Budizmo plitimas Kinijoje

Budizmas – iš svetur plitusi ideologija, tvirtai įsigalėjusi Kinijoje. Budizmo idėjos pradeda skverbtis į Kiniją jau pirmaisiais mūsų eros amžiais, o apie V a. jos paplinta tarp išsilavinusių žmonių. Ch’an budizmo pasekėjai Kinijoje sukuria gausią iš Indijos kalbų išverstą ir originalią literatūrą. Įsiliejęs į pagrindinį tradicinės kinų kultūros srautą, budizmas VI-X a. įsivyrauja daugelyje valstybės dvasinės kultūros sferų. Ch’an budizmas įtakos apogėjų pasiekia apie 300 metų trukusioje Tangų epochoje, 618 m. suvienijus daugybę tarpusavyje kariavusių kunigaikštysčių, kai statoma daug vienuolynų, suklesti filosofija, menas, kinų civilizacija tampa atviresnė išoriniam poveikiui, auga miestų kultūra, klesti tikslieji, gamtotyros, humanitariniai mokslai, menai. VII a. išrandamas surenkamas šriftas, plinta knygų leidyba, švietimas, daugėja išsilavinusių žmonių.

Vieni pirmųjų budizmo skleidėjų Kinijoje tapo pirkliai, atvykstantys į šalį iš Vidurio Azijos Didžiuoju Šilko keliu. Svetimšaliai vienuoliai-misionieriai čia pasirodė nuo II a. , o vėliau jau atsirado ir vietiniai atsivertėliai, pradėję steigti vienuolių bendruomenes, versti kanoninius tekstus ar kurti jų interpretacijas. Jeigu tikėti legenda, tai pirmosios budistinės sutros pateko į Kinija Vėlyvosios Hanų dinastijos laikais, imperatoriaus Min-di (58-76 m.) valdymo metu. Du svetimšaliai vienuoliai, Kashjapa Matanga ir Zhu Falan, atkeliavo su jomis ant balto arklio į tuometinę sostinę Lojangą, kur vėliau buvo įkurtas pirmasis Kinijoje budistinis vienuolynas Baimasalis (Baltojo Arklio vienuolynas). Visgi, realiuoju plačiosios budizmo tradicijos pradininku Kinijoje laikomas An Shiga, apie 148 m. atvykęs į Lojangą iš Partų karalystės. Jis organizuoja vertėjų grupę iš išsimokslinusių kinų ir jie išverčia į vietinę kalbą apie 30 budistinių tekstų. Istoriniuose šaltinuose minima, kad tuo laiku vienuolynai jau organizuodavo masines budistines šventes. Zhu Shizing (apie III a.) tapo pirmasis kinas, gavęs vienuolynų užsakymus, ieškoti sutrų, jis buvo kinų vienuolių-piligrimų šakos pradininkas.

Budizmas Kinijoje buvo perduotas iš esmės Mahajanos forma. Jis labai iš lėto asimiliavosi kinų kultūroje. Tik karų suirutės ir tradicinių tikėjimų krizės metais, apie IV a. išsilavinę žmonės susižavi budistine Pradžnaparamitos Tuštumos mintimi ir bando pritaikyti Laozi (tradicinės kiniečių dao filosofijos pradininkas) kategorijas budizmui aiškinti. Nors tai ir sukėlė daug nesusipratimų, buvo net manoma, kad budizmas tėra dao filosofijos versija ir patį Budą Indijoje jos mokė kiniečių išminčius Laozi, tačiau suteikė galimybę diegti budizmą apsišvietusio elito aplinkoje.

