Islamas

Be šių stulpų, kiekvienas musulmono veiksmas, kuris yra padarytas sąmoningai ir patenkina Alacho valią, yra taip pat laikomas kaip vienas iš garbinimo aktų. Islamas reikalauja tikėti tik į Alachą, bei jo aukščiausiąją valdžią, kurios dėka žmogus supranta pasaulio reikšmingumą ir savo vietą jame. Šis suvokimas išsilaisvina žmogų nuo baimės ir prietarų bei padeda jam suvokti visagalį Alacho buvimą ir žmogaus įsipareigojimus prieš jį. Tačiau vien tik tikėjimo nepakanka. Tikėjimą turi lydėti atitinkami veiksmai.. Penki Islamo pilioriai ir yra tikėjimo išraiška. Tikėjimas Dievu reikalauja, kad mes žiūrėtumėme į visą žmoniją kaip į vieną, Visagalio Dievo, žmonių kūrėjo ir maitintojo, šeimą. Islamas atmeta idėją apie išrinktuosius, tokius, kaip tarkime, šventieji ar kunigai, formuodamas tikėjimą tik į Dievą ir į gerus darbus, kaip vienintelį kelią į dangų. Tokiu būdu atsiranda tiesioginis ryšys su Dievu, be jokių tarpininkų.

Pagaliau yra požiūris, kad rugsėjo 11-oji simbolizuoja tikrąjį, autentišką islamą – supratimas, priimtas Osamos bin Ladeno ir daugelio jo sekėjų. Jo revoliuciniam įkarščiui netrūksta aiškumo. „Nutartis žudyti amerikiečius ir jų sąjungininkus – civilius ir kariškius – yra asmeninė kiekvieno musulmono pareiga, kas tik gali tai padaryti bet kurioje šalyje, kurioje tai įmanoma“, pasakė jis 1998 metų vasarį. Musulmonų ekstremistai iš Bangladešo, Egipto ir Pakistano taip pat pasirašė jo fatvą, pavadintą „Raginimas kilti į džihadą prieš amerikiečius“. Bin Ladenas ABC News žinių laidos rengėjui praėjusią žiemą pasakė, kad jei reikėtų, dėl sėkmingo smūgio amerikiečių taikiniams jis užmuštų net savo vaikus.

Tai reiškia, kad už mūsų egzistavimo turėtų būti kūrėjas (Dievas). Iš tikrųjų, Alachas (vienintelis tikras Dievas) yra pasakęs mums apie save dieviškame apreiškime, kurį Jis pasiuntė žmonijai. Žmonija yra gavusi šį dievišką apreiškimą per pranašus, kurie buvo išrinkti Alacho, kad perduotų Jo pranešimus žmonijai ir kad būtų gyvais pavyzdžiais savo tautoms. Šitie pranašai buvo siusti žmonijai, kad paaiškintų jai kas yra jos Dievas Kūrėjas, kokia yra šio gyvenimo prasmė, ir kas visiems atsitiks po mirties, ir t.t. Visi pranašai skelbė tą pačią idėją: garbinti tik Dievą. Tačiau pranašų mokymai skiriasi kanoniniais mokymais, kurie buvo priskirti jų tautoms.

Po pradinės islamo kaip taikos religijos pabrėžimo viešumon iškilo antroji interpretacija. Ėmė rastis redakciniai straipsniai, kur į islamą kaip tokį žiūrima ne taip optimistiškai ir kur kas labiau aliarmuojant dėl karingojo islamo užmojo ir gylio. Rašytojas Salmanas Rushdie, dėl kurio ajatola Chomeinis (Khomeini) kadaise išleido įsakymą bausti mirtimi, The New York Times rašė: „Jei tai su islamu neturi nieko bendra, tai kodėl visame pasaulyje vyksta musulmonų demonstracijos paremti Osamai bin Ladenui ir Al Qaedai? Kodėl tie 10 000 kalavijais ir kirviais ginkluotų vyrų susitelkė prie Pakistano ir Afganistano sienos, atsiliepdami į tokio mulos kvietimą į džihadą? Kodėl pirmosios britų karo aukos – trys musulmonai, žuvę besikaudami talibano pusėje? [Islamistai] neapkenčia modernios visuomenės apskritai, kur klestėte klesti muzika, bedievystė ir seksas; ir konkrečiau, bjaurisi ir bijo perspektyvos, kad jų pačių betarpišką aplinką gali vestoksikuoti, ‘apnuodyti Vakarais’ liberalus Vakarų gyvenimo būdas.“

Pasak anglų patarlės: “Tampame tuo, ką valgome”. Iš tiesų, tai, ką valgome ir geriame, turi tiesioginės įtakos mūsų veiklai. Todėl Islamas nubrėžia griežtą ribą tarp tinkamo ir netinkamo maisto. Vienas iš tokių draudimų, padedantis laikytis kūno ir sielos švaros – draudimas valgyti kiaulieną. Pasak gydytojų ir medicinos ekspertų – kiauliena yra žalinga. Jos vartojimas mažina žmogaus dvasinius bei moralinius gabumus. Žmogus – kūno ir sielos derinys. Taigi viskas, kas kenkia vienam, kenkia ir kitam. Vartojama kiauliena pamažu slopina gėdos jausmą, todėl ten, kur ji yra kasdienis maistas, tokios vertybės kaip, kaip skaistybė, drovumas, kuklumas tampa praeities reliktais. Seksualinė laisvė skverbiasi į kultūrą, tampa norma.

