5 tikėjimo pagrindai

SHAHADAH – tikėjimas
“Penki Islamo pamatai” yra Musulmono gyvenimo pagrindas:

Tikėjimas į Vienintelį Dievą ir kad paskutinis Pranašas yra Mohamedas;
Kasdienių maldų atlikimas (5 kartus);
Rūpinimasis ir išmaldų davimas tiems, kam jų reikia (Zakah);
Savęs apsivalymas per pasninkavimą (Ramadanas); ir
Piligrimystė į Meką tiems, kas turi galimybę.

La ilaha il Allah, Muhammad-ur-Rasool-Allah

“Nėra kito, verto garbinimo, tik Dievas ir Mohamedas yra Jo pasiuntinys.” Šis prisipažinimas yra vadinamas “shahadah”, paprasta formuluotė, kurią ištaria visi tikintieji. Šio prisipažinimo svarba yra tikėjimas, kad vienintelis gyvenimo tikslas yra tarnauti ir paklusti Dievui, ir tai yra pasiekiama per Paskutiniojo Pranašo Mohamedo pamokymus ir praktikas.

SALAH – malda

Malda (arba Salah)

“Salah” reiškia privalomas maldas, atliekamas 5 kartus per dieną, ir tiesioginį ryšį tarp garbintojo ir Dievo. Islame nėra hierarchinės valdžios ir nėra jokių kunigų. Maldas gali atlikti mokytas asmuo, kuris moka Koraną, ir kuris dažniausiai išrenkamas kitų susirinkusių tikinčiųjų.

Maldos atliekamos auštant, per vidurdienį, vėlą popietę, saulėlydį ir sutemas, taip nustatant visos dienos ritmą. Šios penkios nurodytos maldos susideda iš eilučių iš Korano ir yra atliekamos Arabų kalba, Apsireiškimo kalba. Tačiau asmeninis meldimas gali būti atliekamas savo kalba ir bet kuriuo metu.

Nors labiau pageidaujama, kad maldos būtų atliekamos kartu su kitais mečetėje, Musulmonai gali melstis beveik visur, kaip pavyzdžiui, laukuose, ofisuose, gamyklose ir universitetuose. Dažnai Musulmoniškų kraštų lankytojams padaromas įspūdis, kad maldos metu visi eina į mečetes melstis.

Dažnai musulmonų aplinka turistams sukialia nuostabą kad malda kasdieną.

Kvietimo į maldą (Azan) vertimas yra:

Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias

Liudiju, kad nėra kito dievo išskyrus Allah’ą
Liudiju, kad nėra kito dievo išskyrus Allah’ą

Liudiju, kad Muhammed’as yra Allah’o pasiuntinys (pranašas)

Liudiju, kad Muhammed’as yra Allah’o pasiuntinys (pranašas)

Rinkitės maldai
Rinkitės maldai
Rinkitės išganimui
Rinkitės išganimui

Allah’as yra didžiausias
Allah’as yra didžiausias
Nėra kito dievo išskyrus Allah’ą.

ZAKAH – išmalda
Zakah. Finansinės musulmonų pareigos.

Svarbus Islamo principas yra tai, kad viskas priklauso Dievui, ir kad gerovė yra patikėta saugoti žmonėms. Žodis “zakah” reiškia “apsivalymą” ir “augimą”. Mūsų nuosavybė yra apvaloma, atidedant dalį tiems, kuriems reikia pagalbos ir visuomenei apskritai. Lygiai taip pat, kaip ir augalų genėjimas, šis atidėjimas subalansuoja ir paskatina naują augimą.

Kiekvienas musulmonas savo zakah skaičiuoja individualiai. Į tai įeina metinis asmens kapitalo keturiasdešimtosios dalies mokėjimas, neskaitant gyvenimo vietos, automobilio ir profesinių įrankių.

Asmuo taip pat gali duoti tiek, kiek jis nori (sadaqa-h) ir pageidautina, kad jis tai darytų paslapčiomis. Nors šis žodis gali būti verčiamas kaip “savanoriška labdara”, jis turi platesnę prasmę.

