Žodis Jaunimui…

„VIEŠPATS – nuengtųjų tvirtovė, / tvirtovė nelaimės metu.“ ;

„Kas brangina tavo vardą, pasitiki tavimi, / nes tu, VIEŠPATIE, niekada neatmeti tų, kurie ieško tavo pagalbos“…

Jaunimas – tai dar bręstančių ir dažniausiai Dievo gailestingumo nesuvokiančių, žmonių grupė.

Rodos, gyveni, kad būtum laimingas, bet vis atsiranda kažkas, kas sukelia skausmą, liūdesį… Labai lengva, iškilus problemai, kaltinti Dievą. Kaltinti dėl mūsų pačių klaidų. Dievas yra labai gailestingas, geras ir dosnus, todėl matydamas mūsų kančias, jis tiesia pagalbos ranką. Tuo tarpu mes griebiame ją, brendame iš kančių, bet kai reikalai pasitaiso ir pagerėja, mes pamirštame Dievą, apleidžiame Jį ir apsimetame kurčiais bei aklais, tam, kad galėtumėme elgtis taip, kaip mums tuo metu yra paranku. O po to vėl nesuprantame kodėl esame nelaimingi…

Jaunas žmogus dar yra nepatyręs žmogus, galbūt naivus ir paikas, tačiau tai nereiškia, kad jis gali savivaliauti ir elgtis taip, kaip jis nori.

Viena iš didžiausių jaunimo problemų gyvenime – kad jie nesupranta koks gailestingas yra Viešpats ir nesuvokia kokia yra Tikroji Pagalba. Tačiau dar blogiau yra tai, kad jaunimas net nesidomi apie Viešpaties pagalbą. „Jeigu jis padeda tuo metu, tai gerai, o jei nepadeda, vadinasi Jėzus yra nieko vertas“. Koks apgailėtinas ir neteisingas požiūris į Dievą…

Savam gyvenime aš patyriau daug Viešpaties gailestingumo apraiškų…

Ir visgi Viešpats niekada neatmeta tų, kurie ieško jo pagalbos…

Prašykite, nes Dievas neapsakomai gailestingas ir neapleiskite jo, nes jūsų gyvenimas taps kaip nyki dykuma, kurioje nebus nei meilės, nei mažiausio trupinėlio laimės…