Osama bin Ladenas, liūdniausiai pagarsėjęs pasaulio teroristas, musulmonams visur pateikė baisiausią ryšių su visuomene košmarą: rugsėjo 11-ąją kaip islamo paveikslą, įsikūnijimą. Dabar musulmonai turi apibrėžti save santykyje su ta nešlovės diena. Abdulazizas Sachedina, musulmonų mokslininkas iš Virdžinijos universiteto, sakosi neprisimenąs, kada būtų taip nuoširdžiai meldęsis, kad Dievas pasigailėtų musulmonų dėl kaltės už „tokią beprotybę, išlietą ant Niujorko ir Vašingtono… Jaučiau sielvartą ir, ko gero, pirmąkart per visą savo gyvenimą buvau trikdomas minties, kad įvykdžiusieji šį siaubingą terorizmo aktą visai gali būti mano draugai musulmonai. Kaip gali šie teroristai melsti Dievo gailestingumo ir užuojautos, kai savo blogio aktu užtraukė gėdą visai šios didžios religijos ir jos tolerancijos kultūros istorijai?“

“Salah” reiškia privalomas maldas, atliekamas 5 kartus per dieną, ir tiesioginį ryšį tarp garbintojo ir Dievo. Islame nėra hierarchinės valdžios ir nėra jokių kunigų. Maldas gali atlikti mokytas asmuo, kuris moka Koraną, ir kuris dažniausiai išrenkamas kitų susirinkusių tikinčiųjų. Maldos atliekamos auštant, per vidurdienį, vėlą popietę, saulėlydį ir sutemas, taip nustatant visos dienos ritmą. Šios penkios nurodytos maldos susideda iš eilučių iš Korano ir yra atliekamos Arabų kalba, Apsireiškimo kalba. Tačiau asmeninis meldimas gali būti atliekamas savo kalba ir bet kuriuo metu.

Pranašas Mohammad pasakė: “Iš tiesų, Prisikėlimo Dieną mano pasekėjai bus pavadinti ‘al-Ghurrul Muhajjalun’ priklausomai nuo to, kiek jų kūnai spindės švara; dėl to tie, kurie gali ir sugeba praustis, tegul prausiasi”. (Al-Bukhari). Prieš pradėdami melstis, musulmonai turi pasiruošti maldai, t.y nusiprausti. Šis procesas yra vadinamas WUDU. Wudu yra būtina atlikti prieš kiekvieną maldą. Šv.Korane yra pasakyta: “O Jūs, kurie tikite, prieš pradėdami melstis, nusiprauskite savo veidus ir nusiplaukite rankas iki alkūnių; perbraukite rankomis per plaukus ir nusiplaukite kojas iki kulkšnų” (5:6).

Po 2001 m. rugsėjo 11 dienos antpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriuos sąlygojo religinės priežastys, buvo tiek daug rašoma apie terorizmą ir islamą, jog gali kilti klausimas: “kurių galų dar vienas straipsnis?” Kadangi daugiau nei 10 metų praleidau Viduriniuosiuose Rytuose, Teherano universitete studijavau islamą, klasikinę arabų ir Viduriniųjų Rytų kultūrą, norėčiau paaiškinti kai kuriuos esminius islamo aspektus, kuriuos populiarioji žiniasklaida nutyli. Pirma, dėl ypač skirtingų Vakarų ir Rytų pasaulėžiūrų tik nedidelė dalis vakariečių supranta tai, ką Raphael Patai vadina “arabiškuoju mąstymu” to paties pavadinimo knygoje.

Islamas – arabiškas žodis po Muhamedo įgavęs religinę reikšmę, kuria ženklinama Korano ir Muhamedo religija. Gramatiškai islamas – tai vadinama ketvirtoji taisyklingo negalininkinio kamieno salima veiksmažodinė forma, reiškianti „būti saugiam” , „būti apsaugotam” ir pan. Kitomis formomis jis gali reikšti „apsaugoti”, „išlaisvinti”, „taikinti”, „tapti taika”, „pasiduoti” ir pan. Todėl islamas reiškia „visiškas atsidavimas Dievo valiai”, o jo išpažinėjai vadinami musulmonais, pagal žodį muslimun (sing. muslim), reiškiantį „tas, kuris atsidavė” arba „tikintysis”. Atmetantys „Dieviškąjį skelbimą” vadinami kafirs, mushriks(tai yra tais, kurie įvairius dievus sieja su Dievybe) arba pagonimis. Tapti musulmonu istoriškai reiškė tapti Muhamedo ir jo tikybos pasekėju ir matomai pradžioje neturėjo to moralinio ir teologinio krūvio, kuris taikomas jam šiandien.