Dėl sūnaus mirties irgi kalti kaimynai?

Kaltinimus, kad prieš kaimynus mosavo kirviu ir iš įsiūčio kapojo tvorą, moteris irgi sušvelnino sakydama, jog su kirviu išėjo iš tvarto, tad kalbėdama ir gėdindama kaimynus jį turėjo rankose, bet specialiai nesišvaistė.

Moteris sakė visą amžių labai sunkiai dirbusi, viena užauginusi 5 sūnus. Dėl to kiekviena žemės pėda jai yra labai brangi.

Anot E.Petrauskienės, per kaimynus Anapilin iškeliavo ir vienas jos vaikas. Prieš 5 metus E.Petrauskienės sūnus pasikorė.

Moteris mano, kad sūnų savižudybės link pastūmėjo išgyvenimai dėl motinos ir kaimynų nuolatinių kautynių.

Kartu gyvenantis jauniausias sūnus į karus su kaimynais nesikiša.

“Vaikas man sako: ai, užteks tos žemės. Bet aš noriu teisybės”, – aiškina E.Petrauskienė.

Sklypo plotas nė kiek nepasikeitė

Pasak E.Petrauskienės, prieš keliolika metų ji pirko 25,39 aro žemės sklypą.

Vietovėje tada dar nebuvo atlikti geodeziniai matavimai ir nebuvo patvirtinti detalieji planai.

E.Petrauskienės turėtuose pirkimo dokumentuose buvo nurodytas bendras žemės plotas bei preliminarus sklypo ribų brėžinys. Iš jo matyti, kad palei gatvę einanti sklypo riba yra 31 metro, o sklypo galo linija sudaro 50 metrų.

Naujojoje gatvėje atlikus geodezinius matavimus ir matininkams sudarius tikslius sklypų planus pagal realią situaciją, E.Petrauskienė, kaip ir kiti tos vietovės gyventojai, gavo dokumentą su kiek kitokiais sklypo kraštinių matmenimis, tačiau nepakitusiu bendru nuosavybės plotu.

Nauji skaičiai moterį išmušė iš pusiausvyros ir leido manyti, jog taip atsitiko dėl kaimynų piktavališkų užmačių.

Įrodyti E.Petrauskienei, kad pirkimo dokumentuose ir naujame sklypo plane bendras žemės plotas yra toks pat, beviltiška. Moteris šaukia, kad iš visų pusių su jos sklypu besiribojantys kaimynai yra vagys ir klastotojai.

“Jie užgrobė mano žemę. Vienas mano burokų vagoje tvorą pasistatė, kitas vaikšto ir matuoja savo sklypą, sako, kad jo riba turėtų būti ten, kur mano braškės”, – ašaras braukia E.Petrauskienė.

Savo žemės deramai nesusitvarko

Naujojoje gatvėje viena už kitos rikiuojasi tvarkingos gyventojų valdos. Prie vienų namų plyti išpuoselėti gėlynai ir dekoratyvinės žolės plotai, kitur iki pat gatvės eina daržovių vagos, vaismedžių eilės.

E.Petrauskienės namą supa tankiai sužėlę krūmai. Keli metrai nuo patvorio su kaimynais išvis neįeinamas krūmų tankumynas, kūpso malkų, žvyro krūvos, priversta visokio šlamšto.

Vos išėjusi į kiemą E.Petrauskienė ima garsiai virkauti, kaip baisiai yra apiplėšta, kaimynai iš jos išlupę taip brangios žemės metrus.

Paklausus, kodėl nesusitvarko ir neišnaudoja šiukšlynu paversto kelių metrų ruožo pagal tvorą, moteris atšauna: “O kam man tvarkyt? Ir taip netrukdo”.

Moteris ranka rodo į už tvoros savame darže plušančius Stasį ir Danutę Petravičius, neva jie iš jos nurėžę gabalą žemės.

Žmonės pavargo nuo užgauliojimų

“Čia sena problema. Kai tik gavome geodezinius planus, ir prasidėjo”, – atsidūsta nuo daržo darbų trumpam atsitraukęs S.Petravičius.

Žmogus pasakoja, kad anksčiau, kol tvorų nebuvo, dirbo kiekvienas savo lauką ir galvos nesuko. O kai atsirado sklypų ribos, E.Petrauskienei ėmė atrodyti, kad aplinkiniai jos žemę pasisavino.

“Kasmet komisijos važiuoja, tikrina, permatuoja, pažiūri dokumentus, apsisuka ir išvažiuoja, nes jokių netikslumų neranda. Bet E.Petrauskienei atrodo kitaip.

Kuris tik kaimynas pirmas išeina į kiemą, ant to galvos ir pasipila kaltinimai, keiksmai, užgauliojimai. Ir taip tę-siasi daug metų.

Čia visi aplinkui pavargo nuo E.Petrauskienės, bet kur dingsi?” – santūriai aiškino žmogus.

Tuo tarpu E.Petrauskienė vis kišosi į pokalbį ir koneveikė S.Petravičių bei aplinkinius.

Traumuojami ir maži vaikai

Aplankome ir kitus E.Petrauskienės kaimynus.

Ričardas Preidis “Panevėžio ryto” korespondentus pakviečia užeiti į kiemą, tačiau garsiai rėkaujančios E.Petrauskienės į savą teritoriją neįsileidžia.

Vos įsitaisome už namo ant suoliukų, kai virš R.Preidžio teritoriją juosiančių tankių tujų linijos pasirodo E.Petrauskienės galva.

Moteriškė, savoje pusėje užsilipusi ant malkų krūvos, mosuoja rankomis ir šaukia, jog kaimynai yra žemgrobiai.

“Tikriausiai nebereikia komentarų, matote, kas vyksta”, – liūdnai šypteli R.Preidis.

Anot R.Preidžio, dažnai būna gėda prieš į svečius atvažiavusius žmones, kuriems tenka aiškinti, kas ta klykianti galva, išnyranti virš aklinos tvoros ir tujų užtvaro.

Pastaruoju metu E.Petrauskienės elgesys ėmė traumuoti ir R.Preidžio anūkes. Mažos mergaitės išsigąsta kaimynės grasinimų ir bjaurių žodžių.

“Pavargau aiškinti, kad yra žemės ribų dokumentai, kad viskas teisėta ir tvarkinga. Ji savais matininkais nebepasitiki, kviečiasi iš Vilniaus, tie atvažiuoja, permatuoja ir išvažiuoja, bet E.Petrauskienei ir po to aiškiau nebūna”, – pasakojo R.Preidis.

Jei būsime gyvi, pateiks įrodymus

Išėjusius iš R.Preidžio kiemo korespondentus E.Petrauskienė pasitiko ašarodama ir su priekaištais.

“Kaimynai man gyvenimą gadina, o dabar ir jūs mane ėdate. Dėl ko ėjote pas juos kalbėtis?” – širdo E.Petrauskienė.

Moteris nereagavo į aiškinimus, kad žurnalistai privalo išklausyti visas konflikte dalyvaujančias puses.

Tada E.Petrauskienė atsisveikino dviprasmiškai: “Jeigu jūs dar gyvi būsite, aš atnešiu jums dokumentus, kur bus įrodyta, kad mano žemė yra užgrobta”.