Kodėl atsiranda religinės sektos?
Kapitalistinė formacija, kurioje dabar atsidūrėme prieš savo valią, turi ne tik savo ekonominius, politinius, bet ir ideologinius egzistavimo principus, kur ypatingą vietą užima religija. Ji aktyviai tarnauja kapitalistinei santvarkai ir formuoja jos ideologiją. Ieškant naivuolių, neretai nusišnekama iki to, kad religijos egzistavimą mėginama susieti su lietuvio genais. Kvailiau nieko nesugalvosi. Tačiau atsiranda naivuolių, kurie tuo patiki. Todėl dar egzistuoja Bažnyčia ir katalikų tikėjimas.Tačiau nežiūrint visų Bažnyčios pastangų ir buržuazinės Vyriausybės palaikymo, religingumas mūsų visuomenėje nuolat blėsta. Žmonės vis dažniau nusivilia religiniu tikėjimu.
Nors gyventojų surašymo metu surašinėtojai surinko apie 80% gyventojų, užsirašiusių katalikais, nereiškia, kad jie visi yra tikintys. Netikinčių yra daugiau tarp jaunimo, kurių nepavadinsi bolševikais. Jie, būdami pakankamai išprusę, geba aiškiai matyti religijos beprasmiškumą ir todėl ją atmeta.
Vieni atmeta, kiti ieško dievo kituose tikėjimuose, kitose tikėjimo formose, manydami, kad tik per dievo malonę jie galės išspręsti savo problemas, dėl kurių atsidūrė skurde ar moralinėje neviltyje. Todėl formuojasi vis naujos religinės sektos. O kai šie naivuoliai nuklysta į sektą, kad išsigelbėtų iš nevilties, „teisuoliai”, ypač katalikiškoji dvasininkija, pradeda šaukti, kad tai labai blogai. Kodėl blogai? Kam blogai? Bažnyčiai ar tam nusivylusiam žmogeliui?
Manau, kad blogai visiems. Bažnyčiai blogai todėl, kad sektos griauna pasitikėjimą Katalikų bažnyčia. Todėl Bažnyčia ir valstybė nenoriai įsileidžia sektas į gyvenimą ir kai kada, bent formaliai, ima prieš jas kovoti, varžyti jų veiklą. Tačiau iš esmės jų nelikviduoja.
Kodėl? Todėl, kad katalikų tikėjimas ir sektų tikėjimas turi tą patį mistinį pagrindą ir tą patį mistinį dievą. Todėl kiekvienas žingsnis, padarytas prieš sektas, bumerangu atsiliepia katalikybei ir griauna jos pagrindus.
Tiesa, šią kovą su sektomis šiek tiek palengvina tai, kad jos pačios save sukompromituoja. Sektas dažnai organizuoja gudrūs aferistai, kurie, pasinaudodami žmogelių naivumu, įtraukia juos į sektą, pasisavina jų materialines vertybes ir iš to sau sukuria gerovę. Sektos tikinčiuosius dažnai priveda net iki išprotėjimo bei masinių žudynių, iki visiško psichologinio beviltiškumo, skelbia pasaulio pabaigą. Štai kur išryškėja blogybė sektos nariams.
Šiomis nuodėmėmis sektas kaltina ir Bažnyčia. Tačiau tai nėra ta priemonė, kuri sugriautų sektos egzistavimą.
Žmogus, kaip ir kiekvienas gyvūnas, turi savo instinktus, kurie atsirado kartu su juo ir tebeegzistuoja. Tik žmogus turi jausmus, kurių negalima sutapatinti su instinktais. Instinktas yra gamtos dėsnis, užprogramuotas kiekvienoje gyvybės formoje, kad išgyventų, išliktų ir pratęstų savo giminę.
Jausmus turi tik protaujanti būtybė – žmogus. Juos gali reguliuoti protas, kurį turi tik žmogus. Ir tik jis nustato savo elgesio taisykles, kurios perauga į papročius, o vėliau į juridinę teisę ir t.t. Štai taip vyksta evoliucija nuo instinktų iki civilizacijos.
Nežiūrint to, kokį civilizacijos lygį pasiektų žmogus, vis tiek jį lydi tie patys instinktai, žmogiški jausmai ir protas. Todėl ten, kur daugiau pasireiškia jausmai nei protas, ten išlieka terpė atsirasti religinei mistikai. Šiuo pagrindu atsirado įvairūs tikėjimai. Tuo pačiu pagrindu atsiranda ir naujos religinio judėjimo formos, kurios vadinamos sektomis.
Žmogus, negavęs reikiamo (ar norimo) atsakymo į savo problemą (ar klausimą) vienoje religijoje, ieško atsakymo kitoje. Taip ir atsiranda sektos. Religiniai tikėjimai, kokios jie bebūtų formos, yra vienos vertės. Tiksliau pasakius, jie visi yra beverčiai ir net kenksmingi. Todėl juos visus reikia atmesti kaip nereikalingus.
Religija išlieka viena ir ta pati, tik tikėjimo forma ir metodai skirtingi, kurie dažnai sueina į konfliktą tik dėl vietos, formos, ar dėl dievo garbinimo metodo. Tačiau religijos esmės nekeičia. Kaip buvo mistika, taip ir lieka mistika.
Apsišvietęs, daugiau išprusęs žmogus nepasikliaus religine mistika apskritai. o tuo pačiu ir religinėmis sektomis.
