Savivaldos rinkimų vizijos

Įsibėgėjant savivaldos rinkimų batalijoms politologai bei aktyvesni visuomenės veikėjai garsiau kalba apie tai, kad savivalda Lietuvoje yra nustumta į šalį. Pasak politologų ir apžvalgininkų, centrinė šalies valdžia nepasitiki gyventojais, todėl savivalda mūsų šalyje silpna, neturi realios galios ir retai kada atstovauja tikriesiems žmonių interesams.

Piliečių rinkimų koalicijos

Politinėms partijoms, išsukusioms į savivaldos rinkimų tiesiąją ir jau pradėjusioms keliones po provinciją su raginimais balsuoti už vieną ar kitą kandidatą, gali skaudžiai kirsti politologo Alvydo Lukošaičio siūlymas leisti piliečiams savivaldos rinkimuose dalyvauti patiems.

Politologas, remdamasis kitų šalių pavyzdžiais, siūlo leisti šalies gyventojams burtis į koalicinius rinkimų susivienijimus. Jiems, kaip ir politinėms partijoms, būtų suteikiamos lygios teisės dalyvauti rinkimuose. Piliečiai, susibūrę į rinkimines koalicijas, galėtų drąsiai eiti į savivaldos rinkimus, atstovauti savo kaimo ar bendruomenės interesams. Politologas A. Lukošaitis įsitikinęs, kad tokia idėja būtų patraukli lietuviams, vis aktyviau besiburiantiems į piliečių bendruomenes.

„Toks pavyzdys puikiai pademonstruotų, kad piliečiai gali ne tik konkuruoti su politinėmis partijomis, bet ir jas nugalėti“, – sakė A. Lukošaitis. Teikdamas šiuos siūlymus politologas tvirtino, kad kaimynų estų pavyzdys – užkrečiamas. 2005 metų Estijos savivaldos rinkimuose piliečių rinkimų sąrašai sudarė apie 20 procentų visų rinkimų sąrašų, pusė – visiškai nepartiniai.

A. Lukošaitis tvirtino, kad panaši sistema veikia ir Austrijoje. Ten specialiai rinkimams piliečiai turi teisę sudaryti vadinamąsias rinkimų partijas – jos ypač populiarios savivaldos rinkimuose. Praeina rinkimai, ir tokių partijų veikla baigiasi. Tačiau piliečiai, jeigu jiems nepatinka partiniai sąrašai, gali dalyvauti rinkimuose iškeldami savo nepartinius sąrašus.

Politikai nepastebi bendruomenių

Pilietinės visuomenės instituto vadovas Darius Kuolys įsitikinęs, kad Lietuvoje tarp politikų vis dar populiarus požiūris, jog visuomenė dar nepribrendo plačiai savivaldai. Šis požiūris Lietuvoje vyrauja nuo pat nepriklausomybės pradžios.

„Politinis elitas įsitikinęs, kad šalies visuomenę privalu valdyti centralizuotai, ir nesuvokia, kad lietuviai jau subrendę tikrajai savivaldai“, – tvirtino D. Kuolys. Pasak pilietinės visuomenės instituto vadovo, Lietuvos politikai savivaldą suvokia kaip tam tikros teritorijos administravimą, bet nekreipia dėmesio į piliečius ir bendruomenes. Mūsų šalyje vis dar nepasitikima žmonėmis, manoma, kad jie nesugebės savo gyvenamos teritorijos valdyti patys.

„Kitos pokomunistinės šalys savivaldos srityje pažengė kur kas toliau nei mes. Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje mažos lokalios savivaldybės yra stiprios, vietos žmonės turi valdžią savo rankose“, – sakė Pilietinės visuomenės instituto vadovas D. Kuolys. Pasak jo, Lietuvoje tebėra unikali unitarinio pobūdžio administracinė sistema – ji menkai pasikeitusi po sovietmečio. D. Kuolys įsitikinęs, kad mūsų šalyje taip ir nebuvo pasukta rimtesnės decentralizacijos link.

Ilgą laiką politikos kuluaruose sukęsis D. Kuolys mano, kad Lietuvoje savivaldos problemos rimtai nevertinamos, politikai tarsi iš aukšto žiūri į šias problemas. Jis tvirtino, kad savivaldos paskirtį eiliniai lietuviai supranta kur kas geriau nei politikai. Iš Pilietinės visuomenės instituto užsakytos apklausos paaiškėjo, kad 94 procentai gyventojų pasisako už centrinės Vilniaus valdžios apribojimą ir galių perdavimą savivaldai, regionams, apskritims.

Prieštaringos prognozės

Pilietinės visuomenės instituto vadovas D. Kuolys perspėjo, kad tradicinėmis save laikančios partijos, vis labiau nusisukančios nuo savivaldos problemų bei neįsiklausančios į piliečių lūkesčius, ateinančiuose savivaldos rinkimuose gali nudegti. „Už platesnę savivaldą pasisako partijos, kurias ne itin mėgsta tradicinės politinės jėgos, bet jos įsiklauso į piliečių norus. Gali atsitikti taip, kad piliečiai pasirinks ne tradicines jėgas, bet tuos, kurie įsiklauso į jų lūkesčius“, – perspektyvas dėstė D. Kuolys.

Politologas A. Lukošaitis tvirtino, kad savivaldos rinkimuose realius šansus nugalėti turi dvi save tradicinėmis laikančios partijos, kitų truputį menkesnių politinių jėgų galimybės šiuo metu – vienodos, todėl galima tikėtis arba jų iškilimo, arba nunykimo. Pasak A. Lukošaičio, tikėtina, kad didžiausius laurus savivaldos rinkimuose nuskins konservatoriai, socialdemokratai ir Kazimieros Prunskienės vedami valstiečiai liaudininkai.

„Kaip niekada anksčiau turime daug ambicingų, bet su neaiškiomis rinkimų perspektyvomis politinių žaidėjų“, – sakė politologas. Anot jo, savivaldos rinkimuose neaiškių žaidėjų bus daugiau negu aiškių. „Visi jie balansuoja ant ribos: pelniusios pergalę šios politinės jėgos galbūt įsitvirtins politiniame žemėlapyje, o jei joms nepasiseks, politologai ir apžvalgininkai jas priskirs prie marginalų“, – sakė A. Lukošaitis.

Partijos, kurios viename ar kitame regione tikisi laimėti savivaldos rinkimus, negalės būti ramios net juos laimėjusios: po praėjusių savivaldos rinkimų net 27 savivaldybėse dėl merų postų vyko įnirtinga kova. Statistika nedžiugina potencialių laimėtojų. Net 15 iš 20 atvejų savivaldos rinkimus laimėjusi partija negavo mero posto. Politologas taip pat prasitarė, kad laimėti savivaldos rinkimus dar nereiškia visą kadenciją saugiai tūnoti politinėje pozicijoje ir valdyti miestą, nes apie 30 procentų besibaigiančios kadencijos merų yra pasikeitę.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys anksčiau „Panoramai“ tvirtino, kad gyventojų apklausos rodo, jog tradicinėmis partijomis save laikančios dvi politinės jėgos turi didžiausių šansų laimėti artėjančius savivaldos rinkimus. Trečia politinė jėga dar nepaaiškėjo, tačiau į šią vietą pretenduoja net kelios politinės partijos.

„Vilmorus“ vadovas V. Gaidys įsitikinęs, kad savivaldos rinkimus prognozuoti yra kur kas sunkiau nei Seimo ar šalies vadovo rinkimus – savivaldai visada svarbios asmenybės, žmonių ryšiai bei santykiai, simpatijos ar antipatijos, o tik po to – partinis priklausymas.