Šalia Palestinos klausimo glūdi kitas rūpestis. Ar islamas savo iš prigimties teokratine esme iš pamatų prieštarauja žmogaus teisėms? Kodėl musulmonų šalys turi tokias apgailėtinas reputacijas žmogaus teisių srityje? Duomenys, kurie tapo prieinami dėka „Freedom House“, organizacijos, kuri tikrina politines ir pilietines teises kiekvienoje pasaulio šalyje, tai patvirtina. Iš 41 šalies, kur bent 70 proc. gyventojų musulmonai, 26 laikomos nelaisvomis, o 13 – iš dalies laisvomis. Tik dvi jų laisvos – turima omenyje tai, kad gina politines ir pilietines laisves, kaip jas apibrėžia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių deklaracija.

Žmogaus teisių pažeidimą musulmonų šalyse galime išreikšti ir kitaip. Kodėl Saudo Arabijos vyriausybė priėmė Jungtines pajėgas Kuveitui išlaisvinti, bet draudžia į šalį atvykti nemusulmonams? Vakarų vyriausybės musulmonams leidžia laisvai kalbėti apie savo tikėjimą. Kodėl daugelyje musulmoniškų šalių to paties negali daryti krikščionys? Musulmonai teisėtai reiškia susirūpinimą dėl laisvių palestiniečiams atsakymo. Bet ar žydų teisės apgintos Indonezijoje? Ar indusai laisvi Pakistane?

Sudane žmonėmis prekiaujama kaip vergais – faktas, įrodytas dokumentais Paulio Marshallo knygoje Their Blood Cries Out. Ar vyriausybė Chartume užtvindyta protestais iš kiekvieno musulmoniško pasaulio kampelio? Panašiai niekas negali paneigti moterų beteisiškumo islamo kraštuose, nepaisant musulmonų apologetų aistros įrodinėti, kad yra priešingai. Vien plačiai paplitusi moterų lyties organų suluošinimo praktika musulmoniškose šalyse signalizuoja apie moterų priespaudą. Saudo Arabijoje moterims netgi draudžiama vairuoti automobilį.

Kol nebuvo staiga paleisti lapkričio viduryje, aštuoni ekspatriantai krikščionys buvo teisiami Afganistane, kaltinant juos evangelizavimu. Daugelyje musulmoniškų šalių Jėzaus sekėjai gali būti pasiųsti myriop už tai, kad dalijasi savo tikėjimu. Būtų nuostabu sužinoti, kad musulmonų lyderiai, kurie viešai solidarizavosi su prezidentu Bushu prieš Osamą bin Ladeną, jau būtų oficialiai skelbiami kaip smerkiantys tų krikščionių persekiojimą Afganistane. Jei ne, tai kodėl ne?

1999 m. pietavau su amerikiečiu, kurio tapatybę turiu nuslėpti, kad nesukelčiau jo gyvybei naujo pavojaus. Valgant jis man pasakė paprastą, bet gyvenimą keičiantį faktą. Prieš kelerius metus jis suprato, kad nebetiki islamu, ir atsisakė savo tikėjimo. Dėl to jis gavo grasinimų, jog būsiąs nužudytas – ne Sudane, ne Libijoje ar Irake, o Jungtinėse Valstijose. Ar Amerikos musulmonų vadovai susirūpinę, kad jų bendruomenių nariai grasina buvusiems musulmonams mirtimi? Ar Amerikos musulmonai trokšta, jog būtų įvestas šariato įstatymas, kuris nurodo, kad musulmonai, kurie atsisako savo tikėjimo, būtų nužudomi?

James A. Beverley

Views All Time
Views All Time
3075
Views Today
Views Today
1
0 0