POTALA (Lhasa, Tibetas)

Potalos pavadinimas reiškia mistinį rojų, kuriame gyvena užuojautos buda Avalokiteshvara, kurio žemiškuoju įsikūnijimu laikomas kiekvienas Dalai Lama. Potala-tai Dalai Lamos, Tibeto dvasinio lyderio, rūmai ir žiemos rezidencija. Iš šios pilies-tvirtovės Tibetas buvo valdomas paskutinius 300 metų. Potalos Baltieji rūmai, Potrang Karpo, buvo baigti statyti 1653 m. Jie tapo vienu iš didžiausių tų laikų statinių pasaulyje. Rūmuose buvo tūkstantis koplyčių su 200 000 dievų statulų, dešimt tūkstančių salių ir kambarių, skirtų pasaulietiniams tikslams, keturi meditaciniai paviljonai, dar daugybė įvairių patalpų. Penkių metrų storio Potalos sienos mūrytos įmaišant lydyto vario, kad statinys nesugriūtų per žemės drebėjimus, o medžio darbai atlikti visai be vinių.

Vakariniame Potalos sparne gyveno asmeniškai Dalai Lamai patarnavę 175 vienuoliai. Rytiniame buvo valdininkų kambariai, sandėliai ir lobynai. Vėliau Potaloje atsirado ir septyni taip vadinami mauzoliejai, serdungai, juose buvo palaikai visų Dalai Lamų-nuo V iki XIII, išskyrus VI Tibeto valdovą Tsanjangą Gjatso, kuris atsisakė beveik prievarta diegiamos vienuolystės ir pasirinko pasaulietinį gyvenimo būdą. XIII Dalai Lama (1876-1933) pristatė Potalai dar du papildomus aukštus, kuriuose vėliau gyveno ir dabartinis XIV Dalai Lama.

Šiuo metu Potalos rūmai yra paversti muziejumi.

Lhasa- (tibet. “Dievų miestas”), Lasą, kaip pagrindinį valstybės centrą, VII a. įkūrė Tibeto valdovas Songtsenas Gampo (617-698), tačiau iki pat XVII a. šis miestas nevaidino jokio reikšmingesnio politinio ar dvasinio vaidmens šalies gyvenime. Tikruoju Tibeto centru Lhasa tapo sustiprėjus Dalai Lamų valdžiai ir ant Raudonosios kalvos iškilus galingiems Potalos rūmams. Šiandien Dievų miestas yra svarbiausias šiaurės budistų (lamaistų) piligrimystės centras ir nenugalėto Tibeto simbolis. Lhasa stovi derlingame Tolungo slėnyje, plytinčiame 3383 m virš jūros lygio, tai yra vienas iš aukščiausiai įsikūrusių pasaulio miestų. Dabar Lhasoje gyvena apie 150 tūkst. žmonių, iš kurių tik trečdalis yra tibetiečiai. Senoji, tibetiškoji Lhasa išsidėsčiusi aplink Džokhango šventyklą, kuri buvo pradėta statyti dar 641 m., kai į Tibetą atvyko dvi valdovo Songtseno Gampo nuotakos, su savo kraičiais kiekviena atsivežusios po Budos statulą, skirtą pirmosioms Lhasos budistinėms šventykloms. Dabar Džokhangą galima laikyti pagrindine Tibeto budistine šventykla. Tik 1979 m. Lhasa tapo atvira turistams.

Pagal:

Jurga Ivanauskaitė “PrarastaPažadėtoji žemė”, Tyto Alba, Vilnius, 1999