Sapnas 8

Aš plaukiu gatvėje tarp žmonių. Plaukiu tokia lengva ir laiminga. Plaukdama rengiuosi ir dalinu žmonėms savo drabužius. Vienam – striukę. Kitam – šaliką. Trečiam – megztinį. Ketvirtam – marškinius. Penktam – džinsus. šeštam – batus. Septintam – kojines. Aštuntam, devintam, dešimtam – apatinius drabužius. Taip gera viską, ką turi, atiduoti kitiems. Taip gera dovanoti…Visai nusirengusi, truputį pabūgstu – ką gi duosiu kitiems? Bet staiga pajuntu, kad nuo kojų iki kaklo imu apaugti drabužiais. Ir dovanoju juos toliau. Vienam – striukę. Kitam – šaliką. Trečiam – megztinį. Ketvirtam – marškinius. Penktam – džinsus. šeštam – batus. Septintam – kojines. Aštuntam, devintam, dešimtam – apatinius drabužius. Kaip gera dovanoti. Atiduoti viską ir negeisti jokio užmokesčio. širdyje tampa lengva lengva, lyg būčiau atsikračiusi ilgą laiką jaustos graužaties. Dar ir dar kartą apaugu drabužiais. Dovanojimo procesas nesibaigia. Gal jau šimtąjį kartą nusirengiu, gal šimtąjį kartą pasijuntu lengva, tarsi ištirpusi kartu su savo drabužiais kituose žmonėse, išdalinusi su drabužiais save…Tik staiga virš galvos užslenka tamsus debesis. Aš nespėju apaugti drabužiais…