Virtuvė

Vakar buvai senbernio bute. Jis atidarė duris, o pats pradingo virtuvėje. Du kambariai ir koridorius buvo apversti galybe daiktų. Niekada gyvenime nematei visko tiek daug vienoje krūvoje. Pasijautei, kaip tyrėja. Užsidegei noru ištyrinėti kiekvieną daiktelį.

Knyga – Bredberis. Marso kronikos. Vaistai – streptocidas. Nuotrauka – mažas berniukas išsišiepęs bėga žiemos laukais. Pakaba. Languoti marškiniai. Didžiulė krūva kompaktų. Ant visų kažko prirašyta smulkiu vyrišku raštu. Balalaika ant sienos. Virš durų prikaltas turnikas. Kaktusas…

„Kur tu?“ – Jis iškiša galvą iš virtuvės. „– Nenuobodu? Aš paleisiu ką nors pasiklausyti.“

Jis dingsta galiniame kambaryje ir netrukus iš jo pasigirsta lėta, 60-ųjų laikų muzika. Tave apima maloni būsena. Muzika ir tas didžiulis šiukšlynas sukuria kažkokią žodžiais nenusakomą atmosferą.
Mama tau visada kalė į galvą, kad reikia laikytis tvarkos. Tau labai sunkiai sekėsi. O dabar staiga supranti, kaip jauku gyventi be tvarkos. Nuseki jam iš paskos į virtuvę. Skersai per virtuvę nutiesta virvė. Ji visa nudžiauta vyriškomis puskojinėmis.

Tu žiūri išplėtusi akis ir nesuvoki, kad galima turėti tiek daug puskojinių. Jis pastato ant viryklės keptuvę ir užkuria ugnį. Įsijungia tavo loginis mastymas – kojinės kabo virš keptuvės? O jei kuri nukris? Tyliai sukikeni ir nuveji tą mintį šalin.

Nėra nieko nuostabesnio, kaip žiūrėti į vyrą, ruošiantį tau maistą (nesvarbu, kad ir pats valgys). Jo veidas vaikiškai susirūpinęs, rankos nerangiai juda. O su kokiu susikaupimu jis pjausto bulvę į lygius mažučius gabalėlius! Jis pamato tavo žvilgsnį ir šypseną – „Kas? Ko juokiesi?“ O tu nesijuoki, tu gėriesi juo. Dabar jis atrodo dar žavingesnis, kai žiūri į tave nustebusiu žvilgsniu su viena bulve ir peiliu rankose. Štai, atrodo, jis net pradeda pykti. Pyktis pakeičia jo veido išraišką. Lengvas pyktis irgi yra gražus.

Jis prikrauna tau lėkštę apskrudusių bulvių ir pamiršta paduoti šakutę. Pats valgo, o tu žiūri ir šypsaisi. Jis vėl dėbteli nustebusiu žvilgsniu – „Kas?“ O tu tiesiog neturi šakutės. Maistas pasakiškai skanus, tu tai užuodi ir matai jo veido išraiškoje