Valdas Adamkus: žmonės jau pasimokė, kas yra melu grindžiamas populizmas

Valstybės vadovo posto pakartotinai siekiantis kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus per antrąją savo kadenciją žada rūpintis socialinės ir ekonominės gerovės Lietuvoje kūrimu.

“Pirmuosius penkerius metus daugiau dėmesio kreipiau į užsienio politiką. Siekiau, kad Lietuva būtų priimta į Vakarų struktūras, kad jos pasiekimai būtų įvertinti. Tai buvo padaryta”, – Eltai tvirtino V. Adamkus.

Jo žodžiais, atėjęs laikas mažinti Lietuvoje pavojingai didėjančią socialinę nelygybę. Pasak V. Adamkaus, Prezidentas turi pakankamai teisių ir galių daryti įtaką Seimui ir Vyriausybei, kad būtų priimamos bei deramai įgyvendinamos skurdo ir nepritekliaus įveikimo programos.

“Prezidentas nekels atlyginimų, pensijų, nedirbs ministerijų darbo, bet jis turi moralinį autoritetą ir gali spausti Seimą ir Vyriausybę, kad tokios programos būtų įgyvendintos”, – pažymėjo kadenciją baigęs šalies vadovas.

ELTA: Per Prezidento rinkimų kampaniją lankotės Lietuvos skurdo regionuose, bendraujate su žmonėmis turguje. Šitai kartais prilyginama Rolando Pakso susitikimų su visuomene vajui. Kodėl pasirinkote būtent tokią rinkimų strategiją? Kokių tikslų siekiate?

V. ADAMKUS: Niekas neturi monopolio susitikinėti su žmonėmis ten, kur jam atrodo tikslingiausia. Mano antrosios kadencijos tikslas yra Lietuvos žmogus ir jo gerovė. Pirmuosius penkerius metus daugiau dėmesio kreipiau į užsienio politiką. Siekiau, kad Lietuva būtų priimta į Vakarų struktūras, kad jos pasiekimai būtų įvertinti. Tai buvo padaryta. Jau anos kadencijos metu stebėjau Lietuvos ekonominę raidą ir mačiau, kad tam tikrų visuomenės sluoksnių gerovė kyla. Tačiau jau tada žinojau ir apie Lietuvoje egzistuojančią socialinę nelygybę. Todėl dar mano kadencijos metu buvo sudaryta Skurdo komisija, kuri turėjo nustatyti Lietuvoje egzistuojančias problemas ir išryškinti tų problemų – skurdo Lietuvoje priežastis. Ta komisija baigė darbą kaip tik baigiantis mano kadencijai. Dabar apsisprendžiau įgyvendinti antrąjį savo tikslą. Noriu kreipti ir kreipsiu dėmesį į Lietuvos žmogų, ekonominės gerovės kūrimą ir sieksiu, kad Lietuvai skiriama finansinė parama būtų konstruktyviai tam tikslui naudojama. Dabar turiu galimybių ir laiko tiesiogiai bendrauti su žmonėmis probleminiuose Lietuvos regionuose. Važiuoju ir toliau važiuosiu į tuos regionus, kad galėčiau susitikti su žmonėmis, girdėti ir matyti jų rūpesčius ir bėdas. Jei būsiu išrinktas, nesitaikstysiu su skurdu ir nepritekliumi. Tai mano pažadas Lietuvai, o ne tušti rinkiminiai triukai. Per 1997 metų Prezidento rinkimų kampaniją žadėjau vesti Lietuvą į Vakarų struktūras, ir tą pažadą tesėjau.

ELTA: Skurdo mažinimas pirmiausia – Vyriausybės ir Seimo uždavinys. Ką šiuo atžvilgiu gali nuveikti Prezidentas?

V. ADAMKUS: Prezidentas, žinodamas problemų priežastis, gali primygtinai reikalauti iš Vyriausybės, kad ji tinkamai rinktųsi programas ir jas įgyvendintų. Seimas turi priimti įstatymus, kurie palengvintų tokių programų įgyvendinimą. Vienas iš pagrindinių mano tikslų – kad visi galimi resursai būtų konstruktyviai panaudojami, kad programų įgyvendinimo rezultatai pasiektų kiekvieną žmogų. Prezidentas nekels atlyginimų, pensijų, nedirbs ministerijų darbo, bet jis turi moralinį autoritetą ir gali spausti Seimą ir Vyriausybę, kad tokios programos būtų įgyvendintos.

ELTA: Apie ekonomines ir socialines problemas per šiuos rinkimus nemažai kalba ir kiti kandidatai į prezidentus. Ar būtent šios problemos labiausiai akcentuojamos Jūsų rinkimų programoje?

V. ADAMKUS: Taip, socialinės vidaus problemos bus mano politikos “taikiniu”. Jau sakiau, kad mano naujoji penkerių metų kadencija bus skirta Lietuvos žmonių gerovei.

ELTA: Kai kurie Jūsų konkurentai per šiuos rinkimus tvirtina, jog Prezidentas turi pakankamai galių vidaus politikoje. Ar Jūsų, kaip valstybės vadovo, patirtis leidžia pritarti šiai nuomonei?

