ANGKOR ŠVENTYKLOS (Kambodža)

Angkor – IX – XV a. Khmerų imperijos (dab. Kambodža), Indokinijos pusiasalyje, sostinė, išsidėsčiusi šalies šiaurės-vakaruose. Joje senovės valdovai pastatė vieną didžiausių pasaulyje šventyklų kompleksą, kurio žymiausios dalies, Angkor Wat, skirtos Višnu dievybei ir statytos apie 30 metų, su penkiais įspūdingais bokštais atvaizdas, galiausiai tapo pačios Kambodžos simboliu.

802 m. po Kr. khmerų valdovas Jayavarman II suvienijo atskiras gentis ir įkūrė Khmerų imperiją. Kitas valdovas, Yasovarman I, perkėlė sostinę į Angkoro regioną, kuris beveik 500 metų buvo viso regiono kultūriniu ir politiniu centru. Khmerų kultūra suvienijo savyje dvi galingas to meto religijas: induizmą ir budizmą. Galiausiai, to pasekoje, Khmerų imperijoje įsivyravo labai sudėtingas karingojo “dievo-valdovo”, deva-radja, kultas. Čia susipynė ne tik budizmas, induizmas, bet ir višnuizmas, tantrinių dievybių išpažinimas. X a. prasideda monumentinės statybos laikotarpis, kurio metu šalyje atsiranda ištisi miestai-šventyklos. Vienas tokių kompleksų yra Angkore.

XIII a., stiprėjant feodaliniams klanams, deva-radja valdovo kultas transformavosi į valdovo-bodhisathva kultą, kuriame budizmas jau vaidino gana ryškų vaidmenį. Angkoro komplekse valdovas Jayavarman VII (1181-1220) Budai Avalokiteshvarai paskyrė Bayon šventyklą, Angkor Thum komplekso viduryje. 45 metrų aukščio piramidės pavidalo šventyklą juosia gigantiški akmeniniai veidai, puikūs senosios materialinės kultūros pavyzdžiai.

Valdant “raudoniesiems khmerams” niekas kultūros paminklais nesirūpino, dalis Angkoro šventyklų buvo sunaikinta, nemažai įvairiausių dirbinių išvežta per Tailandą, parduoti tarptautiniuose aukcionuose. 1991 m., pasibaigus vidaus suirutėms, daugybė pasaulio organizacijų ėmėsi padėti Kambodžos vyriausybei išsaugoti unikalų miestą.

1992 m. UNESCO įtraukė dabar toli džiunglėse esantį Angkor šventyklų kompleksą į Pasaulio Kultūrinio Paveldo sąrašą.

Pagal:
Microsoft Encarta Encyclopedia Deluxe 2001