Didelę įtaką budizmui turėjo vienuolis Dao’anas (315-385), kuris be vertimų ir misijonieriškos veiklos, sukūrė pavyzdinį vienuolynų įstatą, subūrė tvirtą bendruomenę, įvedė budos Maitrėjos kultą, gerokai paveikusi ankstyvųjų viduramžių Kinijos tikėjimą. Budizmą įdiegus, Kinijoje padaugėjo judėjimų ir mokyklų: Tientai ir jo mokytojo Huisi (515-577) filosofija, paremta “Lotoso sutra”, po to sekė Huajano mokykla, kurios pradininkas buvo Fazang’as (643-713); Šiaurės Kinijoje pakliuvo į klajoklių genčių įtaka ir susiliejo su ezoteriniais ir magiškais šamanų judėjimais. Iki mūsų dienų išliko budos Amidos (Amitabha), “Tyrosios Žemės valdovo”, gerbėjų judėjimas, kurio doktrina akcentavo tikėjimą šiuo Buda, jo vardo kartojimą ir maldas, kas turėjo garantuoti greitą Nušvitimo pasiekimą . Apie VI a. budizmas Kinijoje tapo beveik valstybine religija, nors jos pavidalas jau smarkiai skyrėsi nuo Indijos tradicinės filosofijos. Vienuolynai buvo turtingi ir neretai naudojo savo valdomas žemes verslo reikalais.

Visu pajėgumu kiniškasis budizmas išsirutuliojo Ch’an filosofijoje, davusiai pradžią Japonijos zen budizmui. Šis judėjimas visą dėmesį skyrė vidinio gyvenimo praktikai, jos įgyvendinimui kasdieninėje veikloje. Jis smerkė intelektualinius išprotavimus ir ritualus, sąmoningai kovoja su šventųjų paveikslų garbinimu. Kaip reakcija į dvaro budizmą, vienuolynų prabangą, jis propaguoja sugrįžimą prie paprastumo ir neturto.

845 m. budizmas laikinai uždraudžiamas, atėjus į valdžią imperatoriui U-czun, kurio vykdomos represijos turėjo sugriauti budistinių bendruomenių ir vienuolynų ekonominį savarankiškumą. Nuo tada prasideda lėtas, bet stabilus budizmo įtakos smukimas Kinijoje.

Budistinės Kinijos mokyklos galų gale susiliejo “trijų doktrinų vienoje doktrinoje” (sandziao guiji) , kitaip sakant susijungė į vieną sistemą su dao ir konfucianizmo idėjomis. Čia visos trys filosofijos papildė tradicinį kasdienį kinų gyvenimą, pvz.: budizmui atiteko nemažas vaidmuo laidojimo apeigose, taip pat jo dėka Kinijoje imta švęsti “gyvybės išlaisvinimo” šventė, kuriuos metu buvo paleidžiami į laisvę įvairūs vandens gyviai, Budos gimimo diena, švenčiama ketvirtojo mėnesio aštuntą dieną pagal kiniečių kalendorių. Šitaip galiausiai budizmas integravosi į kinų filosofiją ir joje ištirpo.

Budistinė filosofija padarė didžiulę įtaką Kinijos menui, literatūrai. Budistai vienuoliai supažindino kinus su Indijos logika, matematika, astronomija, medicina, budistinės idėjos prigijo didžiųjų poetų kūryboje. Iš Kinijos budizmas plito į kitas Azijos valstybes, ypač Japoniją.

XX a. revoliuciniai sukrėtimai, 1911 m. monarchijos nuvertimas, tradicijų atsisakymas atvėrė galimybę kurtis naujo, radikalaus, visiškai atviro tipo bendruomenėms, tačiau vieninga Kinijos budistinė organizacija taip ir nebuvo sukurta, o vienuolių skaičius nuolat mažėjo, pvz.: 1931 m. Kinijoje buvo tik 738 tūkst. vienuolių. Nors 1949 m. susikūrus Kinijos Liaudies Respublikai budistams ir buvo garantuota tikėjimo laisvė, tačiau visos žemės, turtas iš bendruomenių buvo atimtas, vienuoliai persekiojami ir kalinami. 1953 m. įkuriama Kinijos Budistų Asociacija, kurios sudėtyje buvo 93 –jų Kinijos budistinių bendruomenių ir 23 Tibeto atstovai, bendradarbiavusi su užsienio budistinėmis organizacijomis. 1966 m., prasidėjus “kultūrinei revoliucijai”, visi vienuolynai buvo uždaryti arba sunaikinti, o vienuoliai siunčiami į “perauklėjimo” stovyklas. Kinijos Budistų Asociacija savo veiklą atnaujino tik 1980 m.