V. ADAMKUS: Šiandien jie apie tai kalbą, bet galėjo prieš penkerius metus išgirsti mano tezę: Prezidentas turi pakankamai teisių, jis taip pat yra Lietuvos pilietis, Konstitucija jam nedraudžia aktyviai dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime. Jis negali įsakinėti, negali imtis Vyriausybės, Seimo pareigų, negali nepaisyti valdžių padalijimo principo. Tačiau reaguoti ir kreipti Vyriausybės, Seimo dėmesį reikiama linkme jis gali, ir tai priklauso nuo Prezidento asmenybės. Vidaus politikoje Prezidentas turi galių, kurių neturi niekas kitas. Jis yra moralinis autoritetas. Prezidentas gali nurodyti visoms valdžios šakoms, kur yra didžiausios problemos ir suburti valdžios institucijas šias problemas spręsti. Tereikia noro, valios ir visuomenės paramos. O kaip tai konkrečiai įgyvendinti, yra, be abejo, Vyriausybės ir Seimo reikalas.

ELTA: Ar žmones turi balsuoti už jus dėl to, ką padarėte, ar dėl to, ką ruošiatės padaryti?

V. ADAMKUS: Einu ne džiaugtis buvusiais darbais, o dirbti naujus. Per pirmąją mano kadenciją atvėrėme Europos duris, o dabar sieksiu, kad Lietuva nepraleistų šios istorinės progos ir taptų klestinčia valstybe.

Manau, jog niekas Lietuvoje nesigaili dėl to, ką esu padaręs. Tesėjau žodį, kurį daviau pradėdamas savo kadenciją. Dabar turiu patirties, pažinčių, žinau, kaip bendraujama su įvairiomis institucijomis, užsienio valstybių vadovais. Visa tai dabar esu pasirengęs skirti vienam tikslui – ekonominei Lietuvos žmonių gerovei. Esu tas žmogus, kuris gali šį tikslą įgyvendinti.

ELTA: Esate daug kritikavęs Lietuvos politines partijas. Kokia dabar Jūsų nuomonė apie jas?

V. ADAMKUS: Politines partijas įvertina Lietuvos žmonės. Galime matyti, kaip jie jomis pasitiki. Tai visiems žinoma, nereikia to vertinimo suvesti į mano asmenį.

Mano požiūris į partijas – kritiškas. Manau, joms reikėtų daug padirbėti, kad įgytų žmonių pasitikėjimą. Pripažįstu, kad politiniame valstybės gyvenime partijos yra reikalingos, tačiau turiu apgailestauti, kad yra tokių partijų, kurios pačios nežino, dėl ko egzistuoja.

Lietuvoje partijų yra labai daug, brandžiai demokratijai tai sunkiai pateisinamas dalykas. Tokia partijų gausa gali būti tik jaunose demokratijose, kur jas steigia kiekvienas, kuriam tai šauna į galvą, net jei jis nelabai žino, ką ta partija veiks. Iki politinės brandos mums – dar ilgas kelias. Teigiamai žiūriu į daugiapartinės demokratijos principą, bet labai norėčiau, kad tradicinės partijos Lietuvoje kuo greičiau sutvirtėtų ir turėtų aiškias pozicijas dėl politinių reikalų tvarkymo.

ELTA: Prezidento atsakomybės sritis – visuomenės stabilumas, valstybės ir žmonių saugumas. Kokias matote galimas grėsmes saugumui ir stabilumui?

V. ADAMKUS: Grėsmės šiuo metu daugiau kyla iš vidaus nei iš išorės. Jei veiksmingai spręstume savo vidaus problemas, jokių grėsmių nematyčiau. Didelę pažangą padarė Lietuvos policija. Šiandien galime sakyti, kad kriminalinis pasaulis yra nemenka dalimi pažabotas. Nusikalstamas pasaulis dabar jau slapstosi, o anksčiau nuo jo turėjo slapstytis Lietuvos žmonės. Tačiau policija susiduria su problemomis, kurias būtina skubiai spręsti. Nenormalu, kai policininkas negali nuvykti į įvykio vieta mašina, nes neturi benzino, ir turi važiuoti dviračiu. Vyriausybė ir Seimas turėtų daugiau dėmesio skirti policijai, visuomenės saugumą užtikrinančioms institucijoms.

ELTA: Ar politikų ir politinių organizacijų populizmas kelia grėsmę valstybės saugumui ir visuomenės stabilumui?

V. ADAMKUS: Jei dalijami nerealūs pažadai ir reikalaujama suteikti didesnių galių, kurių dėka esą per dieną bus galima padaryti tvarką, tai, žinoma, yra grėsmė. Demokratinėje valstybėje tokią grėsmę sukelia netiesos sakymas žmonėms. Šiuo atžvilgiu populizmas yra pavojingas. Tačiau, išgyvenę pastarųjų metų įvykius, jau galime geriau suvokti, kas yra melu grindžiamas populizmas. Esu tikras, kad Lietuvos žmonės jau pasimokė.

ELTA: Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Vladimiras Laučius