Pranašas sakė, “netgi savo brolio sutikimas linksmu veidu jau yra labdara”. Pranašas taip pat sakė: “Labdara yra būtina kiekvienam musulmonui”. Jo paklausė: “O ką, jei žmogus nieko neturi?” Pranašas atsakė: “Jis turi dirbti savo rankomis ir to darbo vaisius duoti labdarai.” Pranašo palydovai klausė: “O jei jis negali dirbti?” Pranašas pasakė: “Jis turi padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos”. Toliau palydovai paklausė: ”O kas, jei jis negali padaryti netgi to?” Pranašas pasakė: “Jis turi raginti kitus daryti gera”. Palydovai paklausė: “O jei jis negali padaryti net ir šito?” Pranašas atsakė: “Jis turi nedaryti bloga. Tai irgi yra labdara”.

SAWM – pasninkas
Sawm arba Pasninkas

Kiekvienais metais Ramada-n mėnesį visi musulmonai pasminkauja nuo aušros iki sutemų – susilaiko nuo valgymo, gėrimo bei seksualinių ryšių su savo sutuoktiniais.

Tiems, kurie serga, yra pagyvenę, keliauja, taip pat moterims, kurioms yra menstruacijos, kurios yra nėščios ar maitina kūdikį, leidžiama pertraukti pasninką ir vėliau pasninkauti tiek pat dienų, jei jie yra sveiki ir gali tai daryti. Vaikai pasninkauti (ir melstis) pradeda nuo brendimo, tačiau dauguma pradeda anksčiau.

Nors pasninkavimas yra naudingas sveikatai, daugiausiai tai yra savęs išvalymo ir susilaikymo metodas. Atsiribojant nuo žemiškų malonumų, netgi ir trumpam laikui, pasninkaujantis asmuo susikoncentruoja į savo tikslą pasaulyje, nuolatos jausdamas Dievo buvimą.

Qur’an Dievas teigia:

“O tikintieji! Pasninkavimas jums yra privalomas, kaip buvo privalomas tiems prieš jus, tam, kad išmoktumėte susilaikyti.” (Qur’an 2:183).

HAJJ – piligrimystė
Hajj arba kelionė į šventąsias vietas

Kelionė į Meką (hajj) yra privaloma tik tiems kurie tai gali daryti fiziniu ir finansiniu atžvilgiu. Nepaisant to, virš dviejų milijonų žmonių kiekvienais metais suvažiuoja į Meką iš kiekvieno pasaulio kampelio, suteikdami unikalią galimybę susitikti skirtingoms tautoms.

Kasmetinis hajj prasideda dvyliktą Islamo metų mėnesį (kurie yra skaičiuojami pagal mėnulį, o ne pagal saulę, todėl hajj ir Ramada’n kartais būna vasarą, o kartais žiemą). Piligrimai dėvi specialius drabužius: paprastus apdarus, kurie panaikina klasių ir kultūrų skirtumus, taigi visi prieš Dievą stoja vienodi.

Hajj ritualai yra Abrahamo kilmės ir į juos įeina: ėjimas aplink Ka’bah septynis kartus, ėjimas septynis kartus tarp Safa ir Marwa kalvų, kaip tai darė Hagar (Hajir, Abrahamo žmona), ieškodama vandens. Vėliau piligrimai kartu sustoja plačiose ‘Arafat lygumose (dykuma už Mekos ribų) ir susivienija maldoje, prašydami Dievo atleidimo, kas yra dažnai laikoma Teismo Dienos repeticija.

Hajj pabaigą žymi festivalis, ‘Eid al Adha, kuris švenčiamas maldomis ir dovanų pasikeitimu visose musulmonų bendruomenėse. Ši ir ‘Id al Fitr, šventės diena, žyminti Ramada’n pabaigą, yra dvi kalendorinės Islamo šventės.