Kelios zen istorijos

Kartą keliavo du vienuoliai. Lijo smarkus lietus ir kelyje telkšojo balos, buvo daug purvo. Kelyje jie sutiko jauną, švariai apsirengusią merginą, bandančią pereiti per purvyną. Vienas iš vienuolių paėmė ją ant rankų ir pernešė į kitą purvyno pusę. Likusią kelionės dalį vienuoliai ėjo tylėdami ir tik vėlai vakare, pasiekus nakvynės namus, vienas jų neiškentė ir paklausė savo draugo:

-Kodėl tu taip pasielgei? Juk žinai, kad mums, vienuoliams, nedera artintis prie jaunų moterų.

-Aš, pernešęs merginą per purvą, palikau ją ten, o tu, matau, vis dar ją neši?-atsakė kitas vienuolis.

***

Vienas garbingas karys atėjo pas mokytoją pasikalbėti apie rojų ir pragarą.

-Kas tu toks?-paklausė mokytojas.

-Samurajus,-atsakė svečias.

-Tu negali būti samurajus, tavo veidas panašus į ubago snukį, kas tokį priims tarnybon?-sušuko mokytojas.

Karys supyko ir griebėsi kardo.

-Tai turi kardą? Jis tikriausiai toks pat niekam tikęs kaip ir tu pats!-vėl sušuko mokytojas.

Kai supykęs samurajus apnuogino kardą ir puolė, mokytojas tyliai pasakė:

-Dabar tu žinai, kas yra pragaras.

Šie žodžiai viską pasakė kariui, jis paslėpė kardą ir pagarbiai nusilenkė.

-Dabar tu tai pat žinai, kas yra rojus,-pasakė mokytojas.

***

Vienuolis paklausė zen mokytojo:

-Kas pasaulyje brangiausia?

-Nudvėsusios katės galva,- atsakė tas.

-Kodėl gi ji yra pats brangiausias dalykas pasaulyje?-nustebo vienuolis.

-Tai paprasta, niekas negali jos įkainoti,-pasakė mokytojas.

***

Du vienuoliai vėjuotą dieną stebėjo besiplaikstančią vėliava ir ginčijosi.

-Tai juda vėliavos audeklas,-tvirtino vienas.

-Ne, juk jį judina vėjo gūsiai,-nesutiko kitas.

-Pro šalį ėjęs mokytojas pasakė:

-Nejuda nei vėliava, nei vėjas-juda protas.